Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurių neginčijo šalys bylos nagrinėjimo metu, pagrindžia, jog 2010 m. birželio 17 d. tarp atsakovo (kuris yra Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) ir ieškovo buvo sudaryta Valstybės žemės panaudos sutartis Nr. M11/2010-617 (toliau – Žemės panaudos sutartis) pagal kurią atsakovas perdavė ieškovui neatlygintinai laikinai naudotis 68 metams, 102,500 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). 2016 m. sausio 13 d. tarp trečiojo asmens ir ieškovo buvo sudaryta Valstybės turto panaudos sutartis Nr. SP-2 (toliau – Turto panaudos sutartis), pagal kurią trečiasis asmuo perdavė ieškovui laikinai neatlygintinai 1 metams valdyti ir naudotis patikėjimo teise valdomą turtą, kurį sudaro 8 pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), 15 orlaivių ir 2 sklandytuvinės priekabos (toliau - Turtas) aviacijos sporto šakos plėtrai. Atsakovas 2018 m. kovo 22 d. įsakymu (toliau - Įsakymas) nutraukė Žemės panaudos sutartį, vadovaudamasis CK 6.489 straipsnio 1 dalimi, 6.641 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 8 straipsnio 1, 6 dalimis, 32 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Dėl valstybės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“ bei atsižvelgdamas į tai, jog pasibaigė ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos Turto panaudos sutarties terminas.

Įvertinęs šiais rašytiniais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes teismas daro išvadą, jog iš Žemės panaudos sutarties tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai terminuotos valstybės žemės panaudos teisiniai santykiai, o iš Turto panaudos sutarties tarp ieškovo ir trečiojo asmens susiklostė sutartiniai pastatų, statinių ir įrenginių terminuotos valstybės turto panaudos teisiniai santykiai. Šiems teisiniam santykiams reglamentuoti ir kilusiems ginčams spręsti turi būti taikomos CK normos, o papildomai įvertinus, jog sutarčių dalyku yra valstybės turtas ir valstybės žemės sklypas, turi būti taikomis specialūs teisės aktai, reglamentuojantys valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo tvarką.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2017 m. sausio 10 d. raštu ieškovas kreipėsi į trečiąjį asmenį nurodydamas, jog 2017 m. sausio 13 d. baigiasi Turto panaudos sutarties galiojimas ir prašoma ją pratęsti 5 ar 10 metų laikotarpiui. Trečiasis asmuo 2018 m. gegužės 30 d. raštu informavo ieškovą, jog dėl teisės aktų reikalavimų negali pratęsti Turto panaudos sutartį. Šios aplinkybės įrodo, jog pasibaigus Turto panaudos sutarties terminui ir ieškovui pateikus pasiūlymą pratęsti šią sutartį, trečiasis asmuo aiškiai nurodė savo poziciją, jog negali pratęsti sutarties. Byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, jog ieškovas ir trečiasis asmuo būtų sudaręs rašytinę Turto panaudos sutartį nuo 2017 m. sausio 14 d. arba susitarimą dėl Turto panaudos sutarties pratęsimo. Ieškovo atstovų paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis, Ilgalaikio materialaus turto inventorizavimo aprašu, civilinio aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimu, orlaivių registravimo liudijimais, laikomos įrodytos faktinės aplinkybės, jog ieškovas šios bylos nagrinėjimo metu faktiškai naudojasi Turtu ir Žemės sklypu aviacinei veiklai vykdyti. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog vadovaujantis CK 6.481 straipsniu laikytina, jog Turto panaudos sutartis yra galiojanti.

Apibendrinant šias teismo nustatytas faktines aplinkybės matyti, jog trečiasis asmuo raštu aiškiai išreiškė savo valią apie neketinimą pratęsti Turto panaudos sutartį motyvuodamas teisės aktų pažeidimu, bet iš esmės faktiškai atliko priešingus veiksmus – nereikalavo iš ieškovo grąžinti Turtą ir atsiliepime į ieškinį nurodė, jog laiko, jog Turto panaudos sutartis tapo neterminuota.

Dėl ieškovo pareikštų reikalavimų.

