Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2019-01-22 · Civilinė byla Nr. e2-1045-585/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-22
Bylos Nr.
e2-1045-585/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Zelianka
Atsakovas
UAB Baltijos
Kategorijos
  • 35.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1045-585/2019Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.1; 36.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 22d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka,sekretoriaujant Violetai Kamašienienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Viliui Martišiui,`atsakovų atstovui advokatui Simonui Janušaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal UAB DrivingEd ieškinį atsakovams UAB Baltijos medija ir Čekijos įmonei Biz_Line.eu spol S.R.o dėl autoriaus teisių pažeidimo, prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, kompensacijos priteisimo, uždraudimo naudoti domeną ir domeno perdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, nurodydamas, kad yra nacionalinio prekių ženklo Ketbilietai (fig., reg.Nr. 69333) savininkas. Prekių ženklo paraiška pateiktsa 2012-11-21, registruotas 2014-07-29. Prekių ženklas registruotas 41 klasės paslaugoms: švietimas, mokymas, pramogos, sportinė ir kultūrinė veikla.

2. Ieškovo vadovo vardu nuo 2007-11-12 registruotas domeno vardas ketbilietai.lt. Domeną registruoto turėtojo sutikimu naudoja ieškovas.

3. Ieškovas turi autorių turtines teises į savo interneto svetainėje www.ketbilietai.lt naudojamų testų turinį – testus sudarančių bilietų, sudarytų iš atskirų susistemintų ir tam tikra tvarka bei skaičiumi išdėstytų klausimų ir klausimus lydinčios vaizdinės medžiagos.

Šalies argumentai

4. Ieškovas teigė, kad atsakovai neteisėtai, pažeisdamas jo kaip autorių teisių turėtojo, prekių ženklo savininko ir domeno valdytojo teises savo veikloje naudoja žymenį ketbilietas, šį žymenį įregistravęs kaip interneto domeną ketbilietas.lt tai pačiai veiklai, kurią vykdo ieškovas, o su domenu vardu susietoje interneto svetainėje savo komercinei veiklai naudoja KET bilietus, sudarytus iš ieškovo autoriaus teisėmis saugomo turinio. Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovai savo veiksmais pažeidžia sąžiningos konkurencijos taisykles, taip vykdydami nesąžiningos konkurencijos veiksmus.

5. Ieškovas reikalavo įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, uždrausti jiems savo veikloje naudoti KET bilietus, kurių turinį sudaro ieškovo autorių teisėmis saugomi kūriniai, priteisti iš atsakovų solidariai 19000 Eur kompensaciją ir 5 procentų procesines palūkanas, taip pat neatlygintinai perduoti domeno ketbilietas.lt vardą ieškovui.

Atsiliepimas

6. Atsakovai su ieškiniu nesutiko.

7. Atsakovas Biz_Line.eu spol S.R.o atsikirto, kad junginys „KET bilietai“ yra įgijęs bendrinę reikšmę, jis reiškia kelių eismo taisyklių testus, naudojamus vairuotojus egzaminams ruošiančios mokyklos, asmenys, kurie rengiasi laikyti vairavimo egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti, o taip pat ir testų sudarytojai ir platintojai. Todėl atsakovo teigimu „ket bilietai“ žodžių junginys neturi jokio išskirtinumo, tapęs bendriniu dėl pačios jo reikšmės dabartinėje kalboje.

8. Atsakovo manymu tą patvirtina ir Valstybinio patentų biuro sprendimas Nr. 2018 01 03, kuriuo atsisakyta registruoti žodinį prekių ženklą „ketbilietas“, nurodant, kad junginiai „ketbilietas“ ir „ketbilietai“ yra visuotinai naudojamas bendrinis terminas kelių eismo taisyklių testams, egzaminams ar paruošiamajai medžiagai apibūdinti.

Atsiliepimas

9. Atsakovas nurodė, kad ieškovo prekių ženklas yra „silpnas“, prekių ženkle silpną skiriamąjį požymį turi jo vaizdinis apipavidalinimas, raidžių, sudarančių žymenį „ketbilietai“, užrašymo būdas, bet ne pats žodinis elementas ketbilietai, kuris skiriamojo požymio, žymėdamas ieškovo veiklą rengiant KET testus, neturi.

10. Be to, atsakovas atsikirto, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo.

11. Dėl domeno vardo registracijos atsakovas atsikirto, kad atsakovo vardu registruoto domeno pavadinime naudojamas žymuo „ketbilietas“ nėra tapatus ieškovo prekių ženklo žodiniam elementui „ketbilietai“, o to, atsižvelgiant į ieškovo prekių ženklo silpną skiriamąjį požymį, pakanka vienos raidės skirtumo ginčo žymenyse, kad nebūtų suklaidinimo galimybės.

12. Atsakovas atsikirto, kad ieškovas neįrodė jo nesąžiningumo registruojant ir/arba naudojant domeną, nes domeną atsakovas naudoja teisėtai veiklai nurodyti ir žymėti.

13. Atsakovas atsikirto, kad jo nesąžiningumas naudojant ieškovo autorių teisėmis saugomą testų turinį nėra įrodytas, taip pat nėra įrodyta, kad atsakovas tyčia pažeidė ieškovo autoriaus teises. Atsakovas nurodė, kad 2018-01-26 pakeitė visus KET bilietus savo interneto svetainėje www.ketbilietas.lt.

