- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-1077-577/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01920-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- O. P.
- Ieškovas
- J. L.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės O. P. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovei O. P. dėl nustatyto servituto ploto ir turinio pakeitimo žemės sklype, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais - Z. B. agroserviso įmonė „Ūkininkas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Atkočių agroservisas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė J. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė panaikinti 4,9906 ha kelio servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir nustatyti 1888 kv.m. statinio servitutą „S-2“, bei 153 kv.m., 4 m pločio kelio servitutą „S-1“ pagal pateikiamą servitutų nustatymo projektą. Trečiasis asmuo Z. B. agroserviso įmonė „Ūkininkas“ pareiškė savarankiškus reikalavimus dėl naudojimosi servitutu (naujų servitutų nustatymo).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtino 2017 m. sausio 26 d. tarp ieškovės J. L. ir atsakovės O. P., trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais Z. B. agroserviso įmonės „Ūkininkas“, trečiojo asmens UAB „Atkočių agroservisas“ sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. 2-8-759/2017 dėl nustatyto servituto ploto ir turinio pakeitimo žemės sklype, nutraukė; priteisė iš ieškovės J. L., trečiojo asmens Z. B. agroserviso įmonės „Ūkininkas“, atsakovės O. P. po 10,05 Eur pašto išlaidų valstybei, grąžino J. L. ir trečiajam asmeniui Z. B. agroserviso įmonei „Ūkininkas“ po 30,75 Eur. Šalims susitarus patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą palikti išspręsti teismui, teismas paskirstydamas šias išlaidas, vadovavosi CPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. Nurodė, jog nėra pagrindo spręsti, kad kurios nors iš šalių procesinis elgesys iš esmės buvo netinkamas. Bylinėjimosi išlaidas už atsakovės advokato paslaugas teismas laikė pernelyg didelėmis; taip pat atsižvelgė į tai, jog ieškovė bei trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais patyrė išlaidų, susijusių su šešių servitutų projektų rengimu. Įvertinęs bylos sudėtingumą, atsakovės advokato suteiktų paslaugų apimtį, teismas netenkino atsakovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė O. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties dalį, kuria paskirstytos šalių patirtos 2 335 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir jas paskirstyti tokia tvarka: ieškovei J. L. priskiriant 986 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei O. P. - 361 Eur, trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais Z. B. agroserviso įmonė „Ūkininkas“ - 986 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas atsakovės patirtas išlaidas nepagrįstai pripažino pernelyg didelėmis, neatsižvelgė į bylos trukmę, į tai, kad advokatas dalyvavo 7 teismo posėdžiuose, į kuriuos vyko iš Vilniaus į Ukmergę; kad dalis teismo posėdžių (įskaitant vykusias derybas) truko ilgiau kaip 4-5 val.; atsakovė rengė 5 atsiliepimus, advokato darbo įkainiai neviršijo rekomenduojamų maksimalių užmokesčių už advokato teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose dydžių, byla buvo sudėtinga, atsakovė, būdama pensinio amžiaus, neturėdama teisinio išsilavinimo ir reikiamos patirties, negalėjo pati ginti savo interesų teisme, todėl išlaidos advokatui buvo neišvengiamos.Bylinėjimosi išlaidos kilo dėl ieškovės ir trečiųjų asmenų, reiškiančių savarankiškus reikalavimus, nepagrįstų procesinių veiksmų, tačiau teismas, skirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai netaikė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio ir nenustatinėjo tikrųjų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų kilimo priežasčių. Ieškovė ir trečiasis asmuo tikslino reikalavimus po du kartus, dėl ko ne kartą buvo atidedamas bylos nagrinėjimas. Ieškovei nebuvo kliūčių iš karto pateikti tokį servitutų nustatymo planą (tokį, dėl kokio buvo susitarta) nesikreipiant į teismą. Atsakovė jokių savarankiškų reikalavimų nereiškė. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės ir trečiojo asmens veiksmų, kurie net nebuvo reikalingi galutiniam rezultatui byloje pasiekti. Paskirsčius visas išlaidas pasyviajai proceso šaliai buvo pažeisti ir konstituciniai teisėtų lūkesčių ir teisingumo principai. Atsakovės nuomone, šalių prašomos paskirstyti bylinėjimosi išlaidos turėtų būti skirstomos tokia tvarka: 1) ieškovei, atsakovei ir trečiajam asmeniui Z. B. agroserviso įmonė „Ūkininkas“ lygiomis dalimis paskirstyti tas išlaidas, kurios buvo patirtos už pirminio ieškinio, trečiojo asmens reikalavimo bei atsiliepimų į jį parengimą bei tris teismo posėdžius. Visiems trims byloje dalyvaujantiems asmenims turėtų tekti po 361 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes (500 Eur + 60 Eur + 525 Eur = 1085 Eur)/3 = 361 Eur; 2) ieškovei ir trečiajam asmeniui lygiomis dalimis paskirstyti visas likusias byloje dalyvaujančių asmenų prašomas paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kurias byloje dalyvaujantys asmenys patyrė dėl tikslinamų ieškinių ir trečiojo asmens reikalavimų rengimo bei dėl to papildomai paskirtų 4 teismo posėdžių. Ieškovei ir trečiajam asmeniui turėtų paskirstyta po 625 Eur (1250 Eur/2 = 625 Eur).Ieškovė J. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti atsakovės O. P. atskirąjį skundą ir priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas, ruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
4.1. Atsakovė klaidingai nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, nes ieškovė buvo pateikusi 500 Eur pinigų priėmimo kvitą. Pažymi, jog trečiajam asmeniui Z. B. agroserviso įmonei „Ūkininkas“ teko išlaidos, susijusios su šešių servitutų projektų rengimu.
