Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Jaliniausko ir Dariaus Kantaravičiaus,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus patarėjo N. M. teikimą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio patikslinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme 2022 m. birželio 6 d. gautas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas patikslinti nuteistojo L. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. Teikime nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-667-1109/2021 subendrino Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes ir paskyrė galutinę subendrintą 15 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymi, kad nusikalstama veika (labai sunkus nusikaltimas) padaryta 2019 metais, tačiau nei nuosprendyje, nei nutartyje nenurodyta bausmės atlikimo vieta. Nurodoma, kad pagal dabartinį reglamentavimą (BVK 83 straipsnis) kalėjimuose paprastai laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Tačiau iki 2020 m. liepos 1 d. teismas, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parinkdavo bausmės atlikimo vietą. Nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis panaikinta, tačiau vadovaujantis teismų praktika, bausmės atlikimo vietą turėtų parinkti teismas, kai nusikalstama veika įvykdyta iki 2020 m. liepos 1 d.

Prokuroras atsiliepimo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kurioje konkrečiai pataisos įstaigoje paskirtą bausmę privalo atlikti L. L., nes 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija.

BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata, kaip jau minėta, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta BVK ir ją lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje. Nuteistajam L. L. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskyrus bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nenurodžius konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, pagal galiojančią BVK 83 straipsnio (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII–2264 redakcija) 1 dalį bausmę jis turėtų atlikti kalėjime.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

Konkretaus nuteistojo, nuteisto už labai sunkų nusikaltimą, požiūriu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimą visais atvejais bausmę atlieka kalėjime, o pagal BVK nustatytą teisinį reguliavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų kalėjime. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu nustatyta, kad labai sunkų nusikaltimą L. L. padarė nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 2 d., t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 straipsnio, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo. Todėl, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pripažįstama, kad už labai sunkų nusikaltimą nuteistojo L. L. atžvilgiu taikytinas švelnesnis įstatymas, o būtent: pagal BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, nustatydamas pataisos įstaigos rūšį. Šioje byloje L. L. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą. Kadangi BVK 83 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII – 1818 redakcija) numatyta, jog kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, L. L. patenka į asmenų, kurie laisvės atėmimo bausmę gali atlikti kalėjime, sąrašą. Atsižvelgiant į nurodytą įstatymo, galiojusio nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu, nuostatą, į nuteistojo L. L. asmenybės padidintą pavojingumo laipsnį, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, dalis laisvės atėmimo bausmės L. L. nustatytina atlikti kalėjime, dalis – pataisos namuose.

Vadovaujantis BVK nuostatomis, reglamentuojančiomis kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų padėtį, minimali kalėjime atliktinos bausmės dalis L. L. būtų trečdalis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės – BVK 88¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtina, jog asmuo gali būti perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus tik tuo atveju, kai jis yra atlikęs ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės, kas, šiuo atveju, būtų 5 (penki) metai 2 (du) mėnesiai. Įvertinęs nuteistojo asmenybę – charakterizuojamas išimtinai neigiamai, 6 kartus teistas, teismas sprendžia, jog jam nustatytinas penkerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas, kurį nuteistasis turės atlikti kalėjime, nėra per ilgas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsniu, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 1 dalimi (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII–1818 redakcija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu L. L. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 15 (penkiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams paskirti atlikti – pirmus 5 (penkerius) metus 2 (du) mėnesius kalėjime, o kitą bausmės dalį – pataisos namuose.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.