14. Nurodė, kad ieškovas pateikė duomenis tik apie 41 savo sukurtą KET testą, naudotą atsakovo svetainėje. Kadangi tai sudaro kiek daugiau nei dešimtadalį visų 403 atsakovo testų, o per laikotarpį nuo ieškovo pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo dienos 20177-11-22 iki svetainės testų visiško atnaujinimo 2018-01-26 buvo surinkta 4285,55 Eur, maksimali atsakovo gauta iš ieškovo teisėmis saugomo turinio nauda yra 486.67 Eur.

Šalies argumentai

15. Atsakovas UAB Baltijos medija nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad po ieškovo 2017-10-06 pretenzijos 2017-10-27 domeną su visu turiniu perleido kitam atsakovui. Atsikirto, kad ieškovas neįrodė, kad iki 2017-10-27 atsakovas UAB Baltijos medija naudojo ieškovo autorių teisėmis saugomą turinį ir iš to gavo kokios nors naudos.

16. Atsikirto, kad 2017-10-27 domeno priežiūros sutartimi įsipareigojo kitam atsakovui surinkti pinigus iš ginčo domeno vardu žymimos svetainės lankytojų, ir atskaitęs paslaugos mokestį, pervesti visą gautą naudą domeno savininkui – kitam atsakovui. Pagal sutarties 2.2.3p. už domeno turinį atsakingas buvo domeno savininkas.

17. Nurodė, kad kitam atsakovui už pervedė 14 640,66 Eur ir tai parodo, kad tikrasis savininkas ir naudos gavėjas yra kitas atsakovas. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė jo neteisėtų veiksmų vykdant ieškovo autoriaus teisių pažeidimus, nenurodė, kokį konkretų ATGTĮ 73 straipsnyje nurodytą autoriaus teisių pažeidimą atliko atsakovas.

Atsiliepimas

18. Atsakovas nurodė, kad pinigų surinkimo pagal sutartį su kitu atsakovu faktas nepatvirtina ieškovo autoriaus teisių pažeidimo ir neteisėto turinio naudojimo. Teismas turi atsižvelgti į nedidelę pažeidimo trukmę, santykinai mažą apimtį ir tai, kad atsakovas bendradarbiavo su ieškovu, pašalino pažeidimą sudarantį turinį, todėl priteistina turi būti žymiai mažesnė negu ieškovas prašo kompensacija.

Teismo nustatytos aplinkybės ir sprendimo motyvai

19. Ieškovas yra nacionalinio vaizdinio prekių ženklo (reg.Nr. 69333) savininkas. Prekių ženklo paraiška pateikta 2012-11-21, registruotas 2014-07-29. Prekių ženklas registruotas 41 klasės paslaugoms: švietimas, mokymas, pramogos, sportinė ir kultūrinė veikla.

20. Taip pat ieškovas yra nuo 2007-11-12 registruoto domeno ketbileitai.lt naudotojas. Domenas registruotas ne ieškovo vardu, ieškovui nurodant, kad domeną naudoja pagal sutartį su jo savininku. Ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga teismui sprendžiant šalių ginčą.

21. Domeno vardu žymimoje ieškovo administruojamoje interneto svetainėje ieškovas vysto verslą - registruotiems vartotojams už užmokestį arba neatlygintinai, priklausomai nuo naudojamos versijos, suteikia galimybę naudotis Kelių Eismo Taisyklių (KET) bilietais – specialiai sukurtais testais, kurie skirti asmenims, norintiems praktikuotis, mokytis ir pasirengti Kelių eismo taisyklių egzaminui, kurį būtina išlaikyti siekiantiems gauti vairuotojo pažymėjimą, arba asmenų, turinčių vairuotojo pažymėjimus, turimų žinių tikrinimui, jų gerinimui.

22. Atsakovo Čekijos įmonės Biz_Line.eu spol S.R.o vardu yra registruotas domenas ketbilietas.lt, kurį šis atsakovas įgijo 2017-10-27 sutarties su atsakovu UAB Baltijos medija pagrindu. Atsakovas UAB Baltijos medija domeną ketbilietas.lt įregistravo po to, kai 2017-03-22 įgijo teises į jį iš bylos nagrinėjimo metu nenustatyto fizinio asmens. Atsakovo teigimu, domenas įsigytas pagal skelbimą interneto svetainėje www.uzdarbis.lt.

23. Atsakovas UAB Baltijos medija yra nacionalinio vaizdinio prekių ženklo , paraiška 2017-10-06, registracijos data 2018-04-12, reg. Nr. 78202, savininkas.

24. Ieškovo valdomoje interneto svetainėje www.ketbilietai.lt esantys kelių eismo taisyklių testai, sukurti, susisteminti ir patalpinti egzaminų bilietų forma, yra kūriniai, saugomi autorių teisėmis. Autorių turtines teises į šiuos kūrinius turi ieškovas, atsakovai, pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje ginčiję šią aplinkybę, vėliau dėl jos ginčo nekėlė.

25. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų teisės naudoti savo veikloje domeną ketbilietas.lt, dėl ieškovo turtinių autorių teisių pažeidimo trukmės ir intensyvumo, taip pat dėl kompensacijos, priteistinos pagal ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Dėl ieškovo KET bilietų (testų) turinio kaip autorių teisių objekto

26. Pagal ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalį autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Įstatymas nepateikia baigtinio autorių teisių objektų sąrašo.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta dėl autorių teisių objektus apibūdinančių požymių. Pirmiausia autorių teisių objektais yra laikomi ne bet kokios, o kūrybinės veiklos (žmogaus intelektinės veiklos), susijusios su literatūra, menu ir mokslu, rezultatai, kurie yra išreikšti objektyvia forma. Antrasis autorių teisių objektus apibūdinantis požymis yra originalumas – pagrindinė sąlyga kūrinio teisinei apsaugai atsirasti. Teisės aktuose nėra pateikta kūrinio originalumo samprata: tai yra teismų praktikos aiškinimo ir doktrinos dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

28. Originalumas vertinamas atsižvelgiant į konkretų objektą ir jo pobūdį. Kadangi originalumo nustatymas yra fakto klausimas, todėl, esant ginčui, tai turi nustatyti teismas, vertindamas reikšmingus klausimui spręsti įrodymus. Teisės doktrinoje, analizuojant originalumo reikalavimą, taip pat pažymima, kad neturi stigti individualių išraiškos elementų, leidžiančių išskirti tokią išraišką ir trukdančių ją prilyginti darbų rezultatams, kurie neišeina už kasdienės ir įprastos veiklos rėmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-611/2015).

Šalies argumentai

29. Ieškovo nurodomi testai, sudaryti iš individualiai bendras teisines taisyklių normų nuostatas vaizduojančių, kūrybiškai taisyklių normoms pritaikomų ir jas atspindinčių konkrečių eismo situacijų ir techninių problemų pateikimo schemų, jas iliustruojančių paveikslėlių, susijusių klausimų, reikalingų žinių patikrinimui. Tokių schemų, paveikslėlių, su jais derančių klausimų sukūrimas ir derinimas neabejotinai yra kūrybinės veikla, kurios rezultatas yra kūrinys, suteikiantis autoriui ar autoriaus teisių turėtojui (ieškovui) atitinkamas teises, saugomas pagal ATGTĮ nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

30. Ieškovo pateiktas 2017-11-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, kad interneto svetainėje www.ketbilietas.lt buvo panaudojami (viešai skelbiama ir platinama parduodant, kaip tai suprantama pagal ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalį) ne mažiau kaip 41 testas kelių eismo taisyklių egzaminų bilietų forma, kurių turinys, kaip nurodyta šios nutarties 28 p., yra autorių teisių objektas.

31. Todėl ieškinys dėl atsakovų įpareigojimo nutraukti ieškovo autorių turtines teises pažeidžiančius veiksmus turi būti tenkinamas.

Dėl atsakovų teisių į domeną ketbilietas.lt

32. Ieškovas atsakovų nesąžiningumą naudojant domeną ketbilietas.lt grindžia šio domeno žymens ketbilietas klaidinamu panašumu į ieškovo registruotą nacionalinį vaizdinį prekių ženklą Nr. 69333, kurio žodinis elementas yra žymuo ketbilietai.

33. Kaip nagrinėjamoje byloje nustatyta, žodinis žymuo ketbilietas yra atsakovo UAB Baltijos medija nacionalinio vaizdinio prekių ženklo KETBILIETAS, reg. Nr. 78202, sudėtinis elementas. Ieškovas šio prekių ženklų registracijos ir jo naudojimo teisėtumo neginčija.

34. Atsakovas, atsikirsdamas ieškovo ankstesnio prekių ženklo žodinio žymens skiriamojo požymio nebuvimu, nepareiškė priešieškinio, reikalaudamas pripažinti tokį žymenį nesaugomu prekių ženklo elementu pagal iki 2018-12-31 galiojusio PŽĮ 8 straipsnį.

35. Pagal vėliausią kasacinio teismo praktiką atsakovo nesaugo registruoto prekių ženklo teisėto naudojimo prezumpcija (imuniteto dėl registracijos taisyklė), pagal kurią buvo pripažįstama, kad atsakovui, įregistravusiam atitinkamą žymenį kaip prekių ženklą, negali būti uždrausta šį žymenį naudoti, nenuginčijus atsakovo prekių ženklo registracijos. Kasacinis teismas savo aktualioje praktikoje pripažįsta, kad pramoninės nuosavybės objekto registracijos faktas savaime nėra kliūtimi kito (ankstesnio) objekto savininkui įgyvendinti savo teises vėlesnio (nors ir registruoto) objekto atžvilgiu (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013).

36. Teismų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl ženklo (ženklo elemento) atitikties absoliutiems reikalavimams prekių ženklui, turi būti atsižvelgiama į kitų asmenų interesą, kad tam tikri ženklai (žymenys) liktų „laisvi“ ir prieinami visiems (žr., pvz., ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, priimtą byloje BioID AG v. OHIM, Nr. C-37/03 P, Rink. 2005, p. I-07975; 2006 m. sausio 12 d. sprendimą, priimtą byloje Deutsche SiSi- Werke GmbH & Co. Betriebs KG v. OHIM, Nr. C-173/04 P, Rink. 2006, p. I-00551; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. atviroji AB „Farmak“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-105/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas” v. UAB „Vilniaus duona”, bylos Nr. 3K-3-59/2012; kt.).

