- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-2021-640/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19308-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- PlusPlus Capital AS
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Rikatis“, G. A.
- Trečiasis asmuo
- R. M., G. G.
- Kategorijos
- 2.6.16.10Lizingas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto ieškovo PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Rikatis“ ir G. A. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys R. M., G. G.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas solidariai priteisti iš atsakovių UAB „Rikatis“ ir G. A. 1915,20 Eur skolos (nesumokėtos finansavimo sumos), 8089,66 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad UAB „mogo LT“ ir atsakovė UAB „Rikatis“ sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L20052019/0037 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė / automobilis). Atsakovė priėmusi minėtą automobilį, jį valdė ir naudojosi lizingo pagrindu bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „mogo LT“. Laidavimo sutartimi atsakovė G. A. (G.) (toliau – Laiduotoja) neatšaukiamai ir besąlygiškai laidavo už tinkamą prievolių įvykdymą pagal Sutartį. Laidavimo sutartimi šalys susitarė, kad atsakovės yra solidarią prievolę turinčios skolininkės, t. y. laiduotoja atsako ta pačia apimtimi kaip ir atsakovė UAB „Rikatis“ pagal Sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant, už kredito grąžinimo įmokų mokėjimą, palūkanų, nuostolių sumokėjimą, netesybų sumokėjimą. 2019 m. gruodžio 20 d. Sutartis buvo nutraukta dėl esminių sutarties pažeidimų (atsakovės nemokėjo įmokų) (Sutarties 14.3. punktas), o transporto priemonė sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui – UAB „mogo LT“. Apie Sutarties nutraukimą atsakovės informuotos rašytiniu pranešimu. Nutraukus Sutartį, UAB „mogo LT“ 2020 m. kovo 26 d. pardavė automobilį už 6200 Eur ir šia suma sumažino atsakovių bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną (2020 m. kovo 26 d.) sudarė 8128,61 Eur. Pardavus automobilį atsakovių įsiskolinimo suma sudarė 1928,61 Eur. Pradinė kreditorė (UAB „mogo LT) 2017 m. vasario 28 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovių įsiskolinimą naujam kreditoriui „Risk Management Services“ OU, o pastarasis - 2021 m. gruodžio 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovių įsiskolinimą ieškovui PlusPlus Capital AS. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovės buvo informuotos registruotu laišku.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė G. A. nurodė iš dalies sutinkanti su pareikštu ieškiniu, t. y. su reikalavimu priteisti solidariai iš atsakovių ieškovo naudai 1915,20 Eur skolos. Tačiau nesutiko su kitu ieškinio reikalavimu – priteisti solidariai iš atsakovių ieškovo naudai 8089,66 Eur negautų pajamų ir laiko jį nepagrįstu. Atsakovė sutiko, kad tarp šalių buvo sudaryta lizingo (išperkamosios nuomos sutartis); kad automobilis buvo perduotas UAB „Rikatis“ ir, kad 2019 m. gegužės 20 d. su UAB „mogo Lt“ sudarė laidavimo sutartį Nr. GP20052019/0037, kuria laidavo už UAB „Rikatis“ tinkamą prievolių įvykdymą. Atsakovės teigimu, nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovas reikalauja priteisti 8089,66 Eur negautų pajamų. Atsakovės teigimu, ieškinyje nepagrįstai nurodoma, jog apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovės buvo informuotos registruotu laišku, nes tokio pranešimo negavo. Be to, atsakovė nevengė susitarti ir aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu atsakovės G. A. atstovas advokatas papildomai nurodė, kad ieškovas perėmė tik 1928,61 Eur skolą. Reikalavimo perleidimo dieną palūkanų nebuvo. Išperkamosios nuomos suma turėjo būti mokama pagal grafiką. Įmonei nevykdant Sutarties nuostatų, automobilis buvo grąžintas lizingo bendrovei, o vėliau parduota. Likusi skolos suma yra 1928,61 Eur, kurią reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė ieškovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui PlusPlus Capital AS solidariai iš atsakovių UAB „Rikatis“ ir G. A. 1915,20 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1915,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir lygiomis dalimis 43,07 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovių UAB „Rikatis“ ir G. A. (iš atsakovės UAB „Rikatis“ 21,54 Eur ir iš atsakovės G. A. 21,53 Eur bylinėjimosi išlaidų). Priteisė atsakovei G. A. iš ieškovo PlusPlus Capital AS 1981,07 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė.
6. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog UAB „mogo LT“ ir atsakovė UAB „Rikatis“ sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L20052019/0037, kurios pagrindu UAB „Rikatis“ valdymui ir naudojimuisi buvo perduotas automobilis TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra ginčo, kad Sutarties laiduotoja yra atsakovė G. A.. Šalys sutinka, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Sutartis buvo nutraukta dėl netinkamo jos vykdymo, o Transporto priemonė sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui – UAB „mogo LT“.
7. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės būtų ginčijusios Sutarties sąlygas dėl ieškovo reikalaujamos 1915,20 Eur skolos sumokėjimo ar būtų atsiskaičiusios su pradine kreditore ar reikalavimą perėmusiu ieškovu (CPK 178 straipsnis). Atsakovė (laiduotoja pagal Sutartį) G. A. tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka su ieškovo prašoma solidariai priteisti iš atsakovių 1915,20 Eur skola. Atsakovė UAB „Rikatis“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, savo pozicijos teismui nepateikė. Įvertinęs bylos rašytinius įrodymus ir faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovių UAB „Rikatis“ ir G. A. 1915,20 Eur skolos yra pagrįstas, todėl buvo patenkintas.
8. Byloje tarp šalių (ieškovo PlusPlus Capital AS ir atsakovės G. A.) iš esmės yra ginčas dėl negautų pajamų priteisimo. Teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 17 d. priede prie 2021 m. gruodžio 13 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp „Risk Management Services“ OU ir ieškovo, nurodyta, kad buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovės UAB „Rikatis“ bendrą skolą - 1919,03 Eur (1915,20 Eur pagrindinė skola ir 3,83 Eur delspinigiai). Priede nėra nurodyta, kad kreditorė perleistų ieškovui reikalavimo teisę į 8089,66 Eur negautų pajamų. Be to, iš pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ 2020 m. balandžio 9 d. Pranešimo, adresuoto atsakovei UAB „Rikatis“, matyti, kad skolos likutis po automobilio pardavimo yra 1928,61 Eur. Byloje nėra duomenų, kad pradinė kreditorė atsakovėms buvo pareiškusi reikalavimą dėl 8089,66 Eur negautų pajamų sumokėjimo. Sutarties 13.2 punkte numatyta lizingo gavėjo pareiga, laiku nesumokėjus Sutartyje nustatytų mokėjimų, mokėti netesybas 0,05 proc., bet ne ilgiau kaip už 180 dienas. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kokiu faktiniu pagrindu yra prašoma solidariai priteisti iš atsakovių 8089,66 Eur negautų pajamų. Į bylą nepateikti įrodymai, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas perėmė iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakoves dėl 8089,66 Eur negautų pajamų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Rikatis“ ir G. A. 8089,66 Eur negautų pajamų laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas PlusPlus Capital AS pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimą ir ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Taip pat prašo priteisti iš atsakovių apelianto naudai visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
10.1. Nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos, šalutinės teisės, inter alia teisė į palūkanas, netesybas, vaisius pajamas ir pan., net jeigu šitai sutartyje ir nenurodyta. Taigi, asmuo, perėmęs visą piniginį reikalavimą, perima ir visą su juo susijusią teisę reikalauti nesumokėtų palūkanų.
10.2. Tarp apelianto ir Risk Management Services OÜ 2021 m. gruodžio 13 d. sudarytos reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 2021/12/13 (toliau – Reikalavimų perleidimo sutartis), kurios pagrindu apeliantas 2.2 punkte įtvirtinta, kad „perdavėjas perduoda Reikalavimus Perėmėjui kartu su visomis teisėmis ir susijusiais reikalavimais, priklausančiais Reikalavimams, ir egzistuojančiais perdavimo metu, įskaitant, tačiau neapsiribojant, teise reikalauti mokėti delspinigius ir (arba) palūkanas už vėluojamus mokėjimus, ir (arba) palūkanas už naudojimąsi kapitalu, bet kokiomis garantijomis, kuriomis užtikrinami pagal šią Sutartį perduodami reikalavimai“. Jokių išimčių, numatančių, kad dalis reikalavimo teisių nėra perleidžiama apeliantui ir lieka pradiniam kreditoriui Reikalavimo perleidimo sutartyje, nėra numatyta.
