Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. S.-Ž. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo I. Ž. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,145 straipsnio 2 dalyje, ir:

- už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta 50 (penkiasdešimties) MGL, tai yra 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda,

- už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta 100 (vieno šimto) MGL, tai yra 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir I. Ž. paskirta 100 (vieno šimto) MGL, tai yra 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas I. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. 4.00 val. iki 2020 m. lapkričio 1 d. 17:07 val. ir nuo 2021 m. kovo 10 d. 17:30 val. iki 2021 m. kovo 11 d. 14:20 val., ir laikyti, kad galutinė šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra 96 (devyniasdešimt šešių) MGL, tai yra 4800 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) bauda. Nustatytas 1 (vienerių) metų baudos sumokėjimo terminas.

Nukentėjusiosios E. S.-Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies ir civilinei ieškovei iš I. Ž. priteista 1000 Eur (vienas tūkstantis eurų).

Nukentėjusiosios E. S.-Ž. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintas visiškai ir iš I. Ž. nukentėjusiajai priteista 1210 Eur (vienas tūkstantis du šimtai dešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas I. Ž. turtui pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui – piniginėms lėšoms, esančioms UAB „P.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „X“ Lietuvos filialo sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB „S.“ sąskaitose Nr. V, (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti kas mėnesį tik po 550 Eur iš AB „S.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. jis, 2020 m. lapkričio 1 d. apie 2.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sugriebė nukentėjusiajai E. S.-Ž. už kaklo, laikydamas kaklą ranka pastūmė nuo savęs tolyn ir koja spyrė į dešinį šoną, dėl ko nukentėjusioji šonu krito ant šalia stovėjusio stalo, tokiu būdu smurtaudamas savo šeimos narei – sutuoktinei E. S.-Ž. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais I. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje;

1.2. jis, laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. kovo 10 d., terorizavo savo sutuoktinę E. S.-Ž., grasindamas padaryti pavojingą jos gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, bei sistemingai ją baugino, naudodamas psichinę prievartą, esant pakankam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, o būtent:

- 2020 m. lapkričio 16 d., apie 21.03 val., pasinaudodamas savo sutuoktinės E. S.-Ž. psichine būkle ir pažeidžiamumu, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sakydamas žeminančio ir bauginančio turinio tekstą – padaryti pavojingą veiką nukentėjusiosios turtui: „galvoji čia mane išgąsdinsi dėl to garažo, susikišk į subinę tą savo garažą blet, sudeginsiu aš jį“, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką;

- 2020 m. lapkričio 17 d., apie 17.17 val., pasinaudodamas savo sutuoktinės E. S.-Ž. psichine būkle ir pažeidžiamumu, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sakydamas žeminančio ir bauginančio turinio tekstą – padaryti pavojingą veiką nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei: „peršausiu snukį tuoj“, „tau ne psichologinis bus dabar, tau jau fizinis dabar bus“, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką;

- 2020 m. gruodžio 30 d., apie 20.45 val., pasinaudodamas savo sutuoktinės E. S.-Ž. psichine būkle ir pažeidžiamumu, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sakydamas žeminančio ir bauginančio turinio tekstą – padaryti pavojingą veiką nukentėjusiosios turtui: „ir tas tavo triratukas, va žėk triratukas bus *pliaukštelėjimas* opa bus variklis, triratukui variklis *du pliaukštelėjimai* /.../ žinai kas tau bus tam triratukui mano žestas, mano žestas už ginklus“, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką;

- 2021 m. sausio 2 d., apie 21.21 val., pasinaudodamas savo sutuoktinės E. S.-Ž. psichine būkle ir pažeidžiamumu, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sakydamas žeminančio ir bauginančio turinio tekstą – padaryti pavojingą veiką nukentėjusiosios turtui: „ir tavo triratukas *leidžiamas garsas burna* triratuko triratukas daugiau nevažiuos“, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką;

- 2021 m. sausio 2 d., apie 21.21 val., pasinaudodamas savo sutuoktinės E. S.-Ž. psichine būkle ir pažeidžiamumu, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sakydamas žeminančio ir bauginančio turinio tekstą – padaryti pavojingą veiką nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei: „kvėpuosi ne savo balsu“, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką;

- 2021 m. sausio 21 d., apie 19.11 val., pasinaudodamas savo sutuoktinės E. S.-Ž. psichine būkle ir pažeidžiamumu, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sakydamas žeminančio ir bauginančio turinio tekstą – padaryti pavojingą veiką nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei: „Eik tu, pisk tu nachui, kurva, tu nenervuok, aš kaip pisiu kurva į snukį tavo į tavo supistą blet iš bonkės“. Šias veiksmais I. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. S.-Ž. atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendį dalyse dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir civilinio ieškinio bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas.