37. Ženklo gebėjimas atlikti pagrindinę – skiriamąją – ženklo funkciją yra pagrindinis rodiklis, siekiant atsakyti į klausimą dėl ženklo registracijos teisėtumo ir juo suteikiamų teisių pagal prekių ženklų teisę apimties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ZAO „TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVŠČIKA DVORA EGO IMPERATORSKOGO VELIČESTVA P. A. SMIRNOVA” (Rusijos Federacija) v. UDV NORTH AMERICA, Inc., bylos Nr. 3K-3-167/2003; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2009; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Boslita“ ir Ko v. Latvijos bendrovė AS „Latvijas Balzamas“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-485/2012 kt.).

38. Tuo tikslu tarptautinėje, ES ir nacionalinėje teisėje įtvirtinti vadinamieji absoliutūs reikalavimai prekių ženklui, kurių neatitinkantis prekių ženklas neregistruojamas; t. y. jam negali būti suteikiama apsauga išimtinių teisių pagrindu (Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6 quinquies straipsnio (B) dalies 2 punktas; 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 7 straipsnis, iki 2018-12-31 galiojusios redakcijos Prekių ženklų įstatymo 6 straipsnis, 2019-01-01 įsigaliojusio Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnis).

39. Iki 2018-12-31 galiojusio PŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad ženklas neturi būti sudarytas iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai; minimo įstatymo 4 dalyje buvo nustatyta, kad nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos. Kaip buvo nustatyta minėto straipsnio 2 dalyje, jeigu ženkle yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elementų ir jeigu yra pagrindas manyti, kad tokio ženklo registracija gali sukelti abejonių dėl ženklo suteikiamos apsaugos apimties, tokie elementai pareiškėjo arba ženklo savininko prašymu, Valstybinio patentų biuro arba teismo sprendimu gali būti pripažinti nesaugomais elementais.

Žemesnės instancijos teismas

40. Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/03/2004, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3R-37 (Taisyklės ZR/03/2004), 81 punkte nurodyta, kad savaime suprantami nesaugomi žymenys paprastai nėra nurodomi kaip nesaugomi ženklo elementai. Kilus ginčui, Apeliacinio skyriaus arba teismo sprendimu, arba pareiškėjo ar ženklo savininko prašymu tokie elementai gali būti pripažinti nesaugomais ir nurodomi 526 INID kodu pažymėtame lauke. Ženklo elementai, pripažinti nesaugomais, nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iki 2018-12-31 galiojusios redakcijos PŽĮ 8 straipsnio nuostatas teismas gali taikyti ir nesant atsakovo priešieškinio reikalavimo, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai peržengė apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), t.y. teismas gali ex officio (net ir nesant suinteresuotosios šalies ieškinio, priešieškinio, ar apeliacinio skundo) pripažinti nesaugomais prekių ženklą sudarančius elementus, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai, atsižvelgiant į tai, kad tai, kad prekių ženklų teisė neturi tapti instrumentu „uzurpuoti“ žymenis, kurie prekių ženklų teisės prasme negali būti laikomi prekių ženklais, nes dėl neatitikties absoliutiems ir (arba) kitiems (reliatyviems, santykiniams) reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, negali atlikti prekių ženklo funkcijų (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2012).

42. Pagal 2019-01-01 įsigaliojusio PŽĮ 6 straipsnį ženkle gali būti elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai. Toks ženklas gali būti saugomas tik kaip visuma, jeigu nėra šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Tokie elementai laikomi nesaugomais ir nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos.

43. Taigi, naujoji Prekių ženklų įstatymo redakcija, skirtingai negu anksčiau galiojusio įstatymo 8 straipsnis, expressis verbis nebereikalauja pareiškėjo arba ženklo savininko prašymo, kuriuos galima būtų suprasti ne tik kaip atsikirtimus, bet ir kaip atsakovo priešieškinio reikalavimą, siekiant, kad prekių ženklo atskiri elementai būtų pripažinti nesaugomais. Tokius (nesaugomus) ženklo elementus teismas gali nustatyti spręsdamas šalių ginčą dėl prekių ženklo savininko teisių apimties.

44. Todėl teismas tiria atsakovo atsikirtimus, kad ieškovo prekių ženklo žodinis elementas ketbilietai, imamas atskirai, yra nesaugomas elementas, nes neturi skiriamojo požymio, yra aprašomasis ieškovo teikiamų paslaugų atžvilgiu ir negali būti pats savaime įregistruotas kaip prekių ženklas.

45. Skiriamojo požymio laikomi neturintys žymenys, kurių pagalba negalima atskirti vieno asmens prekių ir/arba paslaugų nuo kito asmens prekių ir/arba paslaugų. Skiriamojo požymio neturintys žymenys negali būti registruojami kaip prekių ženklai tiek pagal anksčiau galiojusio PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tiek pagal galiojančio PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

46. Žodinis žymuo ketbilietai, nevertinant jo užrašymo ieškovo prekių ženkle būdo, suprantamas sudurtinis žodis, kaip sudarytas iš dviejų žodžių – KET ir bilietai.