4.2. Ieškinį nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė, teismui atsisakius priimti jos priešieškinį civilinėje byloje Nr. e2-859-759/2015 pagal O. P. ieškinį dėl vienkartinės kompensacijos už naudojimąsi žemės servituto teise. Teigia visa 4,2 ha gamybinio centro teritorija nesinaudojanti, todėl buvo būtina nustatyti servituto ploto ir turinio pakeitimą. Ginčą ieškovė bandė išspręsti ne ginčo tvarka, tačiau atsakymo į savo pasiūlymą iš atsakovės negavo. Ieškovė ir tretieji asmenys nesutiko atlyginti atsakovės turėtų išlaidų, kadangi ji turėjo galimybes suderinti servitutų klausimą be teismo, nevilkindama teismo proceso sudaryti taikos sutartį.
4.3. Teigdama, jog pažeista CPK 94 straipsnyje įtvirtinta norma, atsakovė nenurodė, jog jos iniciatyva kelio servitutas buvo padidintas nuo 4,2 ha iki 4,9906 ha dydžio; kad taikos sutartimi jos pačios iniciatyva nustatytas 4,9906 ha servitutas buvo sumažintas iki 4,2 ha servituto.
4.5. Ieškovės atstovė trečiuosius asmenis paprašė įtraukti per parengiamąjį teismo posėdį, tačiau teismas prašymą atmetė ir tik vėliau juos įtraukė; tuomet teko pateikti patikslintus servituto planus. Teismo išvadą, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės, laiko pagrįsta.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos palieka spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad sudarius taikos sutartį, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas CPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 94 straipsnio 2 dalį – jei šalys, sudarydamos taikos sutartį nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, tai teismas bylinėjimosi išlaidų proceso dalyviams nepaskirsto. Kadangi taikos sutartyje nenurodyta kitaip, teismas nusprendžia priteisti bylinėjimosi išlaidas tik proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
6. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Z. B. agroserviso įmonė „Ūkininkas“ atsiliepime prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, nutartis yra teisinga visų šalių atžvilgiu. Pažymi, kad būtina vadovautis proporcingumo ir teisingumo principais, atsižvelgti į tai, jog ieškovė turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą; atsakovė nesutiko su įvairiais pasiūlymais dėl taikos sutarties sudarymo, tretieji asmenys ruošė žemės sklypo naudojimo planus bei mokėjo už jų parengimą; ieškovė pateikė duomenis apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismui tvirtinant jų sudarytą taikos sutartį. Kadangi ginčijama tik nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys tik šiuo klausimu.Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima daryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Taigi, taikos sutartimi turėtų būti išspręsti visi ginčytini klausimai, įskaitant ir patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas. CPK 94 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys taikos sutarties 3 punkte susitarė, kad jų turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirsto teismas. Tokia taikos sutarties sąlyga leidžia daryti išvadą, kad taikos sutarties šalys nepasiekė susitarimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y. taikos sutartyje faktiškai nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Tokiu atveju, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo skirstyti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų. Būtent taip buvo sprendžiama ir kitose bylose (pvz. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1711-230/2013, 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-563-221/2017, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1151-883/2016). Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai netaikė CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nenustatinėjo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų kilimo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems atskirojo skundo argumetams. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tačiau šiuo atveju ši norma netaikytina. Kaip minėta, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, joms sudarius taikos sutartį, reglamentuoja speciali norma, įtvirtinta CPK 94 straipsnio 2 dalyje. CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatos galėtų būti taikomos paskirstant asmenų, nesančių taikos sutarties šalimis, patirtas bylinėjimosi išlaidas, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimus, taip pat ieškovui atsisakius nuo ieškinio, jį atsiėmus ir pan. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje, įvertinęs tai, jog ieškovė ir trečiasis asmuo taip pat patyrė išlaidų, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, atsakovės advokato suteiktų paslaugų apimtį, ir pripažinęs atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą pernelyg didelėmis, nutarė netenkinti atsakovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais, rezoliucinėje dalyje dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepasisakė. Dėl šios priežasties naikinti ar keisti skundžiamą nutarties dalį nėra pagrindo, tačiau iš motyvuojamosios nutarties dalies šalintini argumentai, susiję su atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.Nustačius, jog teismas apskritai neturėjo skirstyti šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovės atskirojo skundo motyvai dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių, dėl jų dydžio neįtakoja jo išnagrinėjimo rezultato, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nurodęs neteisingus argumentus, susijusius su šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, šį klausimą išsprendė iš esmės teisingai, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties dalis paliktina iš esmės nepakeista, šalinant iš nutarties argumentus dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, iš atsakovės ieškovei priteistinos 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Skundžiamą Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties dalį dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti iš esmės nepakeistą.
Pašalinti iš nutarties motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.
Priteisti iš atsakovės O. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.