Nukentėjusiosios E. S.-Ž. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. S.-Ž. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu ir priteistu neturtinės žalos dydžiu (prašo visiškai tenkinti ieškinį ir priteisti 3 000 eurų neturtinės žalos). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo atsiliepimo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu buvo nepagrįstai taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kas sąlygojo neteisingų bausmių paskyrimą, tačiau apylinkės teismas tinkamai išsprendė klausimą dėl neturtinės žalos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 2 dalį I. Ž. bausmes, vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalimi ir padarė išvadą, jog minėtų nusikalstamų veikų sankcijose numatytų bausmių paskyrimas prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų bausmei keliamų tikslų, todėl sprendė, jog turi būti už abi nusikalstamas veikas skiriama bauda. Teismas darydamas tokias išvadas atsižvelgė į tai, kad I. Ž. 6 metus dirba Belgijoje, yra gavęs šios šalies pilietybę, nuteistasis turi ilgalaikį kontraktą su Belgijos įmone, todėl gauna pastovias pajamas, kurios jam reikalingos išgyvenimui, nes serga diabetu, rūpinasi savo dukters dabartiniais poreikiais bei jos materialine gerove, moka paskolas ir būtinus mokesčius už butą, kur gyvena jo duktė su nukentėjusiąja. Pirmosios instancijos teismo manymu yra racionalu jam skirti tokią bausmę, kuri neapribotų ne tik jo darbinių funkcijų, bet leistų ją atlikus toliau laisvai išvykti iš Lietuvos į užsienį, kur yra susiklostę jo geri darbiniai santykiai su darbdaviais. Aptartam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui teisėjų kolegija nepritaria ir pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kas lėmė neteisingos bausmės paskyrimą.

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų diskrecija, tačiau apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nuteistajam I. Ž. skirdamas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje, netinkamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, todėl nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė jam per švelnias ir tinkamai neindividualizuotas bausmes.

9. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

10. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, I. Ž. skirdamas bausmes – baudas, netinkamai įvertino jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei be pagrindo išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo darbiniams ryšiams. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų. I. Ž. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nusikaltimams žmogaus sveikatai, o kitas nusikaltimams, pavojingiems žmogaus sveikatai ir gyvybei. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. I. Ž. anksčiau neteistas (3 t., b. l. 62–63), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (3 t., b. l. 64). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis I. Ž. smurtavo savo sutuoktinės atžvilgiu, taip pat ją terorizavo, grasindamas padaryti pavojų jos gyvybei, sveikatai ir turtui bei sistemingai ją baugino, naudodamas psichinę prievartą. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio metu perskaitytų liudytojos E. Ž. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, jog tokius nuteistojo nusikalstamus veiksmus matė ir girdėjo, jo mažametė dukra, kuri dėl to labai išgyvena. Nurodytos aplinkybės rodo didelį nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumą.

12. Teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 2 dalyje, I. Ž. paskyrė aiškiai per švelnias bausmes – baudas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo I. Ž. padarytus nusikaltimus ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam galėtų būti skirta kita, negu įstatymo numatyta, bausmė. Įvertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingus duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistojo veikų pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visumą aplinkybių, reikšmingų bausmei skirti, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į nusikalstamomis veikomis sukeltus padarinius, į nuteistojo I. Ž. asmenybę, kad jis anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dirba, rūpinasi mažamete dukra, yra pagrindas I. Ž. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirti laisvės apribojimo bausmę, o pagal 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausmę, jų dydį nustatant mažesnį nei sankcijų vidurkiai. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtomis bausmėmis bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, įgyvendintas teisingumo principas.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas paskyręs bausmes už atskirtas nusikalstamas veikas, jas subendrino apėmimo būdu esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, tai yra BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta tvarka. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu bausmių bendrinimu nesutinka. Nusikalstamų veikų sutaptimi yra laikomi atvejai, kai vienas asmuo padaro du ar daugiau nusikaltimų, kurie atitinka kelis baudžiamojo įstatymo straipsnius. Sutaptis gali būti dviejų rūšių – reali ir ideali. Pagal teismų praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose. Ideali nusikaltimų sutaptis yra ir tuomet, kai įgyvendinant vieningą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012 ir kt.). Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-287/2009, 2K-267/2010, 2K-84/2011, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015 ir kt.). Šiuo atveju nuteistasis I. Ž. nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. kovo 10 d., jau po įvykdytos nusikalstamos veikos 2020 m. lapkričio 1 d. apie 2.30 val., už kurią nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog I. Ž. veikos buvo padarytos aiškiai savarankiškais veiksmais, t. y. nebuvo susijusios viena ta pačia paskata (motyvu), susiformavusia vieninga tyčia, be to jos nebuvo neatskiriamos – pagal BK 145 straipsnio 2 dalį kvalifikuota nusikalstama veika ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, buvo padaryti skirtingu laiku, todėl baudžiamojo įstatymo prasme nuteistojo padarytų nusikaltimų sutaptis yra realioji.

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. I. Ž. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl vieno nesunkaus nusikaltimo ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymo, taigi šiuo atveju yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis anksčiau neteistas, nėra baustas administracine tvarka, dirbantis, nors ir vyksta skyrybų procesas, jis rūpinasi savo nepilnamete dukra. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant bausmės vykdymą, ko ir prašoma nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde. Įvertinus aptartas aplinkybes, nuteistojo asmenybės charakteristiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog I. Ž. bausmės vykdymas turi būti atidedamas vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui.

15. Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas. Nukentėjusiosios atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 72¹ straipsnyje (uždraudžiant I. Ž. iki paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)) bei BK 72² straipsnyje, tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

16. BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu gali būti skiriama siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus (BK 72¹ straipsnio 1 dalis). BK 72¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad paskyrus įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, iki teismo nustatyto termino pabaigos kaltininkui draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu, lankytis nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo. Nekyla abejonių, kad nuteistasis I. Ž. smurtavo prieš savo sutuoktinę, ją terorizavo, naudojo psichologinį smurtą, tačiau visgi negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis I. Ž. ir nukentėjusioji E. S.-Ž. turi bendrą dukrą. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis ir nukentėjusioji jau ilgą laiką negyvena kartu. Nors šiuo metu ir vyksta skyrybų procesas, tačiau nuteistasis I. Ž. bendrauja su dukra, kuri yra dar moksleivė, todėl neišvengiamai tiek šiuo metu, tiek ir ateityje nuteistajam ir nukentėjusiajai gali tekti bendrauti dukros priežiūros ir ugdymo klausimais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas varžytų I. Ž. teisėtus interesus akivaizdžiai labiau, negu būtina svarbiems baudžiamajame įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti, todėl daro išvadą, jog skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72¹ straipsnyje, nėra įstatyminio pagrindo.

17. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad I. Ž. padarė nusikaltimus prieš savo šeimos narį – žmoną E. S.-Ž., jam skiriama BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl neturtinės žalos

19. Nukentėjusiosios E. S.-Ž. atstovas apeliaciniame skunde nesutinka ir su priteistu neturtinės žalos dydžiu. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji E. S.-Ž. prašė priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisė E. S.-Ž. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios atstovas priteisti 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nukentėjusiajai E. S.–Ž. padarytos neturtinės žalos atlyginimo, konstatuoja, kad teismas tinkamai vadovavosi BPK X skyriaus, CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo tvarką, ir, išsamiai išanalizavęs visas įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, įvertino jų visumą.

20. Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą.

21. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo sukėlimo ar žmogaus terorizavimo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021). Virš 1000 eurų už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais.

