- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-30
- Bylos Nr.
- 1A-267-813/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Giedrius Endriukaitis, Darius Kantaravičius
- Kaltinamasis
- M. R.
- Advokatai
- Algis Girdutis Šalavka
- Kategorijos
- 1.2.23.1.2Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
- 2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijaus Rauckio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. R. buvo kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Ūkio aptarnavimo brigados pagalbinėse patalpose, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė savo striukės vidinėje kišenėje voką su juodos spalvos plastiko paketėliu, kuriame rasta augalinės kilmės medžiaga – tabakas, kuriame yra nedidelis kiekis – ne daugiau kaip 0,005 g psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų ADB BUTINACA ir 4-fluoro-ABUTINACA, tabako su sintetiniais kanabinoidais ADB-BUTINACA ir 4-fluoro-ABUTINACA, masė – 0,1743 g, kol 2021 m. rugpjūčio 12 d. apie 15.40 val. neplaninės kratos metu juodos spalvos plastiko paketėlis su tabaku ir psichotropinėmis medžiagomis buvo rastas ir paimtas įstaigos pareigūnų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų M. R. dalyvavimą kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padaryme. Nesant neginčytinų įrodymų dėl to, kad M. R. disponavo ir galėjo striukėje laikyti į voką su laišku įdėjęs neteisėtai įgytą paketėlį su psichotropine medžiaga, byloje surinkti įrodymai, yra pakankami tik prielaidai, kad kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką padaryti galėjo M. R., tačiau jo kaltę pagrindžiančių neabejotinų įrodymų nesurinkta. Kratos vaizdo įrašas, nepatvirtina liudytojų L. N. ir K. A. parodymų, tuo pačiu nepaneigia M. R. versijos ir jo nurodytų įvykio aplinkybių bei keliamų abejonių dėl įrodymų pakankamumo.
Šalies argumentai
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nuosprendžio motyvai yra pagrįsti bendraisiais baudžiamosios teisės principais, tačiau ne ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu surinktais įrodymais. Šių duomenų vertinimas pagal BPK XXI skyriuje įtvirtintas nuostatas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai.
Šalies argumentai
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paaiškino, kad nors laikė tabaką su nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, tačiau tuo metu nežinojo, kad ten yra psichotropinių medžiagų. Jis nurodė, kad paketėlį su tabaku rado tvarkydamas aplinką ir jį įdėjo į voką, o voką į savo juodos striukės kišenę. Tačiau teisme savo parodymus paneigė ir iškėlė versiją, jog jis, tvarkydamas aplinką, nerado jokių draudžiamų medžiagų, tabakas su psichotropine medžiaga įvykio metu buvo rastas ne jo striukėje (ją prieš kratos atlikimą atidavė kitam asmeniui (R. B.). Ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikęs jo apklausą, liepė taip sakyti, kad būtų paskirta švelnesnė bausmė. Tačiau tokius jo parodymus paneigia liudytojo M. B., kuris atliko įtariamojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu, parodymai. Pastarasis nurodė, kad įtariamojo apklausa vyko dalyvaujant gynėjui, apklausos protokolą pasirašė tiek M. R., tiek ir jam paskirtas gynėjas. M. B. taip pat patvirtino, kad apie tai, kad įvykio metu striukė priklausė M. R. ir būtent joje L. N. kratos metu rado voką, kuriame buvo draudžiamos medžiagos (apibūdino jų specifinį kvapą, išvaizdą), patvirtino apklausos metu tiek pats M. R., tiek liudytojais apklausti L. N. ir K. A.. Apklausos metu minėti liudytojai įspėti dėl melagingų parodymų davimo, liudytojai nurodė, kur buvo rastos draudžiamos medžiagos, teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad jos rastos būtent juodos striukės kišenėje, o vėliau apžiūros metu jas įdėjo į stalčių kaip pavaizduota vaizdo įraše, atliktame kratos atlikimo metu, dėl to abejonių nekilo. Vėliau iškviestam kriminalinės žvalgybos pareigūnui M. B., atlikusiam M. R. apklausą, šį faktą dar kartą patvirtino. Kaip matyti, M. R. iškeltos vis naujos versijos prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu gautiems duomenims. Netikėti liudytojų parodymais nėra jokio teisinio pagrindo.