Šioje byloje ginčijame Įsakyme Žemės panaudos sutarties nutraukimo pagrindas buvo nurodytas dvejopai: kaip teisinis - išvardinant teisės aktus, kuriais buvo remiamasi ir; kaip faktinis – nurodant faktą - Turto panaudos sutarties termino pasibaigimą. Susipažinus su jame nurodytu teisiniu pagrindu matyti, jog be teisės aktų reglamentuojančių procedūrinius klausimus, atsakovo įgaliojimus, Įsakyme buvo nurodyti CK bei Žemės įstatyme numatyti pagrindai nutraukti sutartį kai perduotas žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog Žemės panaudos sutartis buvo nutraukta, nes 2017 m. sausio 13 d. pasibaigė Turto panaudos sutarties terminas, todėl panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas Žemės sklypas, ir Žemės sklypas tokiu atveju yra naudojamas ne pagal paskirtį. Visos šios aplinkybes leidžia teismui daryti išvadą, jog nagrinėjant šalių ginčą būtina nustatyti toks yra ryšis tarp dviejų sutarčių ar buvo įvykęs Žemės sklypo naudojimo ne pagal paskirtį faktas.

Byloje patekti įrodymai pagrindžia, jog Turtas yra Žemės sklype. Žemės sklypas priklauso nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise valdomas atsakovo. Turtas nuosavybės teise taip pat priklauso Lietuvos Respublikai, bet patikėjimo teise yra valdomas trečiojo asmens. Vertinant Žemės sklypo panaudos ir Turto panaudos sutartis matyti, jog jos sudarytos skirtingu metu ir jose numatytas skirtingas jų galiojimo terminas. Šiose sutartyse nėra nurodyta jokių konkrečių sąlygų dėl jų ryšio. Vienintelė sąlyga numatanti galimą sutarčių ryšį yra Žemės panaudos sutarties 4 punktas, kuriame nurodoma, jog Žemės sklype esančių statinių ir kito turto naudojimo sąlygos pasibaigus Žemės panaudos sutarčiai nustatomos vadovaujantis CK ir kitais įstatymais, t.y. ši sąlyga numato Žemės panaudos sutarties pasibaigimo pasekmes, kurios nagrinėjimu atveju yra teisiškai nereikšmingos sprendžiant šioje byloje tarp šalių kilusį ginčą. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog Žemės panaudos sutartis ir Turto panaudos sutartis pagal jose numatytas sąlygas nėra tarpusavyje susijusios, todėl vienos iš jų pasibaigimas ar nutraukimas pats savaime nesąlygoja kitos sutarties nutraukimą ar pasibaigimą.

Žemės panaudos sutarties 15 punkte šalys susitarė dėl atsakovo teisės vienašališkai nutraukti sutartį bei išvardino konkrečių atvejų sąrašą bei nurodė galimybę sutartį nutraukti kitais CK ir įstatymų numatytais atvejais. Tarp išvardintų atvejų, leidžiančių nutraukti sutartį nebuvo numatytas Turto panaudos sutarties pasibaigimas, bet nurodyta galimybė nutraukti sutartį, jeigu ieškovas naudojasi Žemės sklypu ne pagal sutartyje nurodytas sąlygas ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Žemės panaudos sutarties 3 punkte šalys susidarė, jog Žemės sklypo paskirtis – kita paskirtis, naudojimo būdas – inžinierinės infrastruktūros teritorija, naudojimo – pobūdis – susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos. Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalis, kuria remiantis atsakovas priėmė ginčijamą įsakymą, numato, jog jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo jokių konkrečių ieškovo veiksmų, kuriuos galima būtų laikyti Žemės sklypo naudojimu ne pagal paskirtį ir, kaip pasikeitė ieškovo vykdoma veikla po 2017 m. sausio 13 d. Vien tai, jog tarp trečiojo asmens ir ieškovo nebuvo sudaryta rašytinė Turto, kuris yra Žemės sklype, panaudos sutartis ar nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl Turto panaudos sutarties pratęsimo, teismui nustačius faktines aplinkybes, jog ieškovas ir toliau naudojasi Turtu, o trečiasis asmuo tam neprieštarauja, nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu atveju Žemės sklypu naudojasi ne pagal paskirtį.