Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų teikimą dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos L. L. atžvilgiu nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Alytaus pataisos namų teikimas dėl teismo paskirtų bausmių subendrinimo nuteistojo L. L. atžvilgiu. Prašoma priimti sprendimą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirtų bausmių subendrinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje numatyta, jog kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu L. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. vasario 25 d.

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu L. L. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus, jam paskirta 15 metų laivės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė 15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2019 m. birželio 6 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. kovo 22 d.

Pagal BK 63 straipsnio 1, 9 dalis, nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018). Tačiau vertinant, ar nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik nurodytu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte formaliuoju kriterijumi (nusikaltimų priskyrimo skirtingoms negretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį). Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už tą veiką, sankcija, bet ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Pagal teismų praktiką, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis L. L. nuosprendžiais yra nuteistas už nesunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą, tačiau nusikalstamos veikos buvo padarytos pasikėsinant į tas pačias įstatymo saugomas vertybes, t. y. asmens gyvybę. Viena nusikalstama veika buvo padaryta nužudant asmenį dėl chuliganiškų paskatų, kita nusikalstama veika buvo išsakyti grasinimai susidoroti su asmeniu ir nusikalstami veiksmai patvirtino pagrindą, kad grasinimas sunkiai sutrikdyti sveikatą asmeniui, gali būti įvykdytas. Nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tyčia. Taigi akivaizdu, kad šios nusikalstamos veikos pagal savo pobūdį ir pavojingumą yra susijusios, t. y. buvo padarytos kėsinantis į asmenų gyvybes ir sveikatą.

Esant tokioms aplinkybėms, jei būtų skiriamos ir subendrinamos bausmės taikant bausmių apėmimo būdą, akivaizdu, kad nebūtų teisinga galutinė bausmė, kadangi tokiu atveju vien apimant bausmes būtų įtvirtintas teisės taikymo požiūriu neteisingos galutinės bausmės nustatymas, realus dalies vienos nusikalstamos veikos nebaudžiamumas.

Esant išvardintoms aplinkybėms, teikimas tenkintinas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė – 15 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas subendrintina su 2021 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežtesnės bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, pridedant dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 15 metų 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtosios galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Alytaus pataisos namų teikimą dėl L. L. teismo procesiniais sprendimais paskirtų bausmių subendrinimo tenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2020 m. lapkričio 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 15 (penkiolika) metų 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir bausmių dalis, atliktas pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus