- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- 1-799-957/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42094-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- J. G. M.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizacinės plėtros vadybininke, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK 259) straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. G. M. 2020 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), teritorijos festivalyje „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 3 gramus kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija ne mažesnė negu 12 %, dalį kanapių sunaudojo savo reikmėms, likusią dalį – 2,4144 g laikė namuose (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. spalio 19 d. 19.30 val., kuomet kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė šį jai priklausantį nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Taip J. G. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje ištirti įrodymai ir jų vertinimas
2. Kaltinamoji J. G. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad rugsėjo mėn. viduryje dalyvavo savo gyvenamosios vietos teritorijoje vykusiame festivalyje ir buvo šiek tiek išgėrusi. Kilo spontaniškas veiksmas nusipirkti kanapių iš nepažįstamo žmogaus. Priėjęs vaikinas paklausė, ar ji rūko ir, ar norėtų įsigyti. Kadangi buvo išgėrusi, sutiko nusipirkti. Vėliau ją apklausė byloje kaip liudytoją ir teko pasakyti, kad namuose turi kanapių. Grįžusi namo iš festivalio susisuko suktinę ir vieną dalį surūkė, o kita dalis buvo rasta namuose. (duomenys neskelbtini) gyveno 5 metus, studijų metais yra parūkusi narkotinių medžiagų, tačiau tai nėra įprotis. Kaltinamosios teigimu, savo elgesį vertina labai blogai ir dėl to apgailestauja. Pradėjo kvestionuoti save ir savo moralę. Neturi priklausomybių, alkoholio beveik nevartoja. Paskutinį kartą marihuaną vartojo festivalio metu. Pasak kaltinamosios, pats procesas jai yra labai baisus, kaip bausmė, nes patyrė didelį spaudimą apklausos ir kratos metu, taip pat buvo didelis spaudimas iš šeimos. Mama žino apie šį įvykį. Policija atliko kratą jos namuose, kuriuose gyvena atskirai nuo tėvų, tada dar nusprendė atlikti kratą jos šeimos namuose. Ji iš karto pranešė mamai apie šį įvykį. Mama klausė, kodėl ji rūko, ar yra kažkokia problema jos asmeniniame gyvenime. Mama sakė, kad auklėjo, jog taip elgtis yra negerai ir morališkai kvestionavo. Nuo 18 m. gyvena viena, šiuo metu jau metus gyvena Lietuvoje, studijos vyksta nuotoliniu būdu. Mama nuo jos gyvena gana tolokai, tačiau jos dirba kartu ir ji (J. G. M.) lankosi šeimos namuose kiekvieną savaitę, nes padeda prižiūrėti brolius, seses ir senelį.
3. Laiduotoja A. M. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino apie įvykį, jai buvo šokas kai sužinojo apie tai. Dukros bute buvo daryta krata ir buvo rastas nedidelis kiekis marihuanos. Nežinojo, kad dukra rūko marihuaną, tačiau tai nėra pasikartojantis įvykis. Kalbėjo su dukra apie šį įvykį. Ji sakė dukrai, kad tai neleistinas dalykas, įstatymų pažeidimas. Šeimoje auga penki vaikai, J. yra vyriausia. Ji mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, mokėsi gerai, buvo pareiginga ir dalyvavo įvairiuose projektuose. Mokyklą baigė gerai ir įstojo į universitetą (duomenys neskelbtini). Nebuvo problemų dėl jos elgesio. Pasak laiduotojos, turėjo pokalbių su vaikais apie narkotines medžiagas, tabaką ir alkoholį. Jų šeimos labai griežtas požiūris į alkoholio vartojimą, yra abstinentai, namuose alkoholio nevartoja, jau nekalbant apie narkotines medžiagas. Galbūt J. paveikė studijos (duomenys neskelbtini), gal pavaišino draugai narkotinėmis