Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Juodaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui J. A. dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą teikiančia institucija byloje esant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Šakių savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4145-876/2019 buvo nutraukta L. A. ir J. A. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią vaikų A. A. ir D. A. gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. A.. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.3 punktu šalys susitarė, kad J. A. nepilnamečių vaikų A. A. ir D. A. išlaikymui iki jų pilnametystės kiekvienam mokės po 150 Eur per mėnesį, pinigus pervesdamas į L. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečių vaikų atstovę L. A. išimtinai vaikų interesams tenkinti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečių vaikų poreikiai nuo 2019 metų, kai buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasikeitė, tai yra padidėjo. Nuo išlaikymo priteisimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Vaikams augant, padidėjo jų poreikiai ir jiems tėvų sutarto išlaikymo dydžio tiesiog nepakanka. Be to, D. A. 2023 m. kovo 21 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatytas neįgalumas, sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2025 m. sausio 29 d. Sūnui A. A. 2023 m. rugsėjo 21 d. nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Atsakovas vaikais nesirūpina, kelis kartus bendravo nuotoliniu būdu. Vaikais rūpinasi ieškovė.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi, pagal CK3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaikų poreikiai.

Atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės prieštarauja dėl prašomo priteisti (padidinti) išlaikymo vaikams dydžio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena draugui priklausančiame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 1200 Eur per mėnesį atlyginimą. Ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, draugui būsto nuomos nemoka, jos draugo indėlis perkant maistą, mokant už komunalines paslaugas yra didesnis, nei ieškovės, kadangi jai nepakanka pinigų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad šalių šeimai atvejo vadyba netaikoma, socialinės paslaugos neteikiamos. Sūnus D. A. turi nustatytą autizmo spektro sutrikimą ir šleivapėdystę, kitas sūnus A. A. turi nustatytus specialiuosius poreikius. Turimos diagnozės nuolatos reikalauja papildomų lėšų: D. reikalinga pirkti specialius ortopedinius batus (dalis sumos kompensuojama), reikalinga nuolat vežti vaiką tyrimams, kurie neretai yra mokami, skirti dalį lėšų, transportavimo išlaidoms dengti vaiką vežiojant po gydymo įstaigas. Vaikai lanko dailės ir technologijų būrelius, todėl reikalinga nuolat pirkti įvairias priemones. Ieškovė planuoja papildomai vesti vaikus pas privatų logopedą, kadangi reikalinga šio specialisto pagalba vaikams. Tėvas papildomai prie vaikų išlaikymo neprisidėdavo, per paskutinius dvejus metus jis su vaikais bendravo kelis kartus nuotolinio ryšio priemonėmis. Buvo atvejis, kai atsakovas asmeniškai vaikams prižadėjo, kad juos pasiims, tačiau jų nepasiėmė, motyvuodamas tuo, jog tuo metu negali ir pasiims kažkurį ateinantį kartą. Vaikams augant, proporcingai didėja jų poreikiai, nuolat didėja įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, rūbų kainos, kiekvieną mėnesį reikalinga skirti nemažą pinigų sumą vaikų sveikatos priežiūros užtikrinimui.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką ir tai, kas išdėstyta aukščiau, akivaizdu, kad nuo 2019 m. birželio 19 d. pakito vaikų poreikiai, nes praėjo daugiau kaip penkeri metai. Pažymėtina, jog šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiui D. A. nustatytas neįgalumo lygis, pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, o A. A. specialieji ugdymosi poreikiai, vaikai lanko popamokines veiklas, užtikrinant vaikų poreikius, reikalinga daugiau pinigų skirti tyrimams, reabilitacijoms, avalynei, rūbams, būsimoms mokyklos išvykoms ir kita. Taip pat reikalinga tenkinti ne tik būtinuosius vaikų poreikius, bet ir skirti dėmesį vaikų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinti jų gabumus.

Tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, turintys vienodas teises ir pareigas savo vaikams, vienodai atsakantys už vaikų auklėjimą ir priežiūrą privalantys veikti vaikų interesais (CK 3.156 straipsnis, 3.157 straipsnis, 3.159 straipsnis), taigi, abu tėvai turi teises ir pareigas, išvardintas CK 3.155 straipsnis (tėvų valdžios turinys), tame tarpe ir sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis, atkreipiant atsakovo dėmesį, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, lavintis.

Tėvai gyvenantys skyrium turi taip pat pirmiausia žiūrėti savo vaikų interesų ir jais vadovaudamiesi spręsti iškilusius klausimus dėl vaikų gyvenamosios vietos, mokslo įstaigos ir panašiai.

