- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-29
- Bylos Nr.
- 2A-298/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos montažas“, A. P.
- Trečiasis asmuo
- V. K., T. K., A. Č.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Narūnas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys iš dalies patenkintas civilinėje byloje Nr. 2-329-267/2011 pagal ieškovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Narūnas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos montažas“ ir A. P., tretiesiems asmenims V. K., T. K. ir A. Č. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartimi AB „Narūnas“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Viresita“. Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi patvirtinti 1 122 223,16 Lt kreditorių finansiniai reikalavimai, o 2011 m. sausio 21 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Nr. B2-138-267/2012).
Šalies argumentai
Ieškovas BAB ,,Narūnas“ administratorius 2010-05-28 kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis ab initio su atsakovu UAB „Aukštaitijos montažas“ (pardavėjas) 2009-02-02 sudarytą sutartį Nr. 09/02/02, 2009-02-09 sudarytą sutartį Nr. 09/02/09 ir 2009-02-12 sudarytą sutartį Nr. 09/02/12 dėl 4 telferius (elektrinės gervės) pirkimo pardavimo už 109 361 Lt (toliau Sutartys), bei priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Aukštaitijos montažas“ ir A. P. 109 361 Lt, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Nurodė, kad ginčo Sutartys (1 t., 10-12 b. l.) buvo sudarytos tik dėl akių, turint tikslą atleisti atsakovą UAB „Aukštaitijos montažas“ nuo skolinių įsipareigojimų nemokiam ieškovui. Tai yra po minėtų Sutarčių sudarymo išaugo ieškovo skola atsakovui, o 2009-04-30 buvo atliktas 239 564,27 Lt skolų užskaitymas, po kurio atsakovas ieškovui liko skolingas tik 5 625,70 Lt (CK 1.80 str. 2 d., 1.86 str.). Teigė, kad ieškovo AB „Narūnas“ vadovė A. P. ir UAB „Aukštaitijos montažas“ vadovė M. M., kuri iki 2008-11-21 buvo ir ieškovo akcininkė, o jos sutuoktinis K. M. iki pat bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovo valdybos pirmininkas ir akcininkas, sandorių sudarymo metu žinojo apie ieškovo prastą finansinę padėtį ir apie tai, kad perkami telferiai jau nuo 1995 m. buvo sumontuoti ieškovui priklausančiose patalpose, o finansiniuose dokumentuose šis turtas be pagrindo buvo apskaitytas kaip trumpalaikis turtas, skirtas parduoti. Be to, ieškovui priklausančios gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kuriose buvo sumontuoti minėti telferiai, dar 2009-01-27 t. y. iki Sutarčių sudarymo, buvo parduotos iš varžytinių. Tvirtino, kad ginčo Sutartys taip pat prieštarauja juridinio asmens interesams, nes ieškovas, turėdamas finansinių sunkumų, nusipirko nelikvidų turtą, tokiais veiksmais buvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės ir teisėti interesai, todėl jos yra negaliojančios ir šiuo pagrindu (CK 1.82 str. 1 d., 1.95 str. 1 d. Teigė, kad atsakovė A. P., kuri buvo ieškovo administracijos vadovė, yra solidariai atsakinga, nes pasirašė bendrovei nenaudingas ir apsimestines Sutartis, neteisėtai atleisdama vieną bendrovės kreditorių nuo 109 361 Lt įsipareigojimų vykdymo, dėl ko sumažėjo kitų kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą bankroto byloje (CK 2.87 str. 1 d., 6.6, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str., ĮBĮ 8 str. 1 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį, pareikštą atsakovui UAB „Aukštaitijos montažas“: pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento pirkimo-pardavimo sutartis: 2009-02-02 sutartį Nr. 09/02/02, 2009-02-09 sutartį Nr. 09/02/09, 2009-02-12 sutartį Nr. 09/02/12; taikė restituciją: priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Aukštaitijos montažas“ 109 361 Lt, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir 3 237,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atsakovei A. P. pareikštus ieškinio reikalavimus atmetė.
