- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- PK-302-240/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00101-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Civilinis ieškovas
- I. G.
- Kaltinamasis
- D. N. B.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, Agnei Kuckailienei, dalyvaujant privačiai kaltintojai – nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. G., jos įgaliotajam atstovui adv. Ramūnui Gudašiui, kaltinamajai D. N. B., jos gynėjai adv. Angelei Fominienei, viešame (dalis įrodymų buvo tiriama neviešame posėdyje), teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. N. B., gim. 1948-07-09 Kėdainių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, senatvės pensininkė, gyv. 1948-07-09, neteista;
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji D. N. B. kaltinama tuo, kad ji 2013 m. kovo 28 d., 19.00 val. Kaune, Škirpos g. 9-ojo namo 3-osios laiptinės rūsio patalpoje, vykstant (duomenys neskelbtini) DNSB narių susirinkimui, paskleidė apie I. G. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią I. G. pažeminti, paniekinti ir pakirsti pasitikėjimą ja, o būtent: girdint susirinkime dalyvaujantiems asmenims garsiai pasakė, kad I. G. pavogė bendrijos pinigus – vienais metais 4000 Lt, kitais – 2000 Lt bei užsisakė laikraščių prenumeratą, t. y. kaltinama nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 1 d., padarymu. Kaltinamoji D. N. B. pagal LR BK 154 str. 1 d. išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kaltinamoji kalta neprisipažino ir parodė, kad pažįsta nukentėjusiąją. 2002 metais kaltinamoji buvo išrinkta namo pirmininke, nukentėjusioji tada jau dirbo buhaltere. Atėjusi pirmininkauti pasirinko kitą buhaltere. Nukentėjusioji jai perdavinėjo dokumentus, tačiau nepateikė revizijos aktų. I. G. dirbo netinkamai. Bendrijoje buvo 3500 litų, namas buvo apleistas. Žmonės duodavo pinigų, o jie kažkur dingdavo. Nukentėjusioji dirbo P. pavarde. 2008 metais susirinkime nukentėjusioji pareiškė, kad ji bus pirmininke, kaltinamoji buvo pasiūlyta į reviziją. Kalbėdama 2013-03-28 susirinkime minėjo, kad I. G. valdo pinigus. Pasakė, kad atsiskaitymo lapeliuose užrašyti 9000 Lt, per banką pervesta tik 7000 Lt, 4000 Lt paimta grynaisiais. Susirinkime niekas nukentėjusiosios nekaltino. 2013 m. kovo 28 d. susirinkime pirmą kartą buvo protokoluojama. Iki tol visi susirinkimai taip pat vykdavo rūsyje, tačiau protokolų paskaityti jai neduodavo, ji ant dokumentų nepasirašydavo, nes su jų turiniu nesutikdavo. Visi susirinkimai buvo netinkami. I. G. nebepasitikėjo, nes ji neteikė visos informacijos, nebendravo, neimdavo siunčiamų laiškų. Kaltinamoji nurodė, kad vyko aiškintis į policiją. Pasakė, kad I. G. valdo pinigus kortele, trūksta 2000 litų, užsakyti laikraščiai, bet nėra užsakymo lapelių. Buvo nuimti ir 4000 litų, neaišku, kur jie įnešti. Nesakė, kad I. G. pinigus pavogė. Neturėjo tikslo šmeižti I. G., I. G. skunde nurodytų žodžių nevartojo. Visą laiką prašydavo I. G. dokumentų, nes viską juose supranta, bet ši nedavė. Kovo 28-osios dienos susirinkime kalbant apie 4000 litų, pasakė, kad jie buvo nuimti nuo bendrijos sąskaitos, visi tą girdėjo, o Irena rėkė „šmeižtas, šmeižtas...“. Norėjo, kad Irena pasiaiškintų, kokiu tikslu nuimti pinigai. Irenai pretenzijas reiškė ir daugiau žmonių. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusioji parodė, kad pažįsta kaltinamąją nuo 1993 metų. 1993 metais buvo įkurta bendrija, nukentėjusioji dirbo buhaltere, po to išėjo, o nuo 2007 metų buvo namo pirmininkė. Atsistatydino, nes negalėjo dirbti dėl nervinės įtampos, nes buvo apvaginta. Susirinkimai vykdavo tinkamai, buvo protokolai. Kaltinamoji ją nuolat nepagrįstai kaltindavo, yra ir kitų, kurie ją nuolat vagino. Ji net kreipėsi į policiją, tada kaltinamoji pusmečiui nurimo, po to vėl vagino. 2013-03-28 susirinkimas vyko rūsyje. Paskelbus darbotvarkę D. N. B. atsistojo ir ėmė sakyti, kad I. G. vienais metais išvogė 4000 litų, kitais – 2000 litų, kitais dar daugiau ir užsisakė sau laikraščių prenumeratą. R. K. nutildė kaltinamąją ir sakė įrodyti, bet kaltinamoji nieko konkrečiai nepasakė. Tai girdėjo visi susirinkime buvę žmonės, vieni jų pasipiktino, kiti palaikė, bet visi sakė, kad jau gana, kiekvieną susirinkimą I. G. būdavo vaginama. Kaltinamoji ją apšmeižė, pažemino, visi kalba „vagilka eina“, rodo į ją pirštu kieme. D. N. B. visus vagino - ir pirmąjį pirmininką. Jai visi žmonės vagys, visus ji juodina, visus vagimis vadina. Nukentėjusioji teigia patyrusi didelę psichologinę traumą, stresą, geria vaistus. Atsirado daugiau tokių žmonių, kurie kartoja kaltinamosios išsakytus žodžius. Kaltinamoji yra gavusi kiekvienų metų dokumentus, viską tikrina kas metus. Teigia kaltinamosios laiškų ir pranešimų dėl jų negavusi. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti.
