- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-29
- Bylos Nr.
- e2S-1324-921/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01102-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo asmens Alytaus miesto savivaldybės, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- asociacijos „Alytaus aeroklubas“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo asmens Alytaus miesto savivaldybės atskiruosius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos „Alytaus aeroklubas“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Alytaus miesto savivaldybei dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta ir 2021 m. balandžio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 2VĮ-245-(14.2.2 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, panaudos sutarties nutraukimo bei panaudos teisių išregistravimo” panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
2.1. uždrausti atsakovei parduoti, perduoti valdyti patikėjimo ar panaudos teise, išnuomoti ar apsunkinti kitais įstatymų nustatytais būdais valstybinės žemės sklypą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2.2. įpareigoti atsakovę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovei netrukdomai naudotis valstybės žemės sklypu, esančiu Alytuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M11/2010-617 sąlygomis.
3. Nurodė, kad ieškovės teikiamo ieškinio tikslas yra ne tik pripažinti neteisėtu skundžiamą įsakymą, kurio pagrindu neteisėtai vienašališkai buvo nutraukta valstybinės žemės panaudos sutartis, bet ir atkurti panaudos santykius tarp šalių, kurie buvo susiklostę iki skundžiamo įsakymo priėmimo. Ieškovė turėjo teisėtą lūkestį aviacijos veiklą valstybiniame žemės sklype vykdyti 68 metus. Akivaizdu, kad vienašališkas ir be jokio įspėjamojo termino vykdomas sutarties nutraukimas yra itin žalingas ieškovės, kaip viešo juridinio asmens, veiklai. Prašomos laikinosios apsaugos piemenės yra glaudžiai susijusios su ieškovės pareikšto ieškinio užtikrinimu ir atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei parduoti, perduoti valdyti patikėjimo ar panaudos teise, išnuomoti ar apsunkinti kitais įstatymų nustatytais būdais valstybinės žemės sklypą, esantį Alytuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigojo atsakovę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovei netrukdomai naudotis valstybės žemės sklypu, esančiu Alytuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M11/2010-617 sąlygomis.
5. Nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta panaudos sutartis ilgam terminui (68 metams). Ieškovė žemės sklypu naudojosi daugiau kaip 20 metų. Ginčo žemės sklype ieškovės lėšomis ir pastangomis yra išvystyta aerodromui reikalinga infrastruktūra, iki šiol žemės sklype yra ieškovei priklausanti įranga. Ieškovė, negalėdama naudotis valstybiniame žemės sklype esančiu aerodromu, negali vykdyti aviacinės veiklos. Esant ginčui dėl valstybinės žemės panaudos sutarties nutraukimo teisėtumo, objektyviai egzistuoja poreikis išlaikyti buvusią, t. y. iki kreipimosi į teismą, padėtį nepakitusią ir siekti išvengti galimų neigiamų padarinių. Be to, yra reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė ginčo žemės sklypą perleis kitiems asmenimis, o tai lemtų, kad ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas taptų visiškai neįmanomu ar ženkliai pasunkėtų jo vykdymas. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su jos reiškiamu reikalavimu, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų bei būtų pažeisti ieškovės interesai. Ieškovės prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra iki galo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Tuo atveju, jeigu ieškovės ieškinys būtų patenkintas, nepritaikius laikinųjų pasaugos priemonių, būtų pagrindas inicijuoti naujus teisinius procesus, šalinti teisines pasekmes, o tai iš esmės pažeistų proceso ekonomiškumo principą. Be to, atsižvelgiant į ieškovės prašyme nurodytus argumentus, gali kilti grėsmė trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18125-960/2018 pripažino atsakovės vienašališką 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M11/2010-617 nutraukimą neteisėtu. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1207- 9128/2019 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 415 „Dėl nekilnojamojo turto Alytuje, (duomenys neskelbtini), perdavimo Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn“, pagal kurį ieškovės panaudos pagrindais naudotas valstybei priklausantis nekilnojamas turtas (8 pastatai, esantys Alytuje, (duomenys neskelbtini), ir 15 orlaivių) buvo perduotas Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Alytaus miesto savivaldybė ir Lietuvos sporto centras (Kūno kultūros ir sporto departamento teisių perėmėjas), įgyvendindami minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, 2020 m. balandžio 30 d. pasirašė turto priėmimo–perdavimo aktą Nr. PA-05/PPA-30-(23.167). Ieškovė kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu dėl uždraudimo perimti ieškovės panaudos pagrindais naudojamą turtą ir uždraudimo nutraukti panaudos sutartį. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3749-470/ 2020 ieškovės prevencinį ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-171- 343/2021 Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakė priimti. Alytaus miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį, 2021 m. kovo 9 d. raštu Nr. SD-1873 (6.17E) prašė nutraukti 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. M11/2010-61. Atsakovė skundžiamu 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 2VĮ-245-(14.2.2E.) nutraukė 102,5000 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. M11/2010-617.