47. Nors ieškovas nesutinka, kad žymuo KET yra visuotinai žinomas termino kelių eismo taisyklės trumpinys, tokį ieškovo nesutikimą paneigia pvz. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 26 dalis, kurioje nurodoma, kad „Kelio ženklas – Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija“. Arba to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalis: „Eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, kurias tvirtina Vyriausybė“. Tai patvirtina, kad KET yra plačiai paplitęs ir visuotinai suprantamas žodžių junginio „kelių eismo taisyklės“ akronimas.

Žemesnės instancijos teismas

48. Žodis „bilietas“ junginyje su KET yra plačiai paplitęs apibūdinti kelių eismo taisyklių mokymo ir žinių patikrinimo testus, mokomąją kelių eismo taisyklių medžiagą ir nedviprasmiškai taip suprantamas.

49. Todėl junginys ketbilietai tiesiogiai aprašo 41 klasės paslaugas – švietimo, mokymo, pramogų, sportinės ir kultūrinės veiklos paslaugas ir vien kaip žodinis žymuo negali būti šioms paslaugoms registruojamas kaip prekių ženklas PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Tokią išvadą patvirtina ir byloje pateiktas Valstybinio patentų biuro prekių ženklų ir dizaino skyriaus 2018-05-21 sprendimas dėl paraiškos Nr. 2018 013, kuriuo atsisakyta registruoti žodinį prekių ženklą ketbilietas.

50. Todėl atsakovas pagrįstai atsikirto, kad ieškovo prekių ženklo žodinis žymuo ketbilietas yra nesaugomas ir ieškovas neturi išimtinių teisių į šį žymenį. Tokią išvadą teismas daro taikydamas naujos redakcijos PŽĮ 6 straipsnį.

51. Pagal 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 14 straipsnio 1 dalies b punktą, įsigaliojusį 2017-10-01, ir pagal šią reglamento normą atitinkantį naujai įsigaliojusio PŽĮ 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą, prekių ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti kitiems asmenims vykdant komercinę veiklą naudoti žymenis arba nuorodas, neturinčius skiriamųjų ženklo požymių arba susijusius su prekių ar paslaugų rūšimi, kokybe, kiekiu, paskirtimi, verte, geografine kilme, prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laiku arba kitomis prekių ar paslaugų charakteristikomis.

52. Pagal ankstesnės redakcijos PŽĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktą, prekių ženklo savininkui suteikiamos teisės nesuteikė ženklo savininkui teisės uždrausti kitiems asmenims savo ūkinėje ar komercinėje veikloje naudoti kaip žymenį: prekių ir (ar) teikiamų paslaugų rūšies, kiekio, kokybės, paskirties, vertės, geografinės kilmės, prekių pagaminimo ir (ar) paslaugų teikimo laiko nuorodas arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas.

53. Todėl, ieškovui, neturinčiam išimtinių teisių į žodinį žymenį ketbilietai, ieškinį grindžiant teisės į šį žymenį pažeidimu, ieškinys dėl prekių ženklo savininko teisių gynybos atmetamas ir reikalavimas perduoti ieškovui domeną netenkinamas.

54. Ieškinys dėl domeno perdavimo, grindžiamas 2004m. balandžio 28d. Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 874/2004, taip pat negali būti tenkinamas. Nors teismas jau nurodė, kad teismų praktika nepripažįsta imuniteto nuo registracijos taisyklės, visgi toks šios taisyklės nepripažinimas teismų praktikoje taikomas tik sprendžiant teisinius konfliktus tarp dviejų registruotų pramoninės nuosavybės objektų (prekių ženklų ir/ar dizaino). Atsižvelgiant į tai, kad registruotų žymenų teisinė apsauga nėra tapati neregistruoto žymens teisinei apsaugai, nėra pagrindo teigti, kad imuniteto dėl registracijos taisyklės galėtų būti nepaisoma ir sprendžiant teisinį konfliktą tarp neregistruoto žymens ir prekių ženklo (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-23 nutartis Nr. e2A-161-823/2018).

55. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo domenas ketbilietas.lt registruotas ir ieškovo naudojamas kartu su prekių ženklu, kurio elementas yra tas pat žymuo ketbilietas, o atsakovas realiai vykdo kelių eismo taisyklių testų bandymų paslaugos pardavimo veiklą, neturi pagrindo spręsti, kad atsakovo domenas, esant minimam registruotam atsakovo prekių ženklui, buvo registruotas turint nesąžiningų ketinimų kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 874/2004 21 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas atsižvelgia į Reglamento 21 straipsnio 4 dalį, kadangi kaip jau nustatyta, ieškovui yra kliūčių reikšti pretenzijas dėl nesaugomo žymens naudojimo. Be to, atsižvelgiant į aukščiau padarytas išvadas (Sprendimo 53p.), ieškovas negali pagrįsti savo ankstesnės teisės, kaip ji suprantama pagal Reglamento 10 straipsnio 1 dalį. Tokia išvada neapima aplinkybių, ar sąžiningai buvo vykdoma atsakovų veikla pažeidžiant ieškovo autoriaus teises.