Teismas nustatė, kad ginčo Sutarčių objektas (4 telferiai) nuo 1995 m. buvo sumontuotas ieškovui priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurios 2009-01-27 iš varžytynių už 177 000 Lt buvo parduotos trečiajam asmeniui V. K.. Taip pat nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad telferiai nuosavybės teise priklausė atsakovui UAB „Aukštaitijos montažas“, kuris nuomojo minėtas patalpas iš ieškovo, kad vieno telferio vertė 2005 m. buvo 59 Lt (2 t., 87-88, 99-100 b. l.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog ieškovas ginčo Sutartimis už 109 361 Lt nusipirko jam pačiam priklausantį turtą ir užpajamavo jį kaip trumpalaikį, siekdamas ne perparduoti, kaip teigė atsakovė A. P., bet nurašyti jį dėl nusidėvėjimo. Dėl to teismas laikė, kad tikroji ginčo Sutarčių valia buvo nukreipta į tai, kad atsakovas UAB „Aukštaitijos montažas“ išvengtų atsiskaitymo su finansinių sunkumų turinčiu ieškovu, o sandorių fiktyvumą įrodo ir tai, jog ieškovo AB „Narūno“ ir atsakovo UAB „Aukštaitijos montažas“ akcininkai bei vadovai sandorių sudarymo metu tarpusavyje buvo susiję šeimos ir giminystės ryšiais, kad ieškovas 2009-04-30 atsiskaitęs už įsigytus telferius metus laiko iki bankroto bylos iškėlimo nereikalavo atsakovo perduoti nusipirktą turtą. Dėl to teismas sandorį pripažino niekiniu ir taikė restituciją (CK 1.86, 1.80 str.). Pažymėjo, kad yra pertekliniai reikalavimai pripažinti sandorius niekiniais CK 1.82 straipsnio ir 6.66 straipsnio pagrindais, todėl plačiau dėl to nepasisakė.
Teismas atmetė reikalavimus, pareikštus atsakovei A. P., nes sprendė, kad ieškovas neįrodė jos neteisėtais veiksmais padarytos žalos fakto, t. y. kad nėra galimybės išieškoti skolos iš atsakovo UAB „Aukštaitijos montažas“. Nurodė, kad ji nėra solidari atsakovė, nes ieškinys jai pareikštas dėl žalos atlyginimo, o atsakovui UAB „Aukštaitijos montažas“ – dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Aukštaitijos montažas“ prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad telferių pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti tik dėl akių, nes juose išreikšta šalių valia buvo tikra ir atitiko tikruosius jų ketinimus. Tai yra atsakovo tikslas ir valia buvo parduoti jam priklausančius telferius, o ieškovo – juos nupirkti už sutartą kainą. Teismas be pagrindo teigia, kad kaina buvo itin didelė, nes šalys yra laisvos pačios susitarti dėl to, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kaina neatitiko šalių valios ar ji buvo nustatyta nesąžiningai (CK 6.156, 6.313 str.). Teismas turėjo būti aktyvus šioje byloje ir pasiūlyti šalims skirti teismo ekspertizę turto vertei nustatyti arba pateikti kitus leistinus rašytinius įrodymus, o to nepadaręs neatskleidė bylos esmės ir pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas BAB „Narūnas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad:
Teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tariamų sandorių pripažinimą negaliojančiais, tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą ir teismų praktiką atitinkantį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 25 nutartis civilinėje bylioje Nr. 3K-3-68/2005, 2008 m. birželio 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000). Apelianto argumentai nepaneigia teismo išvados, kad tikroji telferių pirkimo-pardavimo sutarčių šalių valia buvo atlikti įskaitymą tokiu būdu 109 361 Lt sumažinant UAB „Aukštaitijos montažas“ įsiskolinimą ieškovui. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, kad nuosavybės teise telferiai priklausė jam, o ne ieškovui, kaip nustatė teismas.Apeliantas be pagrindo teigia, kad telferių pardavimo kaina yra reali ir atitiko šalių valią. Teismas teisingai nustatė, kad dar 2005 m. vieno telferio vertė buvo 59 Lt, ką patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai, todėl 109 361 Lt yra neprotingai didelė suma už 4 nelikvidžius telferius ir to nepateisina apelianto nurodyti argumentai, jog jis yra pelno siekiantis asmuo, todėl turtą pardavė kuo naudingesnėmis jam sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip yra žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.). Atsižvelgdama į paminėtus kriterijus, teisėjų kolegija nagrinėja ir vertina atsakovo UAB „Aukštaitijos montažas“ apeliacinio skundo bei ieškovo BAB „Narūnas“ atsiliepimo į skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus.
Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.). Tačiau atsižvelgdama į tai, kad viena iš šio ginčo šalių yra bankrutavusi bendrovė, taigi remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, nagrinėjamoje byloje konstatuotinas viešasis interesas, teisėjų kolegija neapsiriboja vien apeliacinio skundo argumentais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010) (CPK 320 str. 2 d.). Pažymėtina, kad netikrinamas teisėtumas ir pagrįstumas tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, dėl kurios nėra paduotas apeliacinis skundas (CPK 279 str. 1 d., 301 str.).
Apeliantas, nesutikdamas su teismo argumentais dėl ginčo sandorių tariamumo (CK 1.86 str.), teigia, kad šios sutartys buvo sudarytos esant abiejų pelno siekiančių juridinių asmenų, tai yra minimų 4 telferių (elektrinių gervių) savininko ir pardavėjo atsakovo UAB „Aukštaitijos montažas“ bei jų pirkėjo ieškovo AB „Narūnas“, valiai tiek dėl sutarties pobūdžio ir dalyko, tiek dėl jos kainos (CK 6.156 str. 1 d., 6.313 str.). Nurodo, kad, priešingai nei sprendė teismas, byloje surinkti įrodymai bei nustatytos aplinkybės nesuteikė pagrindo spręsti, jog yra įstatyme nustatytos sąlygos konstatuoti ginčo sandorių negaliojimą dėl jų tariamumo. Be to, teismas, nagrinėdamas šį ginčą, pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, tai yra neteisingai vertino liudytojo J. B. paaiškinimus dėl turto vertės.
Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus, kaip nepagrįstus. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčą ir nustatydamas šiai bylai aktualias aplinkybes, teisingai akcentavo atsakovo UAB „Aukštaitijos montažas“ bei ieškovo AB „Narūnas“ vadovų bei dalyvių susietumą šeimos bei artimais giminystės ryšiais. Iš bylos medžiagos bei viešų Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad sandorių sudarymo metu, tai yra 2009 m. vasario 2–12 d., UAB „Aukštaitijos montažas“ vadovavo M. M., kuri yra šios bendrovės vienintelė akcininkė, o ieškovui AB „Narūnas“ – A. P.. Tačiau M. M. sutuoktinis K. M. tuo metu buvo AB „Narūnas“ akcininkas bei valdybos pirmininkas, o pati M. M., kuri buvo pagrindinė ieškovo akcininkė (K. M. motinai A. S. akcijas ji pardavė tik 2008-11-21), iki 2008-05-30 ėjo AB „Narūnas“ valdybos pirmininkės bei direktorės pareigas, o K. M. buvo valdybos narys, kuris 2008-06-02 – 2008-12-19 ėjo administracijos vadovo bei kasininko pareigas. Vėliau, kaip minėta, jis tapo AB „Narūnas“ valdybos pirmininku ir juo buvo iki pat bankroto bylos iškėlimo bendrovei (2 t., 19-33 b. l.).
Šių faktų atsakovas UAB „Aukštaitijos montažas“ neneigė, tačiau nurodė, jog K. M. bei M. M. santuoka 2009-04-16 buvo nutraukta. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė nepaneigia teismo išvados, kad šalys, sudarydamos ginčo sutartis, labai gerai žinojo arba privalėjo žinoti viena kitos, tai yra ir AB „Narūnas“, faktinę ūkinę finansinę būklę, žinojo, kad ši bendrovė nuo 2008 m. neatsiskaito su atleistais iš darbo darbuotojais, buvusiais partneriais ir kt. Pavyzdžiui, pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjami ir patenkinti ieškovo partnerių reikalavimai dėl skolų už parduotas prekes, nuomojamas patalpas ir kt. priteisimo (civ. byla Nr. 2-424-841/2010, 2-519-362/2009 ir kt.); vien šio teismo civilinėje byloje Nr. 2S-685-357/2009 buvę ieškovo darbuotojai R. M., B. M., J. B., V. J. S., J. T., K. U. jam buvo pareiškę ieškinį dėl daugiau kaip 200 000 Lt darbo užmokesčio skolos priteisimo; Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje ieškovo AB „Narūnas“ bankroto byloje 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi patvirtinus 129 kreditorių 1 122 223,16 Lt finansinius reikalavimus, tarp jų buvo patvirtinta 71 pirmos eilės kreditoriaus 426 587,19 Lt reikalavimai bei 553 956,43 Lt antros eilės kreditorių (Šiaulių apskrities VMI, VSDFV Šiaulių skyrius, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras) reikalavimai. Teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartimi patikslinus šį sąrašą, buvo konstatuota bendra 1 726 455, 9 Lt finansinių reikalavimų suma, iš jų 849 047, 80 Lt pirmos eilės kreditorių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo AB „Narūnas“ valdybos posėdyje jau 2008-12-24, atsižvelgiant į sunkią įmonės finansinę būklę, buvo nutarta dėl atsiskaitymų eiliškumo (sąskaitos už sunaudotą elektros energiją, medžiagų, reikalingų darbui pirkimas, atsiskaitymas su dirbančiais asmenimis, atleistais iš darbo darbuotojais ir kt. (2 t., 11 b. l.). Be to, bendrovės audito ataskaitoje, kuri buvo parengta 2008-04-23, tai yra M. M. dar esant pagrindinei ieškovo akcininkei, valdybos pirmininkei ir direktorei, konstatuojama, kad pagal nustatytą bendrovės finansinę būklę įmonė iš esmės yra nemoki ir kreditoriai gali reikalauti bankroto bylos iškėlimo (1 t., 32-36 b. l.).