6.2. Teismas nekonstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštą ieškinio reikalavimą, o tai sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ginčo žemės sklype ji nuosavybės ar kita teise naudoja statinius, kuriems eksploatuoti reikalingas šis žemės sklypas, kaip tai nustatyta Žemės įstatymo 8 straipsnyje. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje konstatuota, kad ieškovui kreipusis į pastatų ir kito ilgalaikio turto patikėtinį ir pateikus prašymą pratęsti valstybės turto panaudos sutartį, šios sutarties pratęsimo procedūra liko neužbaigta ir įstatyme nustatyta tvarka nepriimtas nei teigiamas, nei neigiamas sprendimas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad tol, kol nepriimtas nurodytas sprendimas, atsakovė neturėjo teisės nutraukti žemės sklypo panaudos sutarties. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 415, pagal kurį ieškovės panaudos pagrindais naudotas valstybei priklausantis nekilnojamas turtas perduotas Alytaus miesto savivaldybės nuosavybėn, atsakovė turėjo teisinį pagrindą nutraukti ginčijamą žemės panaudos sutartį. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartyje konstatavo, kad 2019 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatytas prejudicinę galią šioje byloje turintis faktas, jog ieškovė 2017 m. sausio 10 d. raštu pranešė trečiajam asmeniui Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (dabar – Lietuvos sporto centras), kad 2017 m. sausio 13 d. baigiasi 2016 m. sausio 13 d. turto panaudos sutartis ir prašė ją pratęsti. Trečiasis asmuo nurodė, kad nepratęsė turto panaudos sutarties termino, nes nesuderino atitinkamo sprendimo projekto su Konkurencijos taryba (pastaroji nepritarė sprendimo projektui). Vėliau valstybės turto perdavimo asociacijoms, taip pat ir ieškovei, klausimas pateiktas svarstyti Vyriausybei, bet sprendimas nepriimtas.<...> apie Konkurencijos tarybos nepritarimą panaudos sutarties pratęsimui ieškovė turėjo sužinoti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-18125-960/2018. Ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka neskundė Konkurencijos tarybos nepritarimo panaudos sutarties pratęsimui. Ginčo žemės sklype yra Alytaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantys 8 pastatai, kuriems eksploatuoti reikalingas ginčo žemės sklypas. Pastatai negali būti eksploatuojami neturint žemės sklypo. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jai nuosavybės teise valdomą turtą, kuriam būtų padaryta žala, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė neatskleidė atsakovės realiai atliekamų teisę pažeidžiančių veiksmų, nepagrindė savo subjektyvių teiginių dėl realaus pavojaus, jog atsakovė ketina ateityje įvykdyti savo turiniu neteisėtus veiksmus, dėl kurių gali būti padaryta žala.
6.3. Nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymą. Teismas nenustatė atsakovės nesąžiningumo. Atsakovės veiksmai, nutraukiant žemės panaudos sutartį, yra valstybės patikėtinio funkcijų ir pareigų atlikimas, kad nebūtų formuojama praktika, jog valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis nesivadovaujant teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės panaudą.