56. Ieškinys dėl domeno ketbilietas.lt registracijos ir naudojimo nesąžiningumo grindžiamas ir KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, ieškovui nurodant, kad nesąžininga konkurencija pasireiškė atsakovų savavališku žymens ketbilietas naudojimu, panašaus į ieškovo prekių ženklo žymenį ketbilietai, taip pat atsakovui siekiant pasinaudoti ieškovo (ženklo ar žymens) reputacija arba dėl to gali susilpnėti ieškovo naudojamo žymens skiriamasis požymis. Tačiau ieškovo nurodoma norma reikalauja ieškovo naudojamo ankstesnio žymens skiriamojo požymio buvimo, o kaip jau nustatyta, tokio požymio ieškovo prekių ženklo žymuo ketbilietai neturi.

57. KĮ 15 straipsnyje nėra baigtinio nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąrašo, tačiau pagal įstatymo prasmę, bet kokie nesąžiningos konkurencijos veiksmai yra veiksmai, kurie gali pakenkti ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Atsakovų veiksmai naudojant žymenį ketbilietas savaime negali kenkti ieškovo galimybėms konkuruoti kelių eismo taisyklių mokymo komercinėje veikloje dėl aukščiau šiame sprendime nurodomų priežasčių – ieškovui neturint išimtinių teisių į žymenį ketbilietai.

58. Ieškovo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-27 nutartis Nr. 3K-3-630-701/2015 skiriasi faktinėmis aplinkybėmis, kadangi nurodomoje byloje atsakovas, skirtingai negu nagrinėjamoje byloje, panaudojo ieškovo prekių ženklo žymenį juridinio asmens pavadinimui ir neturėjo įregistravęs prekių ženklo kuriame naudojamas toks (tapatus ar panašus) žymuo.

59. Todėl teismas atmeta ieškinį, grindžiamą KĮ 15 straipsnio pažeidimu.

Dėl kompensacijos priteisimo

60. Nagrinėjant bylą, tarp šalių neliko ginčo, kad pažeista ieškovo turima autoriaus turtinė viešo paskelbimo teisė (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir atgaminimo bei platinimo teisės (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 punktas).

61. ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio administravimo organizacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti sumokėti kompensaciją.

62. Vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktas.).

63. Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (angl. Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Rights, kitaip - TRIPS sutartis) 45 straipsnio „Nuostolių atlyginimas“ 1 dalyje įtvirtinta, kad teismai turi teisę įpareigoti pažeidėją atlyginti teisės turėtojui nuostolius, ir atlyginimas (kompensacija) turi būti pakankamas, kad kompensuotų teisės turėtojo dėl jo intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo patirtą žalą, kai pažeidėjas, žinodamas arba turėdamas rimtą pagrindą manyti, jog pažeidžia teisę, ėmėsi neteisėtos veiklos. Pagal nurodyto straipsnio 2 dalį, teismai taip pat turi teisę įpareigoti pažeidėją apmokėti teisės turėtojo išlaidas, į kurias gali įeiti ir atitinkamas mokestis patikėtiniui (advokatui). Atitinkamais atvejais valstybės narės gali įgalioti teismus, kad šie įgaliotų išieškoti pelną ir (ar) apmokėti tikėtinus nuostolius net tada, kai pažeidėjas ėmėsi neteisėtos veiklos, nežinodamas ar neturėdamas rimto pagrindo manyti, jog ėmėsi neteisėtos veiklos.

64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-313/2015; 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015) išaiškinta, kaip turėtų būti taikomi minėtoje ATGTĮ normoje įtvirtinti kriterijai, reikšmingi sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, pažymint, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kompensacija yra tik specialus žalos apskaičiavimo metodas (įstatyme nustatyto dydžio nuostoliai), įtvirtintas ATGTĮ dėl autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikos. Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso normomis.

65. Kaip nurodoma Lietuvos teisės doktrinoje, taikant kompensacijos institutą Lietuvoje, ieškovas neturi įrodinėti konkretaus dėl teisės pažeidimo atsiradusios žalos dydžio, tačiau žalos atsiradimo faktas turi būti nustatytas. Žalos atsiradimo faktą praktiškai patvirtina jau pats teisių pažeidimas, jeigu jį galima laikyti bent mažiausiai tikėtina galimų nuostolių atsiradimo priežastimi (žr. Mizaras, V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 326). Įstatyminių nuostolių institutas visų pirma skirtas įgyvendinti žalos kompensavimo, padėties atkūrimo funkcijas ir pašalinti įrodymų pateikimo problemas. Viena iš įstatyminių nuostolių instituto taikymo idėjų yra ta, kad juo gali būti remiamasi, kai trūksta žalos atsiradimo ir jos dydžio įrodymų (žr. Mizaras, V. Autorių teisės: civiliniai gynimo būdai. Vilnius: Justitia, 2003, p. 146).

66. Apibendrinant aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktikos tendencijas bei doktriną, darytina išvada, kad, sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio už autorių teisių pažeidimą, turi būti atsižvelgiama į visus (bet ne į vieną ar keletą jų) nurodytus kriterijus, įskaitant pažeidėjo kaltę, numanomą žalą (tiek, kiek ją galima nustatyti), pažeidėjo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tokiomis turinčiomis bylai aplinkybėmis, pavyzdžiui, gali būti pažeidimo trukmė ir dėl to kilę padariniai, kreditoriaus veiksmai, kurie susiję su pažeidimu ir jo padariniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2011; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 53 punktą).