3.3. Anot apeliantės, R. B. parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir pagrindžiantys M. R. gynybinę versiją, nes jie nėra nuoseklūs. Vienu metu jis tvirtino, kad striukė gamybinėse patalpose kabojo apie mėnesį, po to jau, kad savaitę ar dvi.
3.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad pareigūnų L. N. ir K. A. parodymai yra prieštaringi, jų nurodomos įvykio aplinkybės nesutampa. Pažymėtina, kad liudytoju apklaustas pareigūnas L. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjimo teisme metu patvirtino, jog kratos atlikimo metu būtent minėtoje patalpoje rastoje juodos striukės vidinėje kišenėje rado voką, adresuotą M. R., kurio viduje tarp dokumentų, rado tabako ir paketėlį su galimai psichotropinėmis medžiagomis. Patvirtino, kad jis ne kartą matė M. R., vilkintį minėtą striukę, šį faktą patvirtino ir pats M. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Tikslinant įvykio aplinkybes liudytojas L. N. patvirtino, kad striukės kišenėje rastą voką, kuriame, kaip nustatyta, buvo psichotropinės medžiagos, kratos atlikimo metu tik po to įdėjo į stalčių, kuomet apžiūrėjo kitus rastus daiktus. Tai užfiksuota ir vaizdo įraše, pateiktame ikiteisminio tyrimo metu, kuris taip pat buvo apžiūrėtas ir nagrinėjimo teisme metu. Patvirtino, kad būtent toje striukėje, kuri matyti vaizdo įraše, ir rado paketėlį, kurį taip pat parodė ir nufilmavo. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tiek liudytojo L. N., tiek liudytojo K. A. nurodytos aplinkybės sudaro koreliacinį ryšį ir tarp jų nekyla jokių abejonių.
3.5. Be to, liudytojais apklausti L. N. ir K. A. patvirtino, kad patalpoje, kurioje jie atliko kratą, rastos medžiagos nebuvo susimaišiusios, jos skleidė specifinį (ne tabakui būdingą kvapą), apibūdino rasto paketėlio išvaizdą ir turinį, kurį analogiškai apibūdino ir pats M. R.. Taip pat paneigė M. R. iškeltą versiją, kad jis negalėjo pagal išvaizdą ir kvapą suvokti, kad tai psichotropinės medžiagos, kadangi jų nevartoja. Patvirtino, kad įkalinimo įstaigoje M. R. yra baustas už psichiką veikiančių medžiagų (ne alkoholio) vartojimą. Liudytojų L. N., K. A. parodymai iš esmės paneigia M. R. iškeltas versijas apie tai, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje.
3.6. Pasak apeliantės, tai, kad teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus kratos metu atliktą vaizdo įrašą nematyti, nei kur buvo surastos draudžiamos medžiagos, nei kaip išimamos iš voko, jeigu jos jame iš tikrųjų buvo, negali būti laikoma esminiu prieštaravimu. Pažymima, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu tikslinant aplinkybes, liudytojai L. N., K. A. bei M. B. patvirtino, kad minėtos medžiagos buvo rastos būtent juodos striukės kišenėje, jų apžiūros metu jos buvo padėtos į patalpoje esantį stalčių.
4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
5. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
6. Įrodymų analizė yra ypač svarbi nuosprendžio dalis, apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-458/2020 konstatuota, jog viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra ta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl teismui tenka pareiga nuosprendyje, be kita ko, nustatyti ir jame nurodyti visas faktines aplinkybes, būtinas tam, jog būtų galima konstatuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje.
8. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas M. R. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį buvo pareikštas dėl to, kad M. R., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Ūkio aptarnavimo brigados pagalbinėse patalpose, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė savo striukės vidinėje kišenėje voką su juodos spalvos plastiko paketėliu, kuriame rasta augalinės kilmės medžiaga – tabakas, kuriame yra nedidelis kiekis – ne daugiau kaip 0,005 g psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų ADB BUTINACA ir 4-fluoro-ABUTINACA, tabako su sintetiniais kanabinoidais ADB-BUTINACA ir 4-fluoro-ABUTINACA, masė – 0,1743 g, kol 2021 m. rugpjūčio 12 d. apie 15.40 val. neplaninės kratos metu juodos spalvos plastiko paketėlis su tabaku ir psichotropinėmis medžiagomis buvo rastas ir paimtas įstaigos pareigūnų. Būtent dėl šių veiksmų pripažinti M. R. kaltu prašoma ir prokurorės apeliaciniame skunde, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks apeliantės prašymas nepagrįstas.
9. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti atsako tas, kas nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė.
10. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikaltimas laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Nusikaltimo dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ir nori tai daryti.
11. Kadangi nusikalstamų veikų, susijusių su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, pirmos kategorijos pirmtakais, dalykas yra tiesiogiai minimas straipsnio dispozicijose, todėl jis turi įtakos konstatuojant nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko padarytoje veikoje ir įrodinėtinas kiekvienoje byloje. Taigi išvadai, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, pirmos kategorijos pirmtakais, pagrįsti inter alia (be kita ko) būtina nustatyti, kokios tai medžiagos ir koks jų kiekis. Kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą BK 259 ar 260 straipsnio dalį, nusikalstamos veikos dalykas aprašomas ir pagrindžiamas taip, kad nekiltų abejonių, kokio pavojingumo veiką kaltininkas padarė. Nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada arba ekspertizės aktas.
12. M. R. inkriminuotos psichotropinės medžiagos buvo rastos 2021 m. rugpjūčio 12 d. atliekant neplaninę kratą (duomenys neskelbtini) Ūkio aptarnavimo brigados pagalbinėse patalpose. Iš 2021 m. rugpjūčio 12 d. neplaninės kratos gamybinėje zonoje protokolo matyti, kad atliekant kratą Ūkio aptarnavimo brigados pagalbinėse patalpose, ant raudonos spalvos širmos pakabintos juodos spalvos striukės vidinėje kišenėje rastas popierinis vokas, kurio viduje buvo dokumentai, adresuoti nuteistajam M. R., taip pat tarp minėtame voke esančių dokumentų rasta popierinė sulankstyta žurnalo skiautė, kurioje buvo augalinės kilmės aitrų kvapą skleidžianti rusvos spalvos galimai narkotinė medžiaga, taip pat susuktas plastikinis paketėlis, kurioje buvo augalinės kilmės aitrų kvapą skleidžianti rusvos spalvos galimai narkotinė medžiaga (1 t., b. l. 12). Iš protokolo matyti, kad atliekant kratą nei vienas nuteistasis nedalyvavo ir su protokolu nesusipažino. Protokolas surašytas ir pasirašytas tik kratoje dalyvavusios pareigūnės K. A.. Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) 2021 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1976 (21) konstatuota, kad popieriaus lankstinuke tirti pateikta rudos spalvos augalinė medžiaga yra tabakas. Šiame tabake narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra. Juodos spalvos plastiko paketėlyje tirti pateikta rudos spalvos augalinė medžiaga yra tabakas. Šiame tabake yra psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų ADB-BUTINACA ir 4-fluoro-ABUTINACA, tabako su sintetiniais kanabinoidais masė yra 0,1743 g. Nustatyti tabake esančių grynų psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų ADB-BUTINACA ir 4-fluoro-ABUTINACA kiekį negalima, nes LTEC nėra sintetinių kanabinoidų ADB-BUTINACA 4-fluoro-ABUTINACA pamatinių medžiagų, reikalingų tokiam tyrimui atlikti. Sintetiniai kanabinoidai ADB-BUTINACA ir 4-fluoro-ABUTINACA yra sintetinių kanabinoidų darinių grupės, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą, I-ajam sintetinių kanabinoidų darinių pogrupiui priskiriamos psichotropinės medžiagos (1 t., b. l. 62-64).