6.4. Teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą, nenurodė ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė galėtų apsunkinti galimo sprendimo įvykdymą. Viešasis interesas reikalauja, kad valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų naudojamas gyventojų, o ne tenkintų grupės interesus. Atsakovė, įgyvendindama jai įstatymais nustatytas funkcijas, įgyvendina viešąjį interesą. Viešojo intereso egzistavimas tam tikrais atvejais lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, net jei ir egzistuotų teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
7. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas nekonstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštą ieškinio reikalavimą, o tai sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ginčo žemės sklype ji nuosavybės ar kita teise turi statinius, kuriems eksploatuoti reikalingas ginčo žemės sklypas, kaip tai nustatyta Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Ginčo žemės sklypo panaudos sutartį atsakovė jau buvo nutraukusi vieną kartą, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1207-9128/2019 atsakovės sprendimą pripažino neteisėtu, Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės neišsprendus šiame žemės sklype esančių pastatų panaudojimo klausimo. Kadangi 2020 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 415 nekilnojamasis turtas Alytuje, (duomenys neskelbtini), buvo perduotas savivaldybės nuosavybėn, atsakovė turėjo teisinį pagrindą nutraukti ginčijamą žemės panaudos sutartį. Šiuo metu ginčo žemės sklype yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantys 8 pastatai, kuriems eksploatuoti reikalingas ginčo žemės sklypas. Pastatai negali būti eksploatuojami neturint žemės sklypo, todėl savivaldybė negali remontuoti, rekonstruoti ar kitaip pastatais naudotis. Teismui patenkinus ieškinį būtų apgintos tik vienos šalies teisės, ignoruojant priešingos šalies, pastatų savininkės, t. y. savivaldybės interesus. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad savivaldybė siekia operatyviai panaudos turto buvimo vietoje įkurti laisvąją ekonominę zoną (toliau – LEZ). Savivaldybės taryba nepriėmė sprendimo dėl LEZ Alytaus aerodrome steigimo. Seime toks įstatymo projektas neužregistruotas.
7.2. Nebuvo įrodyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar teismo sprendimo įvykdymo negalimumas. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos nuosavybės teise valdomą turtą, kuriam būtų padaryta žala, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė neatskleidė atsakovės realiai atliekamų teisę pažeidžiančių veiksmų, nepagrindė savo subjektyvių teiginių dėl realaus pavojaus, jog atsakovė ketina ateityje įvykdyti savo turiniu neteisėtus veiksmus, dėl kurių gali būti padaryta žalos. Prima facie (preliminariai, iš anksto) vertinama, kad ieškinys tikėtinai nėra pagrįstas. Duomenis apie atsakovės nesąžiningą elgesį, apie atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalėjo pateikti ieškovė. Atsakovės veiksmai, nutraukiant žemės panaudos sutartį, yra atsakingas rūpinimasis valstybinės žemės sklypu. Ieškovė savivaldybės nesąžiningumo neįrodinėjo, nepateikė bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymą. Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, nenustatė ir teismas.