Liudytoja K. E. parodė, kad pažįsta kaltinamąją ir nukentėjusiąją kaip to paties namo gyventojas. Buvo 2013-03-28 susirinkime rūsyje, tikrino buhalteriją, rašė ataskaitą, žmonės rinko pirmininką, sekretorių. Kaltinamoji ėmė kaip visada sakyti, kad dingo pinigai, kad I. G. pasisavino pinigus, kad ji viską žino, turi įrodymus. Sakė, kad viską įrodys, bet taip nieko ir neįrodė. Taip ji daro nuolat, kaltina visus per susirinkimus, žmonėms jau nusibodo, kiti jau nebeateina į juos. Kelios moterys pritaria kaltinamajai, kyla triukšmas ir visi išsiskirsto. Ji pati atliko tyrimą, jokių įtarimų nekilo. I. G. buvo įžeista ir pažeminta.
Liudytoja D. M. parodė, kad pažįsta kaltinamąją ir nukentėjusiąją. Buvo 2013-03-28 susirinkime. Visi susirinkimai yra tik plūdimasis ir kaltinimai. Atėjus D. N. B. prasidėjo ginčai, ji puolė I. G., tada visi įsitraukė į ginčą. Danguolė kaltino Ireną dėl pinigų, gautų už metalą, pasisavinimo. D. M. protokolavo susirinkimą, pasisakymus. Nežymių pasakymų, replikų neprotokolavo.
Liudytojas V. B. parodė, kad pažįsta kaltinamąją ir nukentėjusiąją. Dalyvavo 2013-03-28 susirinkime. Danguolė susirinkimuose dalyvauja visada, kiekvieno susirinkimo metu ji pirmininkus puola kaltinti pinigų dingimu, įvardindama sumas, sukelia triukšmą, šurmulį. Tą dieną ėmė iš karto pulti Ireną dėl pinigų. Danguolė turėjo savo šalininkių, rėmėjų, su jais ėmė rėkauti. Žodžio „pavogei“ nesakė, kitaip tą įvardino – „pasisavinai, išeikvojai“, bet visiems viskas buvo aišku, kad pirmininkė kaltinama pinigų pasisavinimu. Negirdėjo, kad Irena taip būtų padariusi, nes viskas būdavo tikrinama. D. N. B. minėjo 2000 litų ir 4000 litų. Jį suerzino toks kaltinamosios elgesys, nes ji svaidėsi kaltinimais, o jokių įrodymų nepateikė. Buvo ir ją palaikančių asmenų grupė, 3-4 moterys, jos sakė tą patį, ką ji. Jis buvęs ne viename susirinkime, kiekvieną kartą Danguolė keldavo triukšmą.
Liudytoja A. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąją ir nukentėjusiąją, jos yra to paties namo gyventojos. I. G. buvo pirmininkė, bet ji susikompromitavo. 2013-03-28 susirinkime ji sėdėjo už D. N. B., visi jie rėkavo, kad Irena pateiktų dokumentus, kur dingo 4000 litų. Niekas nesakė I. G., kad ji „vagilka“, tik prašė jos parodyti, kur dingo nuimti pinigai. A. S. rėkė, kiti irgi, tada visus ji turėtų duoti į teismą. Ji pati ėmė rėkauti, kad ją vagina. I. G. liudytojai visi tik nauji gyventojai, jie nieko nežino. Kaimynai garsiai visi jau seniai kalbėjo, kad dingo pinigai. Irena draugauja su D. M.. Dėka Danguolės namo gyventojams dabar dalinami lapeliai, kiek ir už ką mokėti. Reikalavo I. G. pasakyti, kur pinigai, parodyti dokumentus, bet I. G. tylėjo, nieko nepaaiškino, tik rėkė „mane vagina“. Niekas jos vagimi nevadino. Susirinkimo protokole ne viskas užprotokoluota.
