Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teiseja A. Monstaviciene Procesinio sprendimo kategorija 94.2.1; 122.3

NUTARTIS

2009 m. gruodžio 10 d.

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo ieškovu R. M., B. M., J. B., V. J. S., J. T. ir K. U. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškini.

Aprašomoji dalis

nustate:

Ieškovai R. M., B. M., J. B., V. J. S., J. T. ir K. U. kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teisma su ieškiniu atsakovui AB „Narunas“ del neišmoketo darbo užmokescio, vidutinio darbo užmokescio už uždelsta atsiskaityti laika priteisimo, neturtines žalos atlyginimo.

Ieškovai, vadovaudamiesi CPK 43 str. 1 d. 2 punktu, reiškia bendra ieškini vienam atsakovui – AB „Narunas“. Minetas CPK 43 str. 1 d. 2 punktas leidžia procesini bendrininkavima, kuomet keli ieškovai reiškia reikalavima vienam ar keliems atsakovams, jei ieškinio dalykas yra to paties pobudžio reikalavimas, pagristas ta pacia medžiaga fakto ir teises klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimu atskirai galetu buti atskiro ieškinio dalykas. Tai reiškia, kad toks ieškovu bendrininkavimas yra fakultatyvusis arba formalusis ir leidžiamas, jeigu reikalavimai, sujungiami viename ieškinyje, yra vienarušiai, pagristi ta pacia teisine ar faktine medžiaga. Iš esmes tai keli savarankiški procesai, kai yra keli ieškovai ir vienas atsakovas. Išskyrus šiuos savarankiškus reikalavimus, jie gali buti nagrinejami atskirai, nes ieškove R. M. pareiške atsakovui reikalavima jai priteisti 49662,98 Lt, ieškovas B. M. – 28019,59 Lt, ieškovas J. B. – 55124,18 Lt, V. J. S. – 23915,41 Lt, J. T. – 36996,01 Lt, K. U. – 16862,48 Lt. Taciau tiek pareiškus reikalavimus ieškovams kartu, tiek esant galimybei reikalavimus nagrineti atskirai, byla gali buti išspresta taip pat, nes ji pagrista ta pacia faktine ir teisine medžiaga – darbo su atsakovu AB „Narunas“ sutartimis, atsakovo pažymomis apie isiskolinimus, isakymais. Toks keliu atskiru procesu sujungimas i viena reiškia tik proceso koncentruotumo idejos gyvendinima. Nuoroda, kad ieškinio suma yra 210580,77 Lt, negalima laikyti, kad tai yra visu ieškovu vieno reikalavimo suma atsakovui. Kadangi kiekvieno ieškovo atskirai reikalavimas neviršija 100000,00 litu, todel pirmos instancijos teismas neturejo jokio pagrindo atsisakyti priimti ieškini.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinio proceso kodekso 43 straipsnyje, reglamentuojanciame procesini bendrininkavima, yra išskiriamos dvi šio bendrininkavimo rušys – privalomas ir neprivalomas bendrininkavimas. Procesinio bendrininkavimo ruši lemia byloje pareikšto ieškinio dalykas. Privalomas bendrininkavimas yra tuomet, kai ieškinio dalyka sudaro bendrai pagal istatymus keliems ieškovams arba keliems atsakovams priklausancios teises arba pareigos (LR CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Neprivalomas bendrininkavimas yra galimas tais atvejais, kuomet ieškinio dalykas yra to paties pobudžio reikalavimai arba isipareigojimai, pagristi ta pacia medžiaga fakto ir teises klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimu atskirai galetu buti atskiro ieškinio dalykas (LR CPK 43 str. 1 d. 2 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai R. M., B. M., J. B., V. J. S., J. T. ir K. U. pareiške ieškini atsakovui AB „Narunas“ del neišmoketo darbo užmokescio, vidutinio darbo užmokescio už uždelsta atsiskaityti laika bei neturtines žalos atlyginimo priteisimo. Atsižvelgiant i tai, kad šio ieškinio dalyka sudaro kiekvieno ieškovo savarankiškas reikalavimas, susijes su darbo teisiniais santykiais, reiškiamas tam paciam atsakovui, pripažintina, kad šiuo atveju yra tenkinamos visos Civilinio proceso kodekso 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto salygos, apibrežiancios neprivaloma (fakultatyvuji) bendrininkavima. Šiu aplinkybiu pagrindu laikytina, jog ieškinyje yra sujungti keli savarankiški reikalavimai, kuriu kiekvienas gali buti atskiro teisminio nagrinejimo dalyku.

Šiuo atveju, sprendžiant rušinio teismingumo pagal ieškinio suma klausima, lemiama reikšme sudaro reiškiamu reikalavimu savarankiškumas. Pažymetina, jog Civilinio proceso kodekso 85 straipsnis, nustatantis ieškinio sumos apskaiciavimo taisykles, numato, kad, jeigu ieškini sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma sudaro bendra visu reikalavimu suma. Taciau neprivalomo (fakultatyviojo) bendrininkavimo atveju ieškinio reikalavimu savarankiškumas yra žymiai platesnio pobudžio, t. y. šiuo atveju apjungiami savarankiški skirtingu ieškovu reikalavimai arba reikalavimai skirtingiems atsakovams, iš esmes sudarantys atskiru ieškiniu reikalavimus, kiekvienas kuriu, kaip mineta, gali buti atskiro teisminio nagrinejimo dalyku. Todel nagrinejamoje byloje konstatavus, jog ieškinys reiškiamas neprivalomo (fakultatyvaus) bendrininkavimo pagrindu, butina vertinti ne bendra visu ieškinio reikalavimu suma, taciau kiekvieno ieškovo reiškiamu reikalavimu, kaip atskiro teisminio nagrinejimo dalyko, suma. Atsižvelgiant i tai, jog ne vienas iš byloje pareikštu ieškiniu sujungtu reikalavimu neviršija 100 tukstanciu litu sumos (didžiausia yra ieškovo J. B. reiškiamu reikalavimu suma, sudaranti 55124,18 Lt), pripažintina, jog nera pagrindo taikyti LR CPK 27 straipsnio 1 punkte itvirtinta teismingumo taisykle, pagal kuria bylos nagrinejimas priskirtinas apygardos teismui.

Nurodytu argumentu pagrindu teiseju kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taike procesines teises normas, del ko skundžiama nutartis nelaikytina teiseta ir pagrista. Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 30 d. nutartis panaikintina ir ieškinio priemimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Šiauliu miesto apylinkes teismo 2009 m. rugsejo 30 d. nutarti panaikinti ir ieškinio priemimo klausima perduoti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.