Teismas taip pat visus klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, sprendžia pirmiausia atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus ir jais vadovaudamasis (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnis).

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis), išlaikymą privalo teikti abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Bylos duomenimis nustačius, kad patys buvę sutuoktiniai nesusitarė dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos dalyje išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo – padidinimo, tarp jų yra ginčas dėl išlaikymo padidinimo sumos ir nustačius pagrindus – vaikų poreikių ženklų padidėjimą, keičiama teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga, tai yra išlaikymas vaikams keičiamas – didinamas dėl vaikų materialinių poreikių esminio padidėjimo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. pirmiau nurodytos nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktą).

Pasikeitę vaiko poreikiai yra pagrindas teismui spręsti dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Ieškovės nurodyta vaikų išlaikymo suma būtiniesiems jų poreikiams tenkinti neviršija minimaliosios mėnesinės algos dydžio (atitinkamai 2024 metais ir 2025 metais), todėl ieškovė neturi pareigos teikti įrodymų šiam reikalavimui pagrįsti. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė vaikų poreikių tenkinimui reikalingų lėšų paskaičiavimą, pagal kurį kiekvieno vaiko būtinuosius poreikius patenkinti reikalinga 801 Eur suma per mėnesį kiekvienam vaikui.

Teismų praktikoje yra suformuoti kriterijai, apsprendžiantys vaikui reikalingo išlaikymo dydį, tačiau teismai nėra nustatę konkretaus fiksuoto išlaikymo dydžio. Vienintelis suformuotas kriterijus, leidžiantis konkrečiau nuspręsti apie vaikui priteistino išlaikymo dydį, yra tas, kad paprastai teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), kuri 2024 metais buvo 924 Eur (po mokesčių 708 Eur), 2025 metais yra 1038 Eur (po mokesčių 777 Eur).

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, duotus paaiškinimus, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė savo sunkios turtinės padėties bei neįrodė, kad vaikų poreikiai nepasikeitė, tai yra nepadidėjo iš esmės (CPK 178 straipsnis) ir todėl nustačius, kad yra visos sąlygos, išvardintos CK 3.201 straipsnyje, teismas išlaikymo dydį keičia – didina.

Teismas sprendžia, kad vaikui valstybės skiriama parama turi būti vertinama kaip valstybės paskata, rūpinimasis jaunąja karta, ši valstybės parama niekaip neatleidžia ir nesumažina vaiko tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus. Atsakovas yra darbingas, daugiau išlaikytinių neturi, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vienam sūnui nustatytas neįgalumas, kitam specialieji poreikiai, ieškovei, su kuria gyvena vaikai, tenka visa vaikų priežiūros našta, sprendžia, nemažinti išlaikymo dydžio valstybės mokamomis vaiko išmokomis.

Teismas, kaip jau minėta, priimdamas sprendimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, prioritetiniais laikydamas vaiko interesus, taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), pažymi, kad nustatytos ankstesniu teismo sprendimu 150 Eur sumos kiekvienam iš vaikų, net ją ir indeksavus, tikrai nepakanka vaikų būtiniems ir protingiems poreikiams tenkinti.

Išlaikymo dydis keistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkinamas, pakeičiant Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4145-876/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.3. punktą ir nustatant, kad J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. rugsėjo 25 d.) iki 2024 m. gruodžio 31 d. mokės kiekvienam po 354 Eur per mėnesį, o nuo 2025 m. sausio 1 d. iki jų pilnametystės mokės kiekvienam po 388 Eur per mėnesį, pinigus pervesdamas į L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečių vaikų atstovę L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų interesams tenkinti.

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį yra atleista įstatymu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 62 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo padidintos išlaikymo sumos už vienerius metus pagal ieškinio kainą dėl vaikų išlaikymo už priteisto išlaikymo pakeitimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėdamas bylą teismas turėjo 15,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 15,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis ir CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 900 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4145-876/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.3. punktą nustatant, kad J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. rugsėjo 25 d.) iki 2024 m. gruodžio 31 d. mokės kiekvienam vaikui po 354 Eur (tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) per mėnesį, o nuo 2025 m. sausio 1 d. iki jų pilnametystės mokės kiekvienam vaikui po 388 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus) per mėnesį, pinigus pervesdamas į L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečių vaikų atstovę L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų interesams tenkinti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 900,00 Eur (devynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 62,00 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,94 Eur (penkiolikos eurų 94 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.