67. Visų pirma labiausiai kompensacijos (nuostolių pagal įstatymą) dydį lemia pažeidėjo kaltė. Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis. Sprendžiant klausimą dėl kaltės atsižvelgiama į kaltės sampratą, t. y. į apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Kitaip tariant, pažeidėjo kaltė – tai asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams. Atsakomybės dydžiui turi įtakos kaltės laipsnis: tyčia ar didelis neatsargumas. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, tyčios ar didelio neatsargumo reikšmė nustatyta ir ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kuriame reglamentuojamas kitas (alternatyvus) turtinės žalos atlyginimo būdas. Tokia pozicija nurodoma ir Direktyvos 2004/48/EB preambulės 17 punkte, pažymint, kad šioje direktyvoje numatytos priemonės, procedūros ir gynimo būdai kiekvienu atveju turėtų būti nustatomi taip, kad būtų atsižvelgta į konkretaus atvejo specifines ypatybes, įskaitant kiekvienos intelektinės nuosavybės teisės savybes ir atitinkamais atvejais tyčinį ar netyčinį pažeidimo pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017m. birželio 15d. nutartis Nr. 3K-3-270-687/2017).

68. Ieškovas nurodė, kad atsakovai veikė suderintai, o nuostolius ieškovai patyrė dėl bendrų neteisėtų atsakovų veiksmų. Tuo ieškovai grindė atsakovų solidariąją atsakomybę. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidarioji prievolė preziumuojama kai susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

69. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014; teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. Š. v. antstolė L. D., bylos Nr. 3K-3-59/2008).

70. Atsakovai pagrįstai atsikerta, kad ieškovas 2017-10-06 pretenzijoje nenurodė savo autorių turtinių teisių pažeidimo. Todėl ieškovas negali remtis atsakovų informavimo apie autorių teisių pažeidimą faktu ir po to vykusiu tolesniu autorių teisių pažeidimu kaip atsakovų tyčinės kaltės formos patvirtinimu.

71. Atsakovo UAB Baltijos media paaiškinimai, kad 2017-03-22 įsigijo domeną ketbilietas.lt ir juo žymimą veikiančią interneto svetainę su parengtu turiniu, apie kurio dalies neteisėtumą atsakovui nebuvo žinoma, byloje nebuvo ieškovo paneigti jokiais įrodymais.

72. Taip pat nepaneigti atsakovo Biz_Line.eu Spol s.r.o paaiškinimai, kad 2017-10-27 įsigydamas domeną ir svetainę iš UAB Baltijos media, turėjo pareigą abejoti įsigyjamos svetainės turinio legalumu. Todėl teismas sprendžia, kad byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovai iki ieškinio pareiškimo žinojo arba privalėjo žinoti apie svetainės turinio naudojimo neteisėtumą.

73. Teismas sutinka su ieškovo teiginiu, kad domeno pardavimas 2017-10-27, t.y. tuojau po 2017-10-06 pretenzijos pateikimo atsakovui UAB Baltijos medija, tam tikru kitu atveju galėtų ar turėtų būti vertinamas kaip atsakovo nesąžiningumo ir jo kaltės tyčios formos patvirtinimas, tačiau toks atsakovo santykis su ieškovui žalingomis jo turimų autorių turtinių teisių pažeidimo pasekmėmis negali būti konstatuojamas, teismui pagal ieškovo pateiktus įrodymus nenustačius, kad atsakovui iki 2017-10-27 buvo žinoma apie svetainėje esantį neteisėtą turinį. Tuo tarpu domeno ir svetainės perleidimas galėjo įvykti ir siekiant apsunkinti ieškovo galimybes reikšti reikalavimus dėl domeno naudojimo, nesiejant to su svetainės turiniu. Kaip jau minėta, ieškovui neturint išimtinių teisių į žymenį ketbilietai, toks atsakovų susitarimas siekiant apsunkinti ieškovo galimybes uždrausti atsakovams naudoti žymenį ketbilietas negali būti pripažintas teisiškai reikšmingu.

74. Tačiau teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovui UAB Baltijos medija pardavus domeną ir interneto svetainę atsakovui Biz_Line.eu Spol s.r.o ir po to vykus atsakovų glaudžiam bendradarbiavimui vykdant komercinę veiklą svetainėje www.ketbilietas.lt, abiem atsakovams gaunant iš tokios veiklos pajamas, bendrais veiksmais palaikant interneto svetainės www.ketbilietas.lt, kurioje buvo talpinamas, iš kurios buvo viešai skelbiamas, atgaminamas ir platinamas ieškovo autorių teisėmis saugomas turinys, veikimą, nuo interneto svetainės pardavimo momento atsakovus siejo bendri veiksmai dėl žalingų pasekmių, todėl atsakovams turi būti taikoma solidarioji atsakomybė. Tai ne tik atitinka minėtą kasacinio teismo praktiką, bet ir preziumuojama pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, nepriklausomai nuo to, ar žala padaryta tiesiogiai kurio nors vieno, ar abiejų atsakovų veiksmais.