22. Nukentėjusiosios atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiosios atžvilgiu fizinis ir psichologinis smurtas, bauginimai naudojant psichinę prievartą buvo sistemingi ir tęsėsi ilgą laiką. Tiek dėl fizinio smurto, tiek ir terorizavimo, nukentėjusioji jautėsi sutrikusi, psichologiškai palaužta, buvo prislėgta, todėl iki šiol lankosi pas psichologą. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios atstovas nesutikdamas su priteistu neturtinės žalos dydžiu pabrėžia ir nuteistojo elgesį dar iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog į šiuos argumentus atsižvelgti nėra pagrindo, nes nukentėjusioji į teisėsaugos institucijas nesikreipė, taip pat minimos aplinkybės nuteistajam I. Ž. inkriminuotos nebuvo.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl I. Ž. veiksmų nukentėjusiajai E. S.-Ž. buvo sukeltas fizinis skausmas bei dėl ilgai besitęsiančio terorizavimo ji patyrė psichologinį smurtą. Neabejotina, kad E. S.-Ž. įvykių metu, tiek ir po įvykių patyrė neigiamus išgyvenimus ir stresą, tačiau dėl fizinio smurto į medikus nesikreipė, jai nebuvo nustatytas joks kūno sužalojimas. Nors atstovo teigimu nukentėjusioji iki šiol lankosis pas psichologą, tačiau nebuvo nustatyta rimtesnių sveikatos sutrikimų. Apygardos teismas neabejoja nukentėjusiosios išgąsčiu bei nerimu dėl fizinio skausmo sukėlimo ir grasinimų tiek iškart po įvykio, tiek ir praėjus ilgesniam laikui, tačiau nustatant priteistiną neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į teismų praktikoje priteisiamas sumas bei į kitas faktines aplinkybes, civilinės atsakomybės kriterijus. Sutinkama, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai neigiamai atsiliepė nukentėjusiosios sveikatai, emocinei būsenai, saugumo jausmui, kita vertus, jos nėra tokios išskirtinės, kad leistų padidinti priteistą neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, jog nukentėjusiajai E. S.-Ž. priteista 1000 Eur suma nėra per maža, atitinka formuojamos teismų praktikos priteistinų sumų vidurkį tokio pobūdžio bylose bei neprieštarauja teisingumo principui.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

24. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti nukentėjusiosios E. S.-Ž. patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Iš 2023 m. gruodžio 21 d. sąskaitos faktūros Nr. 139/2023 ir 2023 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad E. S.-Ž. sumokėjo advokatui Kęstučiui Jonaičiui 1210 Eur už jos atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ir apeliacinio skundo parengimą. Atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis teismo posėdyje prašė pripažinti ir priteisti šias atstovavimo išlaidas.

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

26. Apeliacinės instancijos teisme byla buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios E. S.-Ž. atstovo apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies. Apeliacinis skundas išnagrinėtas per vieną teismo posėdį, naujas įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas. Nukentėjusiosios atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis nukentėjusiąją atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl jam visos bylos aplinkybės yra gerai žinomos. Įvertinus atliktų paminėtų proceso veiksmų kiekį ir pobūdį, bylos apimtį ir sudėtingumą, proceso trukmę, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei kasacinės instancijos teismo praktikoje paprastai priteisiamų pinigų sumų proceso išlaidoms atlyginti dydžius, prašoma priteisti 1210 Eur dydžio suma mažintina iki 605 eurų ir ši suma priteistina ir nuteistojo I. Ž..

27. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2024-00770, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam I. Ž., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Arvydas Montrimas buvo parinktas ir teismo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą I. Ž. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 75,00 eurai, kuri turi būti priteista iš nuteistojo valstybei. Tačiau nuteistasis I. Ž. nepasinaudojo jam paskirto advokato Arvydo Montrimo paslaugomis, nes pasikvietė sau tinkamą gynėją Mindaugą Skruibį, su kuriuo sudarė susitarimą, ir kuris jį gynė apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes iš nuteistojo I. Ž. neišieškotinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. S.-Ž. atstovo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu I. Ž. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 100 MGL, tai yra 5000 Eur bauda.

I. Ž. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje;

I. Ž. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo, pridedant dalį švelnesnės bausmės – laisvės apribojimo (šią bausmę BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu pakeitus į 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę), ir I. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 6 punktu, I. Ž. paskirtos 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant I. Ž. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), šį įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo I. Ž. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S.-Ž. naudai 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo I. Ž. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.