- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- e2-19807-948/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-03273-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Ieškovas
- K. H.
- Atsakovas
- K. H.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. H. ieškinį atsakovui K. H. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti K. H., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. H., gimusios (duomenys neskelbtini), santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų šalių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo K. H. palikti ikisantuokinę pavardę – M., K. H. – H.
Ieškovė nurodo, kad kartu gyveno neilgai - ji nuvykdavo į (duomenys neskelbtini) vasaros metu apie 1 - 2 mėnesiams, atsakovas atvykdavo į (duomenys neskelbtini) pas ją ir pabūdavo apie 1-3 savaites. Nors pradžioje santykiai buvo geri, po kurio laiko, pasijautė, kad atitolo vienas nuo kito, bendravimas per atstumą buvo sunkus, nesutapo nuomonės, nuolatos pykosi. Suprato, kad yra visiškai skirtingų charakterių, skirtingi požiūriai į santuokines pareigas, vertybes. Tarp jų nebeliko dvasinio artumo, nebeturi bendrų interesų. Jau daugiau nei du metai atsakovas yra išvykęs iš (duomenys neskelbtini), jų šeima yra faktiškai iširusi, t. y. jie visiškai negyvena šeimyninio gyvenimo, nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio. Santuokoje gimusių vaikų neturi. Nei nekilnojamojo, nei registruotino kilnojamojo turto neįgijo. Kreditorių neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko/neprisijungė. Teismas sprendžia, kad atsakovas neatvyko/neprisijungė į teismo posėdį dėl nesvarbių priežasčių, jis pareiškimo atidėti bylos nagrinėjimą arba bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismui nepateikė. Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).
Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Parodė, kad jau du metai, kaip su atsakovu nebebendrauja gyvai. Atsakovas išvykęs gyventi į (duomenys neskelbtini). Santuokos metu neįgijo bendro nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, kreditorių neturi. Santuokos metu gimusių vaikų neturi. Prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Rašytiniais įrodymais bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta bei įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokos metu šalys neįgijo dalintino turto, neturi kreditorinių įsipareigojimų. Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.
CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė teigia, jog bendravimas per atstumą buvo sunkus, su atsakovu atitolo vienas nuo kito. Suprato, kad yra visiškai skirtingų charakterių, skirtingi požiūriai į santuokines pareigas, vertybes, dideli kultūriniai skirtumai. Atsakovas nepareiškė prieštaravimų dėl abiejų sutuoktinių kaltės nustatymo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, sprendžia, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, to pasekmė - bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).
Ieškovė ieškinyje nurodo, jog abu yra veiksnūs ir darbingi, todėl išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę „M.“, jos sutuoktiniui jo turimą pavardę. Ieškovės prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė - M., sutuoktiniui paliekama jo turima pavardė - H..
Turto padalinimo klausimas nesprendžiamas, kadangi šalys santuokoje jokio turto neįgijo. Šalys kreditorinių įsiskolinimų neturi, todėl šiais klausimais teismas nepasisako.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovė kreipdamasi į teismą ieškiniu sumokėjo 114 Eur žyminio mokesčio, tačiau neprašo jo priteisti iš atsakovo, todėl šios turėtos išlaidos paliekamos ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką tarp K. H., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. H., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų šalių kaltės.
Po santuokos nutraukimo K. H. palikti ikisantuokinę pavardę – M., K. H. – H.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.