10.3. Pažymėjo, kad teismai, nagrinėdami analogiško pobūdžio bylas, yra konstatavę, jog teismai nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo atlyginti negautas pajamas (nuostolius). Pripažinus, kad ieškovas tinkamai perėmęs reikalavimo teises iš pirminės kreditorės, turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą.
10.4. Sudarydamos Sutartį šalys susitarė dėl palūkanų, kurias kaip atlyginimą už suteiktą finansavimą pradinis kreditorius pagrįstai tikėjosi gauti, tačiau skolininkui nevykdant sutarties pradinis taip ir negavo (t. y. patyrė žalą negautų pajamų forma). Atsižvelgiant į tai, apeliantas, kaip naujasis kreditorius, įgijęs teisę reikalauti įvykdyti prisiimtus reikalavimus pagal Sutartį, ieškiniu pagrįstai prašė pirmos instancijos teismo priteisti dėl nesumokėtų mokėjimo/pelno palūkanų patirtus nuostolius (negautas pajamas) .
10.5. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos, reikalingos kilti civilinei atsakomybei, t. y. sudarant Sutartį iš anksto susitarta, kad atsakovė UAB „Rikatis“ grąžins suteiktą finansavimo sumą bei sumokės kitas, pagal Sutartį mokėtinas, sumas, tame tarpe ir palūkanas, mokamas už naudojimąsi suteikta finansavimo suma, kurių sumokėjimas išdėstytas mokėjimo grafike. Atsakovei UAB „Rikatis“ tinkamai vykdant Sutartį, pagrįstai tikėtasi gauti visas Sutartimi sulygtas palūkanas, tačiau Sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, todėl buvo nutraukta.
10.6. Už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gruodžio 20 d.) iki 2025 m. gegužės 20 d. (t. y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), atsakovė UAB „Rikatis“, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėję kreditoriui papildomai dar 8089,66 Eur palūkanų. Sutarties tinkamo įvykdymo atveju pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra apeliantas, galėjo tikėtis būtent tokios mokėjimo palūkanų sumos, todėl yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir apelianto naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotos konkrečia suma, atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį, kredito grąžinimo terminą bei kredito grąžinimo grafiką. Pažymėjo, jog tokios pat pozicijos laikomasi ir formuojant horizontalią teismų praktiką analogiškose bylose.
10.7. Aplinkybė, kad po sutarties nutraukimo iš jo kylančias reikalavimo teises į atsakoves pradinis kreditorius perleido apeliantui, neturi jokios įtakos atsakovių civilinei atsakomybei ar jos apimčiai, t. y. nesudaro pagrindo nei jos mažinti, nei nuo jos atleisti.
Atsiliepimas
11. Atsakovė G. A. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
12.1. Nurodė, kad apelianto nurodyti argumentai dėl priteisimo 8089,66 Eur negautų pajamų yra visiškai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju UAB „Rikatis“ 2020 m. gruodžio 20 d. nutraukus Sutartį grąžino Transporto priemonę lizingo davėjui – UAB „mogo LT“, kuris 2022 m. balandžio 9 d. Pranešime detaliai nurodė UAB „Rikatis“ esantį įsiskolinimą, tame tarpe ir nesumokėtą finansavimo dalį (pagal Sutarties mokėjimo grafiką – 6418,55 Eur), nesumokėtas palūkanas sutarties nutraukimo dienai (698,27 Eur), papildomas palūkanas (19,74 Eur) bei papildomas išlaidas, patirtas po Sutarties nutraukimo (992,05 Eur), t. y. paskaičiavo pagal Sutartį mokėtinas sumas.