7.3. Teismas neatsižvelgė į viešąjį interesą. Teismas nenurodė, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė galėtų apsunkinti galimo sprendimo įvykdymą. Viešojo intereso egzistavimas tam tikrais atvejais lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, net jei ir egzistuotų teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Viešasis interesas reikalauja, kad valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų naudojamas gyventojų, o ne grupės interesams. Atsakovė ir trečiasis asmuo, įgyvendindami jiems įstatymais nustatytas funkcijas, įgyvendina viešąjį interesą.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Nurodo, kad atsakovė ir trečiasis asmuo nepagrįstai kelia klausimus, kurie yra ginčo iš esmės dalykas ir nesusiję su preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimu. Ieškovė preliminariai pagrindė ieškinio reikalavimų pagrįstumą, aiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Mano, kad statinių, esančių ginčo žemės sklype, panaudos sutarties pasibaigimas nesudarė teisinio pagrindo atsakovei nutraukti valstybinės žemės panaudos sutartį. Panaudos sutartis buvo sudaryta ne valstybiniams statiniams eksploatuoti, o civilinės aviacijos veiklai vykdyti. Žemės panaudos sutartis buvo sudaryta 68 metų laikotarpiui, o pastatai, remiantis paskutine panaudos sutartimi, buvo perduoti 1 metams. Statiniais užstatytas plotas yra daugiau nei keturis šimtus kartų mažesnis nei visas naudojimui perduoto žemės sklypo plotas. Ieškovei valstybinės žemės sklypas buvo suteiktas veiklai vykdyti vadovaujantis valstybinės žemės panaudos sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu. Minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje 4 punktas numatė, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis asociacijoms ir politinėms partijoms. Prejudiciniai klausimai Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi šios bylos atžvilgiu nebuvo išspręsti.
8.2. Atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovė neįrodė atsakovės ketinimo perleisti, paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Tačiau trečiasis asmuo skunde pripažįsta, jog ketina perimti ginčo valstybinės žemės naudojimą, t. y. dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė šio žemės sklypo negali perduoti savivaldybei, dėl ko yra pažeidžiamos savivaldybės teisės. Tai, jog yra reali grėsmė, kad dėl ginčo valstybinės žemės sklypo bus sudaryta nauja panaudos sutartis, patvirtina ir kartu su ieškiniu pateiktas 2021 m. balandžio 22 d. Alytaus miesto savivaldybės atsakymas. Perleidus žemės sklypą kitiems asmenims (labiausiai tikėtina, trečiajam asmeniui), tai lemtų, kad ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas taptų visiškai neįmanomu ar ženkliai pasunkėtų jo vykdymas. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir efektyvaus teisių gynimui. Esminis atsakovės ir trečiojo asmens nesąžiningumas pasireškia tuo, kad visi politiniai sprendimai priimti iki jų įteisinimo. Trečiajam asmeniui iš anksto žinoma, kad su juo bus sudaryta ginčo panaudos sutartis visam žemės sklypui. Atsakovės nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad atsakovė ginčo valstybinės žemės panaudos sutartį nutraukė be jokio įspėjimo, nors turėjo apie tai įspėti prieš vieną mėnesį. Valstybinės žemės sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys nesudėtingi statiniai (orlaivių riedėjimo takas, stovėjimo aikštelė, riboženkliai) ir kitas didelių gabaritų materialusis turtas, kas apsunkino panaudos gavėjui nevaržomai atsisakyti sutarties. Apie siurprizinę situaciją ieškovė sužinojo iš viešos erdvės. Tokie atsakovės veiksmai rodo nesąžiningus atsakovės ketinimus nuslėpti panaudos sutarties nutraukimo faktą, siekį perleisti turtą trečiajam asmeniui, apsunkinant ieškovės pažeistų teisių gynimą ir veiklos vykdymą.