13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose rekomendacijose „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“ nurodyta, kad sintetinių kanabinoidų ADB-BUTINACA ir 4-fluoro-ABUTINACA nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,005 g. Šiose rekomendacijose taip pat pažymėta, kad medžiagų kiekiai lentelėje pateikti, jei nenurodyta kitaip, perskaičiavus į grynąją medžiagą (pvz., laisvosios bazės kiekį).
14. Kaip jau minėta, 2021 m. rugsėjo 13 d. LTEC specialisto išvadoje nurodyta, kad nustatyti tabake esančių grynų psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų ADB-BUTINACA ir 4-fluoro-ABUTINACA kiekį negalima. Apklausiama apeliacinės instancijos teisme specialistė Justė Kupčiūnaitė savo teiktą specialisto išvadą patvirtino, tačiau taip pat paaiškino, kad šiuo atveju grynosios medžiagos kiekis galėtų būti tik ketvirtas ar penktas skaičius po kablelio. Esant šeštam ar septintam skaičiui po kablelio, laikoma, jog rasti tik psichotropinės medžiagos pėdsakai. Visgi, iš jos paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad atsižvelgus į tai, kad buvo rastas labai mažas tabako kiekis, išvada dėl to, ar jame yra psichotropinės medžiagos, ar tik jos pėdsakų, yra tik tikėtina. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis in dubio pro reo principu, atsižvelgus į tai, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, konstatuojama, kad šiuo atveju negalima daryti neabejotinos išvados, jog 2021 m. rugpjūčio 12 d. atliekant neplaninę kratą (duomenys neskelbtini) Ūkio aptarnavimo brigados pagalbinėse patalpose, buvo rasta ir psichotropinės medžiagos, o ne tik jos pėdsakų. Nesant neabejotinų duomenų dėl nusikalstamos veikos dalyko, akivaizdu, jog negalima daryti išvados, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
15. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas neabejotinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, dalykas, akivaizdu, kad nėra šios nusikalstamos veikos sudėties, todėl atsakomybė pagal šį straipsnį negalima.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas M. R. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, išteisino pagrįstai, tačiau nurodė netinkamą išteisinimo pagrindą, t. y. neįrodžius, jog M. R. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
17. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendimas išteisinti šiuo pagrindu priimamas tada, kai teismas nustato, jog kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika yra padaryta, tačiau nenustatyta, kad ją padarant dalyvavo kaltinamasis. Be to, toks išteisinimo pagrindas įpareigoja teismą imtis BPK 303 straipsnio 6 dalyje numatytų veiksmų, t. y. perduoti bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2009; Nr. 2K-191-648/2017 ir kt.).
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad šioje byloje nepakanka įrodymų konstatuoti objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymių, t. y. pačios veikos, jog buvo disponuojama nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų ADB BUTINACA ir 4-fluoro-ABUTINACA. Todėl, akivaizdu, kad nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas ne neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o dėl to, kad tokia veika nepadaryta, t. y. pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, konstatuoja, kad M. R. yra išteisinamas nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
19. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas nusikalstamos veikos dalykas, t. y. nesant BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, prokurorės apeliacinio skundo argumentai dėl apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo ir jo pagrindu padarytos išvados, kad neabejotinai neįrodyta, jog būtent M. R. disponavo kratos metu rastomis medžiagomis, nebetenka prasmės ir dėl jų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. R. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
M. R. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.