Liudytoja A. Š. parodė, kad pažįsta kaltinamąją ir nukentėjusiąją. Į 2013-03-28 susirinkimą atvyko pavėlavusi, apie 19.10-19.15 val. Negirdėjo, kad kas būtų pavadinęs I. G. vagimi. I. G. visą laiką dirbo aplaidžiai. D. N. B. ir kiti reikalavo iš I. G. dokumentų originalų, bet „vagilka“ jos nevadino. Matė bankų ataskaitose 4000 litų, bet nežino, kur jie buvo panaudoti. A. Š. niekada neužsipuolė I. G. kieme, nevadino vagimi, negirdėjo, kad ją kas taip vadintų.
Liudytoja J. T. parodė, kad pažįsta kaltinamąją ir nukentėjusiąją. Danguolė, būdama pirmininke, dirbo labai gerai. Susirinkime Danguolė pasakė, kad buvo nuimti pinigai. Susirinkime buvo sprendžiama daug klausimų, bet išėjus kalbai dėl pinigų Irena puolė šaukti, kad ją vagina. Danguolė prašė Irenos parodyti, kur panaudoti pinigai, bet ji nieko nesakė ir neaiškino, tik susinervino. Negirdėjo, kad kas nors būtų vadinęs Irena vagimi, tai ji pati pasakė „mane apvagino“. Susirinkime buvo daug pasisakymų, sprendžiama daug klausimų, protokolas blogai parašytas. Danguolė yra dora ir sąžininga, stengiasi dėl visų namo gyventojų. Reikia padaryti reviziją, auditą ir viskas bus aišku.
Liudytoja R. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąją ir nukentėjusiąją. I. G. ir D. N. B. nesantaika dėl finansų prasidėjo jau prieš susirinkimą. Jos abi triukšmavo. Konfliktavo ir kitos moterys, visi buvo emociškai įaudrinti. Daug kas puolė I. G., ji pati siūlė atlikti jos darbo patikrinimą. D. N. B. kovoja tik už bendriją, tik ji tą daro per daug emociškai. Irenos atžvilgiu D. N. B. nieko blogo nepasakė, nesakė „...tu pavogei“. Ji negirdėjo žmonių kalbų, kad kas būtų sakęs „Grigaliūnienė pavogė pinigus“. Girdėjo tik kalbas dėl dingusio metalo, už metalą gauta tik 100 litų, todėl visi klausinėjo, kur pinigai, o Irena kažką nekonkretaus paaiškino ir žmonės liko nepatenkinti. Susirinkimą protokolavo Daiva. Visi siūlė Irenai atsistatydinti, nes ji negalėjo įrodyti, kur išleisti pinigai, kiek gauta. Nebuvo jokių tiesioginių kaltinimų pavogimu.
Liudytoja D. D. parodė, kad pažįsta kaltinamąją ir nukentėjusiąją. Gyvena gretimame name. Grigaliūnienė jų name dirba buhaltere. Kartą girdėjo, kaip Danguolė aiškino kitoms moterims, kad Irena „vagilka, pinigus pavogė“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad nei bylos parengimo nagrinėti, nei jos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių duomenų, rodančių, kad kaltinamoji D. N. B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
D. N. B. kaltinama pagal BK 154 str. 1 d. tuo, kad girdint susirinkime dalyvaujantiems asmenims garsiai pasakė, kad I. G. pavogė bendrijos pinigus. BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo...“. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2013). Šmeižimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4/2011).
Pažymėtina, kad bendrijos darbuotojai yra atskaitingi bendrijai, t. y. bendrijos nariams, todėl jie, bet kuriam bendrijos nariui pareikalavus, turi pasiaiškinti dėl savo atliktų darbų, tuo labiau, kad yra valdomos visų bendrijos narių sukauptos lėšos. Taigi, bendrijos darbuotojų veiksmai ir priimami sprendimai neabejotinai turi didelę reikšmę visiems bendrijos nariams, taigi ir toleruotinos kritikos ribos dėl jų yra platesnės.
Iš bylos duomenų matyti, kad 197-II-osios butų savininkų bendrijos pirmininkė I. G. 2012-03-28 vykusio bendrijos pakartotinio susirinkimo metu bendrijos narės D. N. B. buvo kaltinama pasisavinusi bendrijos pinigus. Bendrijos narė D. N. B. nurodė, kad pirmininkė I. G. vienais metais pasisavino 4000 Lt, kitais – 2000 Lt, užsisakė laikraščių prenumeratą.
