- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-612-390/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- R. R.
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po UAB ,,RR prekyba“ likvidavimo įmonės turtas: automobilis OPEL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir UAB ,,POS Holding Group“ 1 859,90 Eur dydžio debitorinis įsiskolinimas priklauso R. R..
2. Nurodė, kad valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras 2024 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą likviduoti UAB „RR prekyba“, kurios vienintelis akcininkas buvo pareiškėjas. Po juridinio asmens likvidavimo registro tvarkytojo iniciatyva Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnio pagrindu nėra reglamentuota, todėl pagal įstatymo analogiją turi būti taikomas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau - ABĮ) 73 straipsnio 13 punktas. Įmonė kreditorių neturi, todėl jos turtas - automobilis OPEL ir UAB ,,POS Holding Group“ 1 859,90 Eur debitorinis įsiskolinimas po likvidavimo , kaip vieninteliam akcininkui, turi priklausyti pareiškėjui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnyje nustatytų sąlygų. Nurodė, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra imperatyviai nustatytas įstatymu - CK 4.47 straipsnyje išvardyti įvairūs nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, todėl negali būti nustatomas pasitelkiant juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutą. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie tai, kad turtas turi priklausyti pareiškėjui, galimai turi būti vertinamos kaip įrodomasis faktas ir įrodinėjama nagrinėjant ieškinį, o ne nustatinėjant CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 5 d. nutartį. Nurodo, kad teismas nesivadovavo įrodymų pakankamumo taisykle (neįvertino pateiktų įrodymų apie pareiškėjo nuosavybę svarbumo) ir neįvertino fakto, kad pareiškėjas nustatyti savo turtinių teisių atsiradimo faktą gali tik naudojantis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutu, nes ginčo teisena yra pritaikyta tik toms byloms, kuriose dalyvauja priešingą interesą turinčios šalys. Šiuo atveju pareiškėjas neturi kam suformuoti savo reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
6. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių fakto nustatymo, kaip neatitinkantį CPK 444 straipsnyje nustatytų sąlygų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka.
8. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisė nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 30 punktas). Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai).
9. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjui po įmonės likvidavimo CK 2.70 straipsnio pagrindu priklauso jos turtas: automobilis ir debitorinis įsiskolinimas.
10. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teismo.
11. Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės teismo prašo pripažinti nuosavybės teises į likviduotos įmonės turtą ABĮ 73 straipsnio 13 punkto pagrindu. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje. Taigi, (ne)pripažįstant nuosavybės teisę ir šios teisės turinį, turi būti nagrinėtini nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškimas negali būti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, nes jis neatitinka CPK 444 straipsnyje nustatytų sąlygų nagrinėti pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
12. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.