medžiagomis. Atrodo, kad jaunų žmonių gyvenime yra tokių įvykių, reikia padaryti rimtas išvadas. Kai J. grįžo į Lietuvą, ją įdarbino savo įmonėje, jos dirba kartu. Dukra įmonėje dirba vienerius metus, jos pareigos yra pakankamai atsakingos. Kaip įmonės darbuotoja dukra yra tikrai pareiginga, ji atsakinga už įmonės plėtrą. Dukra gauna vidutinį atlyginimą, tačiau jeigu reikia visada jai (J. G. M.) padeda. Pradžioje už mokslus (duomenys neskelbtini) mokėjo bendrai, paskutiniais metais mažiau reikia padėti jai. Kiekvieną sekmadienį dukra atvažiuoja pas juos pietų, bendrauja su broliais ir sesėmis. Laiduotojos manymu, buvimas su šeima turės teigiamos įtakos dukrai. Mano, kad dukra atsižvelgia į jos nuomonę. Laiduotojos įsitikinimu, tai nėra periodinis veiksmas, kadangi pati (A. M.) yra baigusi psichologiją, dirba su žmonėmis, tai mano, kad pamatytų, jeigu dukra yra pavartojusi narkotinių medžiagų. Dukra neturi besivystančios priklausomybės nuo narkotikų, į darbą ateina sveiko proto. Anot laiduotojos, dukra labai kremtasi ir gailisi, supranta pasekmes. Ji (A. M.) pati nėra teista. Advokatė sakė, kad ji yra bausta administracine tvarka, bet automobiliu naudojasi visi įmonės darbuotojai, o kadangi automobilis yra registruotas jos vardu, todėl jai ir ateina baudos. Ji (A. M.) dirba universitete ir savo versle. Turi daktaro laipsnį, darbo sritis yra (duomenys neskelbtini). Atlyginimas apie 2 500 Eur per mėnesį, yra penkių vaikų mama, vienas darželinukas, du mokosi mokykloje, du universitete. Vaikams reikia padėti ir tai yra nemažos išlaidos. Šiuo metu yra išsiskyrusi, nors buvęs vyras šiek tiek prisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau pagrinde pati išlaiko šeimą. Už dukrą laiduotų bet kuriuo atveju, jeigu ir paskirtų užstatą, tuomet spręstų piniginį klausimą, tačiau tikisi, kad teismas užstato netaikys.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Liudytojas A. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis buvo įtrauktas į tyrimo grupę teisinės pagalbos byloje Nr. TP-02-00147-20. 2020 m. spalio 19 d. pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. V. 2020 m. spalio 19 d. nutarimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. TP-02-00147-20 buvo nuspręsta atlikti kratą J. G. M. bute (duomenys neskelbtini). Prieš kratą J. G. M. buvo apklausiama liudytoja tarnybinėse patalpose Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26. Apie 19.00 val. tarnybiniu automobiliu, kartu su vyresniuoju tyrėju M. K., vyresniąja tyrėja N. B., vyriausiąja tyrėja V. V. ir J. G. M. vyko į pastarosios namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kiek jam buvo žinoma, liudytoja J. G. M. jau apklausos metu nurodė, kad pas ją bute yra narkotinių medžiagų – kanapių, kurias jai atvežė užsienio šalies pilietis. Bute J. G. M. supažindinus su 2020 m. spalio 19 d. nutarimu daryti kratą, ji kategoriškai neigė bute esant ginklų, tačiau dar kartą patvirtino, kad savo reikmėms bute turi narkotinių medžiagų – kanapių, koks kiekis tiksliai, įvardinti negalėjo. Kambaryje ant pastatomo padėkliuko gulėjo plastikinė dėžutė su augalinės kilmės medžiaga, J. G. M. patvirtino, kad tai yra kanapės. Paklausus, ar dar bute yra narkotinių medžiagų, ji nurodė, kad neprisimena. Toliau atliekant kratą apžiūrint ant kavos staliuko esančius daiktus, dėžėje su įvairiais daiktais, rasta augalinė kilmės medžiaga, dalis jos buvo susukta į foliją. J. G. M. taip pat patvirtino, kad tai yra kanapės. Minėtos medžiagos supakuotos ir prijungtos prie teisinės pagalbos bylos Nr. TP-02-00147-20. Kratos metu iš buto taip pat buvo paimta kompiuterinės technikos, telefonas ir Sim kortelė (b. l. 27).