75. Atsakovas Biz_Line.eu Spol s.r.o nurodė pašalinęs visą neteisėtą turinį tuojau po informacijos iš ieškovo gavimo. Atsakovas, kaip domeno savininkas, sužinojęs apie 2017-12-05 pareikštą ieškinį, 2018-01-02 kreipėsi į kitą atsakovą UAB Baltijos medija su prašymu pašalinti ginčo KET bilietus bei atnaujinti interneto svetainės turinį. 2017-01-05 atsakovas UAB Baltijos medija užsakė naujų KET bilietų iliustracijų pagaminimą, o 2018-01-26 pakeitė KET bilietus savo naudojamoje ketbilietas.lt sistemoje.

76. Nors ieškovas nesutinka su tuo, kad atsakovai atliko neteisėto turinio pašalinimo veiksmus, ieškovas, pateikęs 2018-08-31 patikslintą ieškinį, teismui nepateikė jokių įrodymų, kad po 2018-01-26 atsakovai naudoja – viešai skelbia, atgamina ir/arba platina jo turimomis autorių teisėmis saugomus kūrinius.

77. Taigi, atsakovas UAB Baltijos medija laikotarpiu nuo 2017-03-22 iki 2017-10-27, o abu atsakovai nuo 2017-10-27 iki 2018-01-26 neteisėtai komercinės naudos tikslais savo veikloje naudojo ieškovo autorių teisėmis saugomus kūrinius, taip pažeidė ieškovo turimas autorių teises. Nenustatyta, kad atsakovų kaltė dėl pažeidimų pasireiškė tyčios forma arba dideliu neatsargumu. Nėra jokio pagrindo manyti, kad, kaip nurodo atsakovas Biz_Line.eu Spol s.r.o, neteisėtas turinys atsakovų svetainėje atsirado tik 2017-11-22, t.y. faktinių aplinkybių protokolo surašymo dieną. Atsakovams nenurodant, kada toks turinys buvo įkeltas, laikoma, kad jis buvo talpinamas ir atitinkamai naudojamas nuo domeno ir svetainės įsigijimo 2017-03-22.

78. Byloje pateikti įrodymai iš UAB Paysera mokėjimo sistemos patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2017-12-31 atsakovas UAB Baltijos medija surinko 6330,85 Eur, o už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-08-27 - 12314,18 Eur. Be to, per abu laikotarpius surinkta 2087,89 Eur SMS žinutėmis. Panašius duomenis (14 640 66 Eur už laikotarpį nuo 2017-11 iki 2018-08) pateikė ir atsakovas UAB Baltijos medija.

79. Nors ieškovas pateikė įrodymus tik apie 41 ieškovo KET bilieto turinio naudojimą, tai sudaro apie 10 procentų, t.y. reikšmingą viso atsakovų komercinėje veikloje naudojamų testų skaičių. Atsakovams naudojant ieškovo kūrinius kartu su savo viešai skelbiamu, atgaminamu ir platinamu turiniu, neįmanoma tiksliai nustatyti, kokią įtaką ieškovo kūrinių paskelbimas, atgaminimas ir platinimas turėjo atsakovų verslui. Atitinkamo procento nuo bendrų atsakovų pajamų apskaičiavimas tokiu atveju nebūtų teisingas ir neturėtų atgrasančio poveikio. Komerciškai sėkmingo ieškovo turinio, kurį sudarė ieškovo autorių teisėmis saugomi kūriniai, naudojimas ne tik savaime leido atsakovams gauti pajamas iš pačių ieškovo kūrinių viešo skelbimo, atgaminimo ir platinimo. Tokie kūriniai, pats jų buvimas atsakovų interneto svetainėje neabejotinai darė poveikį bendram atsakovų išplatinamų bilietų skaičiui. Todėl kompensacijos dydis parenkamas atsižvelgiant į tokį poveikį bendrai atsakovų veiklos sėkmei, o ne skaičiuojant izoliuotą procentinį rezultatą

80. Iš to teismas sprendžia, kad iš atsakovo UAB Baltijos medija už laikotarpį nuo 2017-03-22 iki 2017-10-27 turi būti ieškovui priteista 4000 Eur kompensacija, o už laikotarpį nuo 2017-10-27 iki 2018-01-26 iš abiejų atsakovų solidariai –3000 Eur kompensacija, taip ieškinį dėl kompensacijos priteisimo patenkinant iš dalies. Kartu priteisiamos ieškovo prašomos procesinės palūkanos.

81. Patenkinus ieškinio reikalavimų dalį, šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos (CPK 98str.).

82. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str. - 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinio dalį patenkinti.

Priteisti iš UAB Baltijos medija 4000 EUR kompensaciją ir penkių procentų procesines palūkanas už priteisiamą 4000 EUR sumą nuo 2017-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui UAB DrivingEd.

Priteisti solidariai iš UAB Baltijos medija ir Čekijos įmonės Biz_Line.eu Spol s.r.o 3000 EUR kompensaciją ir penkių procentų procesines palūkanas už priteisiamą 3000 EUR sumą nuo 2017-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui UAB DrivingEd.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Vytautas Zelianka