8.3. Viešasis interesas pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nėra pažeidžiamas. Ieškovės veikla ginčo žemės sklype yra tiesiogiai susijusi su viešojo intereso tenkinimu, įgyvendinant aviacijos sporto šakos puoselėjimą. Ieškovė įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1637 patvirtintų technikos sporto šakų sistemai priklausančių juridinių asmenų, toliau pagal panaudos sutartis technikos sporto šakų plėtojimo tikslais naudojančių Savanoriškosios draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti turtą pagal šio turto naudojimo tikslinę paskirtį, sąrašą. Pagal ieškovės įstatų 1 punktą, asociacija Alytaus aeroklubas yra visuomeninė organizacija, vienijanti savanoriškai praktikuojančius aviacijos sportą, o taip pat aviacija besidominčius asmenis ir tenkinanti jų bei visuomenės viešuosius interesus, kuri tęsia 1959 metais įkurto Alytaus aviacijos techninio sporto klubo veiklą ir tradicijas. Taigi ieškovė, naudodamasi valstybiniu žemės sklypu, tiesiogiai per savo veiklą įgyvendiną viešąjį interesą. Ginčo žemės sklype ieškovės lėšomis ir pastangomis yra išvystyta visa aerodromui reikalinga infrastruktūra. Negalėdama naudotis valstybiniame žemės sklype esančiu aerodromu, ieškovė negali vykdyti aviacinės veiklos. Todėl objektyviai egzistuoja poreikis išlaikyti buvusią iki kreipimosi į teismą padėtį nepakitusią ir siekti išvengti galimų neigiamų padarinių (galimų nuostolių ieškovei atsiradimo, sutarčių nutraukimo ir nevykdymo, poreikio dėl to inicijuoti naujus teisminius ginčus). Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos piemenės yra glaudžiai susijusios su ieškovės pareikšto ieškinio užtikrinimu ir atitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Teismas įvertino, kad egzistuoja visos būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tarp jų ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas byloje dėl žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės įsakymo panaikinimo pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei parduoti, perduoti valdyti patikėjimo ar panaudos teise, išnuomoti ar apsunkinti kitais įstatymų nustatytais būdais ginčo žemės sklypą; įpareigojo atsakovę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovei netrukdomai naudotis minėtu žemės sklypu.
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
4. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą konkrečioje byloje.
5. Apeliantės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštą ieškinio reikalavimą, kas sudaro savarankišką pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.
6. Pažymėtina, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių tuo pagrindu, jog ieškinys preliminariai nepagrįstas, tik tuomet, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagrįstas materialinis teisinis reikalavimas kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-120-464/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).
7. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1095-178/2017; kt.).
8. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atskirai nepasisakė dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tačiau tai savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties turinys atskleidžia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
9. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė prašė panaikinti 2021 m. balandžio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 2VĮ-245-(14.2.2 E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, panaudos sutarties nutraukimo bei panaudos teisių išregistravimo“, pripažįstant vienašališką 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M11/2010-617 nutraukimą neteisėtu. Ieškinyje nurodė tokius reikalavimą pagrindžiančius argumentus: valstybinės žemės ir turto panaudos sutartys pagal jose numatytas sąlygas nėra tarpusavyje susijusios, todėl vienos iš jų pasibaigimas ar nutraukimas pats savaime nesąlygoja kitos sutarties nutraukimą ar pasibaigimą; ieškovė ginčo žemės sklypu naudojasi seniau, nei ieškovei panaudos pagrindu buvo perduoti statiniai; žemės sklypo panaudos sutartyje nėra nurodyta, kad valstybinė žemė yra perduodama statiniams eksploatuoti; žemės panaudos sutarties sudarymo metu galiojęs Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnis įtvirtino savarankišką teisinį pagrindą ieškovei nustatyta tvarka neatlygintinai naudotis žeme; atsakovė nepagrįstai vadovaujasi Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi; atsakovė nenurodė ieškovės veiksmų, kuriuos galima būtų laikyti valstybinės žemės sklypo naudojimu ne pagal paskirtį.
10. Kritiškai vertintinas apeliantų argumentas, jog ieškovė neįrodė, kad ginčo žemės sklype ji nuosavybės ar kita teise naudoja statinius, kuriems eksploatuoti reikalingas šis žemės sklypas, kaip tai nustatyta Žemės įstatymo 8 straipsnyje, dėl ko ieškinio reikalavimus laiko tikėtinai nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šis argumentas iš esmės sudaro nagrinėjamo ginčo dalyką ir negali būti vertinamas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Visos sandorio nutraukimo aplinkybės, kaip ir kitos ieškinio bei atsikirtimų į ieškinį aplinkybės bus įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl dėl jų, sprendžiant ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimą, plačiau nepasisakytina. Vadovaujantis šios nutarties 16 punkte nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atlikus prima facie ieškinio įvertinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, o ieškinio reikalavimams pagrįsti kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti ar ieškovė pasirinko neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškinio reikalavimo prima facie pagrįstumą.
11. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Civilinio proceso kodekso nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas turi būti vertinamas ieškinyje pareikštų reikalavimų, kurių įvykdymą siekiama užtikrinti, kontekste, kadangi teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
12. Byloje sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimo teisėtumo ir ieškovės teisės panaudos sutarties pagrindu naudotis ginčo žemės sklypu. Tuo atveju, jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas – ieškovė išlaikytų teisę toliau naudotis ginčo žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei parduoti, perduoti valdyti patikėjimo ar panaudos teise, išnuomoti ar apsunkinti kitais įstatymų nustatytais būdais ginčo žemės sklypą; įpareigojo atsakovę iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti ieškovei netrukdomai naudotis valstybės žemės sklypu 2010 m. birželio 17 d. valstybinės žemės panaudos sutarties sąlygomis. Apeliantės su pritaikytoms laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesutinka, be kita ko, nurodydamos, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui; kad teismas nenustatė atsakovės nesąžiningumo. Be to, viešasis interesas reikalauja, kad valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų naudojamas gyventojų, o ne grupės interesams.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pagrįstai yra siekiama išlaikyti status quo (esama padėtis) padėtį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai susiję su sandorių, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, galiojimu, laikinosios apsaugos priemonės šio ginčo turtui gali būti taikomos net ir nesant realios grėsmės (pavyzdžiui, nesąžiningumo ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017). Kita vertus, trečiasis asmuo nurodo, kad ginčo žemės sklype yra jam nuosavybės teise priklausantys 8 pastatai, kuriems eksploatuoti reikalingas ginčo žemės sklypas. Taigi iš esmės pripažįsta, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių trečiasis asmuo negali perimti ginčo žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei ginčo žemės sklypas būtų perleistas nuomos ar panaudos teise kitiems asmenims, o ieškinys būtų tenkintas, panaudos teisinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės atkūrimas taptų itin sudėtingas. Taigi, atsižvelgęs į ieškovės reiškiamus materialiuosius teisinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taikymas laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinančių padėties, esančios byloje jos nagrinėjimo metu, stabilumą ir išsaugojimą, neabejotinai yra būtinas.
14. Pažymėtina, kad ginčo žemės sklype išvystyta aerodromui reikalinga infrastruktūra, jame ieškovei nuosavybės teise priklauso įvairūs statiniai (orlaivių riedėjimo takas, stovėjimo aikštelė, riboženkliai) ir kitas turtas. Šiuo žemės sklypu ieškovė naudojasi nepertraukiamai nuo 2000 m. gegužės 31 d. nuomos sutarties pagrindu, nuo 2010 m. birželio 17 d. – panaudos sutarties pagrindu. Ginčo žemės sklype ieškovė vykdo civilinės aviacijos veiklą (pedagoginę, darbo su vaikais ir jaunimu), vienija aviacinio sporto mėgėjus, plėtoja aviacijos sportą, propaguoja kūno kultūrą ir sportą, organizuoja aviacijos sporto varžybas, šventes, tenkina kitus viešuosius interesus (asociacijos „Alytaus aeroklubas“ įstatų 9–12 punktai). Taigi, ieškovė, naudodamasi valstybiniu žemės sklypu, tiesiogiai per savo veiklą įgyvendiną viešąjį interesą. Tai paneigia apeliantų teiginį, kad taikyta laikinoji apsauga pažeistų viešąjį interesą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir neleidus ieškovei netrukdomai naudotis žemės sklypu, iki bus išspręstas šalių ginčas, ieškovė negalės toliau tinkamai vykdyti savo veiklos, dėl ko būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia faktinė padėtis nevaržo atsakovės teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų ir yra glaudžiai susijusios su pareikštų reikalavimų pobūdžiu (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
15. Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus, pagrįstai sprendė, kad egzistuoja poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrinta nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.