D. N. B. neneigia, kad susirinkime teigė, jog I. G. galimai pasisavino bendrijos pinigus, prašė I. G. paaiškinti, kur buvo panaudotos lėšos, tačiau paaiškinimo nesulaukė. Liudytojos R. K., J. T., A. Š. A. S. teisme patvirtino, kad jos taip pat yra nepatenkintos pirmininkės I. G. veiksmais. Kaip matyti iš kaltinimo ir bylos medžiagos, konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios kilo dėl nesutarimų bendrijai aktualiais ūkiniais finansiniais klausimais.
Kad I. G. atžvilgiu nebuvo pavartotas toks kaltinimas kaip „vagis“, „pavogė“, nurodė byloje apklausti liudytojai, tiek palaikantys kaltinamosios, tiek ir nukentėjusiosios pusę. Pastebėtina, kad su D. N. B. išsakyta nuomone dėl galimai pasisavintų bendrijos pinigų sutiko ilgametės bendrijos narės liudytojos R. K., J. T., A. Š. A. S.. Jos pritarė, kad I. G. darbas nebuvo tinkamas.
D. N. B. paaiškino, kad ji nesiekė pažeminti, apšmeižti I. G., o tik iškelti problemą dėl dingusių pinigų, apginti bendrijos narių turtinius interesus, išsakydama savo įsitikinimus apie I. G., kaip bendrijos pirmininkės, vykdomą veiklą. Toks viešas bendrijos narių susirinkime išsakytas nepasitenkinimas pirmininkės darbu negali būti traktuojamas niekaip kitaip, tik kaip jos kritika, kurią turėjo teisę pareikšti bet kuris bendrijos narys. Nukentėjusioji parodė, kad dėl D. N. B. kaltinimo neva ji pasisavinusi pinigus buvo prarastas pasitikėjimas ja, ji patyrė pažeminimą, atsirado daugiau žmonių, manančių, jog ji pasisavino bendrijos pinigus, tačiau tai nėra vien D. N. B. susirinkime išsakytų frazių pasekmė. Liudytojos R. K., J. T., A. Š. ir A. S. - ilgametės bendrijos narės - teisiamajame posėdyje parodė, kad I. G. iš tikrųjų dirbo aplaidžiai, o D. N. B. tik bandė apginti bendrijos interesus. Taigi, bendrijoje yra susidariusius priešingos bendrijos narių nuomonės apie pirmininkės darbą, nepasitikėjimas ja buvo išplitęs, todėl D. N. B. realizavo ne vien tik savo interesą, bet stengėsi užtikrinti grupės asmenų lūkesčius, išsiaiškinti bendrijoje kilusius nesklandumus. Be to, kaip nurodė minėtos liudytojos, I. G. net nebandė pasiaiškinti dėl dingusių pinigų.
Tiek D. N. B., tiek I. G. turi lygias teises išreikšti motyvuotą kritiką dėl jų vykdomos visuomeninės veiklos, tačiau nukentėjusiosios nepripažinimas oponentų nuomonės, kitų bendrijos narių abejonių sureikšminimas ir kritikos dėl atliekamų pareigų nesupratimas, negali būti traktuojamas kaip baudžiamąją atsakomybę užtraukianti veika.
Liudytojų, pačios nukentėjusiosios parodymai, kita byloje surinkta medžiaga tik patvirtina D. N. B. ir I. G. abipusį nepasitenkinimą vykdoma visuomenine veikla bendrijoje, dėl ko tarp jų ir susiklostė konfliktiški santykiai, tačiau vidinių bendrijos nesutarimų, konfliktų, kitų bendrijoje kilusių problemų sprendimas baudžiamosios teisės priemonėmis negali būti toleruojamas ir vertinamas kaip pagrįsta bei proporcinga priemonė.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011). O šiuo atveju tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai gali būti sprendžiami ir kitos teisės šakos, pvz. civilinės teisės, nustatytomis priemonėmis.
Be to, BK 154 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, jei ši veika padaryta asmens, kuris suvokė, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, suprato, kad ji žemina kito žmogaus garbę, ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad iš byloje surinktų įrodymų viseto matyti, kad D. N. B. susirinkimo metu pareikšdama, kad bendrijos pirmininkė I. G. pasisavino bendrijos pinigus, rėmėsi bendrijos dokumentuose esančia informacija, o pagal BK 154 straipsnį asmeniui baudžiamoji atsakomybė taikoma tik tada, kai kalnininkas suvokia, kad jo skleidžiama informacija neatitinka tikrovės.
Ryšium su išdėstytu, kaltinamoji D. N. B. pagal LR BK 154 str.1 d. išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Civilinis ieškinys, pareikštas nukentėjusiosios I. G., paliktinas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str. str., 303 str. 1 d., 5 d. 2 p., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
D. N. Bubnienę pagal LR BK 154 str.1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kardomosios priemonės D. N. B. neskirti.
Civilinį ieškinį, pareikštą nukentėjusiosios I. G., palikti nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.