12.2. Atsižvelgiant į tai, kad Reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) teisiniuose santykiuose naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų – naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų, todėl vadovaujantis Sutarties 14.3 p. UAB „mogo LT“ 2022 m. balandžio 9 d. pranešime detaliai nurodė UAB „Rikatis“ esantį įsiskolinimą, tame tarpe ir mokėtinas pagal Sutartį palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad 2021 m. gruodžio 17 d. priede prie 2021 m. gruodžio 13 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp „Risk Management Services“ OU ir ieškovo buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovės UAB „Rikatis“ bendrą skolą - 1919,03 Eur (1915,20 Eur pagrindinė skola ir 3,83 Eur delspinigiai). Priede nėra nurodyta, kad kreditorė perleistų ieškovui reikalavimo teisę į 8089,66 Eur negautų pajamų. Be to, iš pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ 2020 m. balandžio 9 d. Pranešimo, adresuoto atsakovei UAB „Rikatis“, teismas konstatavo, kad skolos likutis po automobilio pardavimo yra 1928,61 Eur. Byloje nėra duomenų, kad pradinė kreditorė atsakovėms buvo pareiškusi reikalavimą dėl 8089,66 Eur negautų pajamų sumokėjimo, todėl pagrįstai tenkino ieškinio dalį, kuria priteisė iš atsakovių 1915,20 Eur skolos.
12.4. Pažymėjo ir tai, kad UAB „Rikatis“ transporto priemone naudojosi gana trumpą laiką, t. y. nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d., o ne iki Sutartyje numatyto termino – 2025 m. gegužės 20 d., todėl ieškovo reikalavimas priteisti 8089,66 Eur negautų pajamų ne tik prieštarauja Sutarties nuostatoms, bet ir yra neprotingas bei nesąžiningas. Be to, ieškovas nepagrindė tariamų savo nuostolių, todėl teismas įvertinęs visas aplinkybes pagrįstai atmetė tokį ieškovo reikalavimą. Akivaizdu, kad UAB „Rikatis“ grąžinus transporto priemonę UAB „mogo LT“ bei priskaičiavus pagal Sutartį mokėtiną sumą (skolą) 1915,20 Eur, buvo padengti visi UAB „mogo LT“ nuostoliai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimo (toliau – skundžiamas sprendimas) dalies, kuria teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo
15. Byloje nustatyta, kad UAB „mogo LT“ ir atsakovė UAB „Rikatis“ sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L20052019/0037, pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovei teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir ją valdė ir naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „mogo LT“. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartyje nurodyta finansavimo suma yra 6500 Eur, sutarties pradžia 2019 m. gegužės 20 d., sutarties pabaiga 2025 m. gegužės 20 d., palūkanų norma (fiksuota) 36 proc. per metus, sutarties mokestis 350 Eur. 2019 m. gegužės 20 d. Laidavimo sutartimi atsakovė G. A. (G.) neatšaukiamai ir besąlygiškai laidavo už tinkamą prievolių įvykdymą pagal Sutartį. Vadovaujantis Sutarties 14.3. punktu, dėl esminių sutarties pažeidimų (atsakovės nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka) Sutartis buvo nutraukta 2019 m. gruodžio 20 d., o transporto priemonė sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui – UAB „mogo LT“. Apie Sutarties nutraukimą atsakovės informuotos rašytiniu pranešimu. Nutraukus Sutartį, UAB „mogo LT“ 2020 m. kovo 26 d. Transporto priemonę pardavė už 6200 Eur ir šia suma sumažino atsakovių bendrą įsiskolinimą, kuris automobilio pardavimo dieną (2020 m. kovo 26 d.) sudarė 8128,61 Eur. Taigi, 2020 m. kovo 26 d. (po automobilio pardavimo) atsakovių įsiskolinimo suma sudarė 1928,61 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
16. Nustatyta, kad 2017 m. vasario 28 d. pradinė kreditorė UAB „mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovių įsiskolinimą naujam kreditoriui „Risk Management Services“ OU. 2021 m. gruodžio 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „Risk Management Services“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovių įsiskolinimą ieškovui PlusPlus Capital AS. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu atsakovių skola buvo perleista ieškovui PlusPlus Capital AS 2021 m. gruodžio 17 d.
17. Reikalavimo teisių perėmėjas PlusPlus Capital AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Rikatis“ ir G. A. 1915,20 Eur skolos (nesumokėtos finansavimo sumos), 8089,66 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 9 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui PlusPlus Capital AS solidariai iš atsakovių UAB „Rikatis“ ir G. A. 1915,20 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1915,20 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškinio reikalavimą dėl 8089,66 Eur negautų pajamų priteisimo atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pastarąjį reikalavimą nurodė, jog 2021 m. gruodžio 17 d. priede prie 2021 m. gruodžio 13 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, sudarytos tarp „Risk Management Services“ OU ir ieškovo, nurodyta, kad buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovės UAB „Rikatis“ bendrą skolą - 1919,03 Eur (1915,20 Eur pagrindinė skola ir 3,83 Eur delspinigiai). Priede nėra nurodyta, kad kreditorė perleistų ieškovui reikalavimo teisę į 8089,66 Eur negautų pajamų. Be to, iš pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ 2020 m. balandžio 9 d. Pranešimo, adresuoto atsakovei UAB „Rikatis“, matyti, kad skolos likutis po automobilio pardavimo yra 1928,61 Eur. Byloje nėra duomenų, kad pradinė kreditorė atsakovėms buvo pareiškusi reikalavimą dėl 8089,66 Eur negautų pajamų sumokėjimo. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kokiu faktiniu pagrindu yra prašoma solidariai priteisti iš atsakovių 8089,66 Eur negautų pajamų. Į bylą nepateikti įrodymai, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovas perėmė iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakoves dėl 8089,66 Eur negautų pajamų.
20. Ieškovas nesutinka su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, jog asmuo, perėmęs visą piniginį reikalavimą, perima ir visą su juo susijusią teisę reikalauti nesumokėtų palūkanų. Pažymėjo, kad tarp apelianto ir Risk Management Services OÜ 2021 m. gruodžio 13 d. sudarytos Reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teisių perėmėjui kartu su visomis teisėmis ir susijusiais reikalavimais buvo perduota ir teisė reikalauti mokėti delspinigius ir (arba) palūkanas už vėluojamus mokėjimus, ir (arba) palūkanas už naudojimąsi kapitalu, bet kokiomis garantijomis, kuriomis užtikrinami pagal šią Sutartį perduodami reikalavimai. Jokių išimčių, numatančių, kad dalis reikalavimo teisių nėra perleidžiama apeliantui ir lieka pradiniam kreditoriui Reikalavimo perleidimo sutartyje, nėra numatyta. Teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams nepritaria.
21. Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės; CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl šių teisės normų aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius, perdavęs savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, nustoja būti prievolės šalis, o vietoj jo atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2008, 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. vasario 28 d. Periodinės reikalavimo teisių pardavimo-pirkimo ir perleidimo sutarties Nr. 2017/02/28, sudarytos tarp UAB „mogo LT“ ir „Risk Management Services“ OU 2.2 punkte nurodyta: ,,Perdavėjas perduota ir perleidžia Perėmėjui Reikalavimus kartu su visomis iš Reikalavimų kylančiomis ar su jais tiesiogiai susijusiomis šalutinėmis teisėmis, bei susijusiais reikalavimais, priklausančiais Reikalavimais, ir egzistuojančiais perdavimo metu, įskaitant, tačiau neapsiribojant teise reikalauti mokėti delspinigius ir/ar palūkanas už vėluojamus mokėjimus, ir/ar palūkanas už naudojimąsi kapitalu; turtines teises į baudas, procesines palūkanas, išlaidas, patirtas savanoriško reikalavimų sumų išieškojimo metu, bylinėjimosi išlaidas ir priverstinio vykdymo išlaidų kompensacijas (jeigu yra), bet kokiomis garantijomis, kuriomis užtikrinami pagal šią Sutartį perduodami reikalavimai“.