6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. V. 2020 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos panaudojimo kitose baudžiamosiose byloje nurodoma, kad Vilniaus apygardos prokuratūra pripažino Nyderlandų karalystės Europos tyrimo orderius baudžiamojoje byloje Nr. TP-02-00174-20, pagal kuriuos buvo priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartis leisti daryti kratą liudytojos J. G. M. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Apklausos metu paaiškėjo, kad J. G. M. gyvena nuomojame bute (duomenys neskelbtini), todėl 2020 m. spalio 19 d. buvo priimtas nutarimas atlikti kratą neatidėliotinai. 2020 m. spalio 19 d. kratos metu nuo 19.30 iki 20.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), rastos ir paimtos augalinės kilmės narkotinės medžiagos (galimai kanapės). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi krata atlikta pagal 2020 m. spalio 19 d. nutarimą pripažinta atlikta teisėtai. Kratos metu rastos narkotinės medžiagos nesusijusios su ikiteisminio tyrimo medžiaga TP-02-00174-20 (b. l. 3-4).
7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. B. 2020 m. spalio 20 d. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotinos kratos nurodoma, kad Vilniaus apygardos prokuratūra pripažino Nyderlandų karalystės Europos tyrimo orderius baudžiamojoje byloje Nr. EOB-U-2020032155. Tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 5.10 val. šaunamuoju ginklu buvo pasikėsinta į F. S. gyvybę. Vykdant Europos tyrimo orderius buvo nutarta atlikti kratą J. G. M. nuomojame bute, esant pakankamui pagrindui manyti, kad jame galėjo būti mobilios informacijos laikmenos, ginklai, kiti daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kurie galėjo būti sunaikinti ir paslėpti, o delsimas atlikti kratą galėjo pakenkti tyrimui. Kratos metu, dalyvaujant J. G. M., rasta ir paimta augalinės kilmės medžiaga (galimai kanapės), Sim kortelė, mobilaus ryšio telefonas „Iphone“, nešiojami kompiuteriai „Lenovo“ be serijos numerio, „HP eliteBook 840 G4“, 2 vnt. planšečių „Ipod“ (b. l. 8-9).
8. Iš 2020 m. spalio 19 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą vieno kambario bute (duomenys neskelbtini), kambario viduryje, ant staliuko, rasta plastikinė dėžutė su augalinės kilmės medžiagomis (galimai kanapėmis), dėžutėje ant stalo, prie lovos rastos augalinės kilmės medžiagos (galimai kanapės), Sim kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefonas „Iphone“. Paimti ir supakuoti: nešiojamas kompiuteris „Lenovo“ be serijos numerio, nešiojamas kompiuteris „HP eliteBook 840 G4“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), abu kompiuteriai su maitinimo laidais. Rasta ir paimta planšetė „Ipod“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), planšetė „Ipod“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Supakuoti daiktai paimti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. TP-02-00174-20 (b. l. 12-20).
9. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. gruodžio 4 d. specialisto išvados Nr. 11-2332 (20) matyti, kad pakete Nr. 426419 pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Šių kanapių masė – 0,1569 g, jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 12,0 proc. Pakete Nr. 426422 pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys). Šių kanapių masė – 2,2575 g, jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 14,1 proc. (b. l. 33-34).
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
10. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir laikoma baigta nuo bet kurios vienos iš išvardintų veikų atlikimo momento, nepriklausomai nuo, ar kaltininkui savo sumanymą įgyvendinti pavyko visiškai, ar tik iš dalies.
11. BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytų objektyviųjų veikos požymių turinys yra atskleistas teismų praktikoje. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017). BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas, ir nori taip veikti. Asmens kaltei konstatuoti nepakanka vien draudžiamų medžiagų radimo fakto, kadangi kaltininkas bent bendrais bruožais turi suvokti, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat turi suvokti jų kiekį.
12. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.
13. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad tokios J. G. M. pareikštame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir jų visiškai pakanka kaltinamosios J. G. M. veikai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
14. Pirmiausia teismas pažymi, kad apklausiama teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. G. M. pripažinusi savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, parodė, jog rugsėjo mėn. viduryje dalyvavo savo gyvenamosios vietos teritorijoje vykusiame festivalyje ir buvo šiek tiek išgėrusi. Kilo spontaniškas veiksmas nusipirkti kanapių. Priėjęs vaikinas paklausė, ar ji rūko ir, ar norėtų įsigyti. Kadangi buvo išgėrusi, nusprendė įsigyti. Grįžusi namo iš festivalio susisuko suktinę ir vieną dalį surūkė, o kita dalis buvo rasta namuose.
15. Tokie kaltinamosios J. G. M. parodymai esminėse, jos veikai kvalifikuoti reikšmingose detalėse yra nuoseklūs, jie atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors ikiteisminio tyrimo metu, jos bute atliktos kratos metu J. G. M. pareigūnams teigė, kad medžiagas atvežė draugas užsienietis, tačiau apklausiama teisme gana detaliai paaiškino įsigijimo aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jos parodymais, kadangi pastarieji atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu raštu pateiktuose parodymuose nurodytas aplinkybes (b. l. 54). Štai visos kaltinime nurodytos veikos aplinkybės išsirutuliojo policijos pareigūnams vykdant Europos tyrimo orderius baudžiamojoje byloje, kurioje buvo pasikėsinta į asmens gyvybę ir buvo nutarta atlikti kratą J. G. M. nuomojame bute, esant pakankamui pagrindui manyti, kad jame galėjo būti mobilios informacijos laikmenos, ginklai, kiti daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Būtent šios kratos metu, dalyvaujant J. G. M., buvo rasta ir paimta augalinės kilmės medžiaga (galimai kanapės) (b. l. 8-9). Be kita ko, analogiškos aplinkybės apie kratos metu rastas augalinės kilmės medžiagas užfiksuotos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. V. 2020 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos panaudojimo kitose baudžiamosiose byloje (b. l. 3-4). Taip pat kaltinamosios parodymus apie narkotinių medžiagų laikymo vietą bei radimo aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo – policijos pareigūno A. V. parodymai. Štai A. V. davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie analizuojamo įvykio aplinkybes, jog 2020 m. spalio 19 d. pagal 2020 m. spalio 19 d. nutarimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. TP-02-00147-20 buvo nuspręsta atlikti kratą J. G. M. bute (duomenys neskelbtini). Prieš kratą J. G. M. buvo apklausiama liudytoja tarnybinėse patalpose. Kiek jam buvo žinoma, liudytoja J. G. M. jau apklausos metu nurodė, kad pas ją bute yra narkotinių medžiagų – kanapių, kurias jai atvežė užsienio šalies pilietis. Bute J. G. M. supažindinus su 2020 m. spalio 19 d. nutarimu daryti kratą, ji kategoriškai neigė bute esant ginklų, tačiau dar kartą patvirtino, kad savo reikmėms bute turi narkotinių medžiagų – kanapių, koks kiekis tiksliai, įvardinti negalėjo. Kambaryje ant pastatomo padėkliuko gulėjo plastikinė dėžutė su augalinės kilmės medžiaga, J. G. M. patvirtino, kad tai yra kanapės. Paklausus, ar dar bute yra narkotinių medžiagų, ji nurodė, kad neprisimena. Toliau atliekant kratą apžiūrint ant kavos staliuko esančius daiktus, dėžėje su įvairiais daiktais, rasta augalinė kilmės medžiaga, dalis jos buvo susukta į foliją. J. G. M. taip pat patvirtino, kad tai yra kanapės (b. l. 27). Pirmiau minėtas liudytojo apklausos metu nurodytas aplinkybes patvirtina 2020 m. spalio 19 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad, be kita ko, kambario viduryje, ant staliuko, rasta plastikinė dėžutė su augalinės kilmės medžiagomis (galimai kanapėmis), dėžutėje ant stalo, prie lovos rastos augalinės kilmės medžiagos (galimai kanapės) (b. l. 12-20). Tuo tarpu byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. gruodžio 4 d. specialisto išvada Nr. 11-2332 (20) patvirtina, jog pakete Nr. 426419 pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė – 0,1569 g, jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 12,0 proc, o pakete Nr. 426422 pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė – 2,2575 g, jose esančios veikliosios medžiagos delta-9-tetrahidrokanabinolio (tetrahidrokanabinolio) koncentracija yra 14,1 proc. (b. l. 33-34).