Taigi šios, o taip pat kitos nagrinėjamoje byloje paaiškėjusios aplinkybės, suteikė teismui pagrindą, vertinant byloje nustatytas aplinkybes ir sprendžiant dėl ginčijamų sutarčių negaliojimo, šalių atstovų veiksmus kvalifikuoti kaip nesąžiningus, nes abiejų bendrovių valdymas buvo šių asmenų, susietų šeimos ir artimos giminystės ryšiais, rankose (CPK 185 str., CK 6.67 str. 7 p.).
Teisėjų kolegija laiko, jog teismas, kruopščiai išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, tarp jų liudytojų D. S., J. B. paaiškinimus, antstolio T. U. nustatytas aplinkybes, V. K., už 177 000 Lt įsigijusio gamybines patalpas, kuriose yra sumontuoti ginčo įrenginiai, paaiškinimus, paties atsakovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose esančius duomenis, jog vieno telferio vertė siekia tik 59 Lt, 2008-12-31 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, su priedais duomenis ir kt., – turėjo pagrindą išvadai, jog minimų 3 ginčijamų sandorių šalių sutartiniai įsipareigojimai, tai yra ieškovo AB „Narūnas“ (pirkėjas) įsipareigojimas parduoti šį turtą, o atsakovo UAB „Aukštaitijos montažas“ (pardavėjas) – sumokėti už jį per 5 darbo dienas po PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos, sulygti neketinant sukurti sutartyse nurodytų realių teisinių padarinių. Iš esmės, kaip nurodo atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje bylioje Nr. 3K-3-337/2008 bei 2000 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000 nuostatomis, šalims atstovaujantys asmenys siekė tik sukurti išorinį tam tikrų teisinių santykių buvimo vaizdą ir sudaryti galimybę vėlesniam sandoriui – tarpusavio skolų įskaitymui, tai yra iš esmės siekta atleisti vieną iš šių asmenų valdomų įmonių – UAB „Aukštaitijos montažas“, nuo 109 361 Lt skolos mokėjimo faktiškai nemokiai kitai jų kontroliuojamai įmonei AB „Narūnas“. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais (CK 1.86 str., CPK 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės visiškai paneigia apelianto argumentus dėl šių sandorių šalių tikrųjų ketinimų, laisvos valios išreiškimo, šalių susitarimu nustatytos ir sutartyse nurodytos turto kainos realumo, etc. (CK 6.156 str. 1 d., 6.313 str. 1 d.). Taip pat atmestini apelianto teiginiai, susiję su įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, pasisakant dėl turto vertės (CPK 185 str.). Beje, pats apeliantas taip teigdamas neįvykdė CPK 178 straipsnyje nustatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus dėl skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo.
Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas suklydo spręsdamas dėl restitucijos taikymo (CK 1.80 str. 2 d.). Kaip žinoma, pripažinus sandorį negaliojančiu, dėl restitucijos teismas privalo spręsti ex officio, tai yra nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo, ir grąžinti šalis į pradinę padėti: priteisti iš vienos šalies kitai visa, ką ši yra gavusi pagal tokį sandorį (CK 6.145 str.). Kaip minėta, teismas konstatavo, jog ginčijamas sandoris yra tariamas, sudarytas tik dėl akių, jog jis nebuvo vykdomas. Minėta, jog atsakovas UAB „Aukštaitijos montažas“ iš ieškovo BAB „Narūnas“ pagal šias sutartis nėra gavęs 109 361 Lt, jog tokio dydžio neva ieškovo skola atsakovui vėlesniu sandoriu buvo įskaityta į pastarojo skolą. Tokių aplinkybių neneigia nei viena iš šalių. Taigi pripažinus minimus sandorius negaliojančiais, ieškovas BAB „Narūnas“ turi teisę reikalauti, jog atsakovas UAB „Aukštaitijos montažas“ jam sumokėtų šią skolą (CK 6.1, 6.38, 6.200 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje restitucija netaikytina, atitinkamai iš atsakovo nepriteistinos procesinės palūkanos (CPK 330 str., CK 6.37, 6.210 str.). Kita skundžiamo teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d.).
Spręsdama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš esmės apelianto UAB „Aukštaitijos montažas“ skundas yra atmetamas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam nėra atlyginamos (CPK 79, 88, 93, 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti.
„Ieškinį iš dalies tenkinti.
Pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2009 m. vasario 2 d. sutartį Nr. 09/02/02, 2009 m. vasario 9 d. sutartį Nr. 09/02/09, 2009 m. vasario 12 d. Nr. 09/02/12 dėl telferių (elektrinių gervių) pirkimo–pardavimo.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos montažas“ (juridinio asmens kodas 148449447) valstybei 3 237,40 Lt (tris tūkstančiai du šimtai trisdešimt septyni litai 40 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti ieškinio reikalavimus, pareikštus atsakovei A. P.
Teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės A. P. turtui palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos montažas“ turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo“.