23. Kreditorius „Risk Management Services“, OU 2021 m. gruodžio 13 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2021/12/13 perleido reikalavimo teises į atsakovių įsiskolinimą ieškovui „PlusPlus Capital“ AS. 2021 m. gruodžio 13 d. Reikalavimų perleidimo sutarties 2.2 punkte nurodyta: ,,Perdavėjas perduoda Reikalavimus Perėmėjui kartu su visomis teisėmis ir susijusiais reikalavimais, priklausančiais Reikalavimams, ir egzistuojančiais perdavimo metu, įskaitant, tačiau neapsiribojant teise reikalauti mokėti delspinigius ir (arba) palūkanas už vėluojamus mokėjimus, ir (arba) palūkanas už naudojimąsi kapitalu, bet kokiomis garantijomis, kuriomis užtikrinami pagal šią Sutartį perduodami reikalavimai“. Tačiau iš prie minėtos 2021 m. gruodžio 13 d. reikalavimo perleidimo sutarties 2021 m. gruodžio 17 d. priedo išrašo matyti, jog pagal su atsakove UAB „Rikatis“ sudarytą sutartį yra perduodama bendra skola 1919,03 Eur, iš kurių pagrindinė skola yra 1915,20 Eur; palūkanos sudaro 0,00 Eur; sutarties sudarymo mokestis yra 0,00 Eur; kiti mokesčiai – 3,83 Eur (ieškinio priedas Nr.4). Tokiu būdu nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutartimi aiškiai įvardijus ir konkretizavus kokios reikalavimo teisės ir kokios apimties yra perduodamos, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas perėmė reikalavimo teises ir į visas palūkanas pagal pradinę Sutartį.
24. Be to, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Rikatis“ 2020 m. gruodžio 20 d. nutraukus Sutartį grąžino Transporto priemonę lizingo davėjui – UAB „mogo LT“, kuris 2022 m. balandžio 9 d. Pranešime detaliai nurodė UAB „Rikatis“ esantį įsiskolinimą, tame tarpe ir nesumokėtą finansavimo dalį (pagal Sutarties mokėjimo grafiką – 6418,55 Eur), nesumokėtas palūkanas sutarties nutraukimo dienai (698,27 Eur), papildomas palūkanas (19,74 Eur) bei papildomas išlaidas, patirtas po Sutarties nutraukimo (992,05 Eur), t. y. paskaičiavo pagal Sutartį mokėtinas sumas.
25. Iš pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ 2020 m. balandžio 9 d. Pranešimo, adresuoto atsakovei UAB „Rikatis“, matyti, jog skolos likutis po automobilio pardavimo yra 1928,61 Eur. Byloje nėra duomenų, kad pradinė kreditorė atsakovėms buvo pareiškusi reikalavimą dėl 8089,66 Eur negautų pajamų sumokėjimo.
26. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų UAB „Rikatis“ transporto priemone naudojosi gana trumpą laiką, t. y. nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d., o ne iki Sutartyje numatyto termino – 2025 m. gegužės 20 d., todėl pritartina atsakovės argumentams, kad ieškovo reikalavimas priteisti 8089,66 Eur negautų pajamų ne tik prieštarauja Sutarties nuostatoms, bet ir yra neprotingas bei nesąžiningas.
27. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L20052019/0037, sudarytos tarp pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ ir atsakovės UAB „Rikatis“, II dalies Bendrųjų nuostatų 7 punkte nurodyta lizingo įmokų mokėjimo tvarka, pagal kurią lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti fiksuotas lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas ir nuo neišmokėtos lizingo sumos paskaičiuotas palūkanas, nurodytas mokėjimo grafike (7.1 ir 7.2 punktai). Ieškovas ieškiniu prašė priteisti negautas pajamas, kurias būtent ir kildino iš šios sutarties mokėjimo grafike nurodytų palūkanų, kurias pradinė kreditorė (perėmus reikalavimo teisę – ieškovas) būtų gavusi, jeigu lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis būtų tinkamai vykdoma ir nenutraukta.
28. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jo prašomos priteisti negautų pajamų (8089,66 Eur) sumos, kuri yra palūkanų suma, kurią būtų gavusi pradinė kreditorė, jeigu sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma ir nenutraukta. Ši negautų pajamų (palūkanų) suma paskaičiuota už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gruodžio 20 d.) iki 2025 m. gegužės 20 d. (t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Rikatis“, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, pagal mokėjimo grafiką kreditoriui papildomai būtų sumokėjusi dar 8089,66 Eur palūkanų. Sutarties tinkamo įvykdymo atveju pradinis kreditorius, kurio teisių perėmėjas yra apeliantas, galėjo tikėtis būtent tokios mokėjimo palūkanų sumos, todėl yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę ir apelianto naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotos konkrečia suma, atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį, kredito grąžinimo terminą bei kredito grąžinimo grafiką. Teisėjų kolegija šiems apelianto argumentams nepritaria dėl žemiau nurodytų aplinkybių.