16. Teismas, svarstydamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodytų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis, t. y. 0,1569 g ir 2,2575 g (viso 2,4144 g), atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (suvestinė redakcija, galiojanti nuo 2020 m. spalio 1 d.). Pagal šį norminį aktą, nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalys) yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamosios J. G. M. laikytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis (0,1569 g + 2,2575 g = 2,4144 g) nesiekia ir neviršija nedidelio kiekio ribos, todėl nurodytas narkotinės medžiagos kiekis atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.
17. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamoji narkotines medžiagas įgijusi laikė turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Pirma, tokia išvada darytina atsižvelgiant į nedidelį rastos narkotinės medžiagos kiekį bei suradimo aplinkybes, t. y. kad medžiagos, priklausančios J. G. M. buvo rastos pas ją nuomojame bute. Antra, tokią išvadą patvirtina pačios kaltinamosios parodymai apie tai, kad medžiagos buvo skirtos asmeniniam vartojimui, įgijusi festivalio metu narkotinę medžiagą dalį jos suvartojo, o likusią dalį laikė bute. Jau nuo pat tyrimo pradžios kaltinamoji neneigė bute turinti narkotinių medžiagų, kurias įsigijo savo reikmėms, kai į jos butą pareigūnai atvyko vykdydami Europos tyrimo orderius ir nusprendė jame atlikti kratą. Sugretinus visas nurodytas aplinkybes su kaltinamosios J. G. M. parodymais, šios aplinkybės sustiprina pagrindą manyti, jog J. G. M. narkotinę medžiagą laikė savo reikmėms. Išvada, jog ji turėjo tikslą platinti kanapes (antžemines dalis), būtų nepagrįsta atsižvelgus ir į patį rastos medžiagos kiekį, t. y. plastikinėje dėžutėje rasti 2,2575 g, o kitoje dėžutėje ant stalo, prie lovos rasti 0,1569 g.
18. Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad J. G. M. 2020 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), teritorijos festivalyje „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 3 gramus kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija ne mažesnė negu 12 %, dalį kanapių sunaudojo savo reikmėms, likusią dalį – 2,4144 g laikė namuose (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. spalio 19 d. 19.30 val., kuomet kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė šį jai priklausantį nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis kaltinamosios J. G. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
IV. Dėl BK 40 straipsnio taikymo
19. Laiduotoja A. M. byloje yra pateikusi prašymą atleisti jos dukrą kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant pastarąją jos atsakomybėn (b. l. 98), kaltinamoji J. G. M. teismo posėdžio metu taip pat pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 95-98).
20. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai. Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
21. Pirmiausia pastebėtina, kad J. G. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Antra, kaltinamoji J. G. M. anksčiau nėra teista (b. l. 39). Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą laidavimo taikymo sąlygą. Trečia, kaltinamoji J. G. M., apklausiama teisme, visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi ją padariusi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ketvirta, dėl J. G. M. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo padaryta žala.
22. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. G. M. yra jauno amžiaus, netekėjusi, dirbanti (b. l. 56-57), įmonės klientų ir partnerių apibūdinama kaip pasižyminti geru strateginiu mąstymu, gebanti operatyviai priimti sprendimus, mandagi, sąžininga (b. l. 102), šiuo metu studijuoja užsienio universitete, mokymosi įstaigos charakterizuojama išimtinai teigiamai kaip mandagi, pagarbi, geranoriška studentė tiek su vienmečiais asmenimis, tiek su dėstytojais. Taip pat nurodoma, kad J. G. M. apibūdinama kaip viena iš nedaugelio studentų, kurie sugeba gerai dirbti ir demonstruoja profesionalumą bei emocinį potencialą, kurie būtini darbo atmosferai (b. l. 99-101), administracine tvarka per penkerius metus nebausta (b. l. 58), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 61), taip pat negydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 62), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per penkerių metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (b. l. 63). J. G. M. anksčiau neteista, byloje nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu J. G. M. savo elgesį vertino kritiškai, neigiamai. Pasak kaltinamosios, ji pradėjo kvestionuoti save ir savo moralę, jau pats procesas jai yra kaip bausmė. Todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji J. G. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, jog jokia žala nebuvo padaryta, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
23. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
24. Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąją J. G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jos mama A. M.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. M. yra vidutinio amžiaus, anksčiau neteista, jos atžvilgiu nebuvo ir nėra pradėta ikiteisminių tyrimų (b. l. 113), nors per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau paskirtos nuobaudos sumokėtos, be kita ko, padaryti pažeidimai nesusiję su J. G. M. padaryta nusikalstama veika (b. l. 108-112), dirbanti, jos darbo sritis (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų duomenų matyti, jog A. M. yra įgijusi daktaro laipsnį, šiuo metu užima vadovaujančias pareigas įmonėje ir dėstytojauja, dalyvavo ir skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose (b. l. 103-106). Pati A. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kalbėjo su dukra apie šį įvykį. Sakė dukrai, kad tai neleistinas dalykas, kad yra įstatymų pažeidimas. Anksčiau nebuvo problemų dėl dukros elgesio. Laiduotojos teigimu, turėjo pokalbių su vaikais apie narkotines medžiagas, tabaką ir alkoholį. Šeimoje yra labai griežtas požiūris į alkoholio vartojimą, jie namuose alkoholio nevartoja, jau nekalbant apie narkotines medžiagas. Dukra darbe yra tikrai pareiginga, atsakinga už įmonės plėtrą. Kiekvieną sekmadienį dukra atvažiuoja pas juos pietų, bendrauja su broliais ir sesėmis. Laiduotojos manymu, buvimas su šeima turės teigiamos įtakos dukrai, dukra atsižvelgia į jos nuomonę. Be kita ko, teismo posėdžio metu A. M. dėl padarytų nusižengimų paaiškino, kad nusižengimai padaryti su įmonės automobiliu, o kadangi ji įmonės direktorė, todėl baudos ateina jos vardu. Pažymėtina, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. G. M. nurodė, jog dėl įvykio buvo didelis spaudimas iš šeimos. Mamai iš karto pranešė apie įvykį. Mama klausė, kodėl ji rūko, ar yra kažkokia problema jos asmeniniame gyvenime bei sakė, kad auklėjo, jog taip elgtis yra negerai ir morališkai kvestionavo. Nors mama gyvena tolokai, tačiau šiuo metu jos dirba kartu. Kiekvieną savaitę ji lankosi tėvų namuose, kur padeda prižiūrėti brolius, seses ir senelį. Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja A. M. yra verta teismo pasitikėjimo, jas sieja glaudūs tarpusavio ryšiai, jos asmenybė itin teigiama, ji kritiška kaltinamosios elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus, su kuriuo J. G. M. nuolat bendrauja ir palaiko ryšį (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). A. M. skirtina J. G. M. laiduotoja netaikant užstato, nes yra artima giminaitė, nors teismo posėdžio metu A. M. nurodė gaunanti gana nemažas pajamas, tačiau paaiškino, kad augina penkis vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, yra išsiskyrusi, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. M. J. G. M. gali daryti teigiamą įtaką pačioje artimiausioje aplinkoje. Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas.
25. Kaltinamajai J. G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44-45), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
26. Nuosprendžiui įsiteisėjus, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, po tyrimo likusios kanapės (antžeminės dalys) – 2,1011 g, perduotos saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, adresu Vilnius, Liepyno g. 7, LT-08105, sunaikintinos (b. l. 35-36).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniai, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. G. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.
Laiduotoja paskirti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – be užstato.
J. G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, po tyrimo likusios kanapes (antžemines dalis) – 2,1011 g, perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, adresu Vilnius, Liepyno g. 7, LT-08105, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.