29. Lizingo sutarties nutraukimo padarinius reglamentuojančioje CK 6.574 straipsnio normoje nustatytas lizingo davėjo nuostolių dydžio kriterijus, t. y. nuostolių turi būti atlyginta tiek, kad jie grąžintų lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
30. Nagrinėjamu atveju lizingo (išperkamosios nuomos) sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovė UAB „Rikatis“ susitarė dėl lizingo įmokų mokėjimo tvarkos, pagal kurią lizingo įmokas kartu su palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovė grąžina laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2025 m. gegužės 20 d. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartyje numatyta, kad transporto priemonės kaina – 6 500 Eur, sutarties mokestis – 350 Eur, fiksuota palūkanų norma – 36 procentų per metus, 3 procentų per mėnesį, 0,10 procento per dieną, bendrosios sutarties išlaidos – 16 287,20 Eur.
31. Ieškovas savo reikalavimo teisę į atsakovus kildina iš reikalavimo perleidimo sutarties ir pats tiesiogiai lizingo santykiuose nedalyvavo. Teisėjų kolegija analizuojamu atveju pažymi, jog reikalavimo perleidimo sutartyje buvo konkrečiai apibrėžta, kokias sumas ieškovas perima.
32. Pažymėtina, kad sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 priėmė nutartį, kuria pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, kurioje kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs nagrinėjamam ginčui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
34. Ieškovas nurodo, jog jo prašoma priteisti negautų pajamų (palūkanų) suma paskaičiuota už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gruodžio 20 d.) iki 2025 m. gegužės 20 d. (t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Rikatis“, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, pagal mokėjimo grafiką kreditoriui papildomai būtų sumokėjusi dar 8089,66 Eur palūkanų. Ieškovas nurodo, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorius šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ši suma ieškovui priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.
35. Kolegija nurodo, jog nutraukus sutartį, nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, o ieškovas, perėmęs reikalavimą iš pradinės kreditorės pagal anksčiau nurodytas reikalavimo perleidimo sutartis į pradinės kreditorės reikalavimus dėl skolininkų, kurie nemoka pagrindinės skolos įmokų, neturi pagrindo tikėtis negautų pajamų. Ieškovas reikalavimo teisę į atsakovus įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kuri konkretizuota 2021 m. gruodžio 17 d. priede prie 2021 m. gruodžio 13 d. reikalavimų perleidimo sutarties, kuriame nurodyta nulinė perleidžiamų palūkanų suma. Šiame sąraše nurodyta bendra skola 1919,03 Eur, iš kurių pagrindinė skola yra 1915,20 Eur; palūkanos sudaro 0,00 Eur; sutarties sudarymo mokestis yra 0,00 Eur; kiti mokesčiai – 3,83 Eur.
36. Kolegija pritaria skundžiamo teismo sprendimo argumentams, jog ieškovas neįrodė, kokiu faktiniu pagrindu yra prašoma solidariai priteisti iš atsakovių 8089,66 Eur negautų pajamų. Be to, ieškovas neįrodė, kad turėjo realias, o ne tikėtinas ir hipotetines galimybes gauti iš anksto Sutartimi suplanuotas pajamas.
37. Pagal teismų praktiką negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodomus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Taigi šioje byloje turėjo būti įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas, iš pradinės kreditorės įsigijęs reikalavimo teises į atsakoves, turi įrodinėti savo, o ne pradinės kreditorės patirtus nuostolius. Tuo labiau, kad byloje nustatyta, jog į perleidžiamų reikalavimo teisių apimtį neįėjo prašomos priteisti palūkanos. Taip pat byloje nėra duomenų, kad apeliantas, negavęs atitinkamų įmokų iš atsakovių, buvo priverstas atsisakyti sudaryti kitus konkrečius sandorius ir dėl to negavo pajamų. Todėl vertintina, kad ieškovas neįrodė prašomų priteisti negautų pajamų pagrįstumo (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
41. Nagrinėjamu atveju ieškovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovui (apeliantui) nepriteistinos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
42. Atsakovė G. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.