- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-563-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00990-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- O. A.
- Atsakovas
- R. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. A. atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl materialinio išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – A. A.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. kovo 3 d., t. y. nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki tol, kol ieškovas baigė (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
2016 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu šalys pateikė taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Kadangi taikos sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas mokės ieškovui mažesnį materialinį išlaikymą, nei buvo prašyta ieškinyje, ieškovas pateikė rašytinį atsisakymą nuo likusios ieškinio dalies.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtino šalių 2016 m. lapkričio 23 d. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė: ieškovas atsisako paramos pilnamečiui laikotarpiu 2014 m. liepos 12 d. – 2016 m. kovo 3 d. (20 mėn. x 150 Eur = 3 000 Eur), o atsakovas su atsisakymu sutinka; ieškovas mažina paramos pilnamečiui dydį laikotarpiu (duomenys neskelbtini) – 2014 m. liepos 12 d. iki 60 Eur per mėnesį sumos (14 mėn. x 60 Eur = 840 Eur), o atsakovas su sumažintu ieškiniu sutinka; atsakovas įsipareigoja sumokėti ieškovui skolą už paramą pilnamečiui laikotarpiu (duomenys neskelbtini) – 2014 m. liepos 12 d. po 60 Eur už kiekvieną mėnesį (14 mėn. x 60 Eur), t. y. sumokėti 840 Eur; skola (840 Eur) mokama dalimis į ieškovo nurodytą sąskaitą banke: 2016 m. gruodžio mėnesį 100 Eur, 2017 m. sausio–liepos mėnesiais po 100 Eur, 2017 m. rugpjūčio mėnesį 40 Eur; šalys susitaria, kad civilinės bylos vedimo išlaidas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98 straipsnių tvarka apskaičiuos ir paskirstys teismas, priimdamas nutartį civilinėje byloje. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi taip pat priėmė ieškovo atsisakymą nuo likusios ieškinio atsakovui dalies; nutraukė civilinę bylą Nr. 2-1306-503/2016; priteisė iš ieškovo atsakovui 399,05 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 7,22 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminio mokesčio mokėjimu, 63,47 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu.
Teismas, nusprendęs, kad tarp šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos nepažeidžia esminių jų pačių interesų pusiausvyros, įstatymų imperatyvių reikalavimų, kitokio viešo intereso ir geros moralės, patvirtino taikos sutartį ir nutraukė šią civilinės bylos dalį. Nustatęs, kad ieškovo ieškinio atsisakymas neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, jį priėmė ir taip pat nutraukė likusią civilinės bylos dalį. Vadovaudamasis taikos sutarties 3 punktu, kuriame numatyta, kad civilinės bylos vedimo išlaidas CPK 93, 96, 98 straipsnių tvarka apskaičiuos ir paskirstys teismas, priimdamas nutartį civilinėje byloje, teismas, konstatavęs, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra patenkinami 16,61 procento, iš ieškovo atsakovui priteisė 399,05 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (100 proc. – 16,61 proc. = 83,39 proc.; (477,20 Eur + 1,33 Eur) x 83,39 proc. = 399,05 Eur) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Valstybei iš atsakovo priteisė 63,47 Eur (382,14 Eur × 16,61 proc.) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 7,22 Eur ((38 Eur + 5,44 Eur) × 16,61 proc.) žyminio mokesčio dalies ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad likusi valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 354,89 Eur ((382,14 Eur + 38 Eur + 5,44 Eur) × 83,39 proc.), turėtų būti priteista iš ieškovo, tačiau ieškovui yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš jo valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atleisti ieškovą nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškinyje nurodyta skola sudarė 5 100 Eur (34 mėn. x 150 Eur), 2016 m. lapkričio 24 d. ieškovas atsisakė ieškinio dalies dėl 3 000 Eur sumos priteisimo, atsakovas sutiko su atsisakymu, teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo dalies ieškinio, todėl tik nuo 2 100 Eur (14 mėn. x 150 Eur) sumos teoriškai galėjo būti skaičiuojamos civilinės bylos vedimo išlaidos, jeigu byla toliau būtų nagrinėjama ginčo tvarka.
Nagrinėjamu atveju, kai šalys sudarė taikos sutartį ir taikos sutartimi nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas negalėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidų proceso šalims (CPK 94 straipsnio 2 dalis), turėjo paskirstyti tik valstybei mokėtinas išlaidas. Ieškovas naudojosi valstybės teikiama antrine teisine pagalba, todėl jis neturėjo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1243-565/2016 taip pat nurodė, kad, ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, netaikytini CPK 93 ir 98 straipsniuose įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnio tvarka.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1444-178/2016, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimo pareiga tenka atsakovui, kai dėl su jo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme. Byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad, suėjus pilnametystei, mokykloje besimokančiam sūnui tėvas neteikė išlaikymo ir pripažino pareigą remti pilnametį, mokykloje besimokantį vaiką.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutarties nekeisti. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad taikos sutartyje buvo nurodyta, jog šalys susitaria, kad civilinės bylos Nr. 2-1306-503/2016 vedimo išlaidas CPK 93, 96 ir 98 straipsniuose nustatyta tvarka apskaičiuos ir patvirtins teismas, priimdamas nutartį civilinėje byloje.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria atsakovui iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, nutraukus bylą (nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo ginčo šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu, darydamos viena kitai nuolaidas, susitaria dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Šio principo pagrindu ginčo šalys turi teisę susitarti tiek dėl visų, tiek dėl dalies ieškovo pareikštų reikalavimų taikaus išsprendimo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, šalims pirmosios instancijos teismui pateikus prašymą ir sudarytą taikos sutartį, ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, pirmosios instancijos teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, priėmė ieškovo dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą, o nagrinėjama byla buvo užbaigta ją nutraukiant. Be kita ko, taikos sutarties šalys susitarė, kad bylinėjimosi išlaidas apskaičiuos ir paskirstys teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98 straipsniais (3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimą, vadovavosi šalių nurodytu CPK 93 straipsniu ir laikė, kad yra patenkinta 16,61 procento ieškovo reikalavimų, todėl iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.
Kaip pagrįstai nurodo ieškovas, ginčo šalims susitarus užbaigti bylą taikiai, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl negalima padaryti išvados, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai ir šiuo atveju netaikytini CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnyje numatyta tvarka. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 dalis); jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 dalis). Nagrinėjamu atveju situacija, kai šalys sudarė taikos sutartį dėl dalies ieškinio reikalavimų, atitinka CPK 94 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidų atsakovui atlyginimo klausimą išspręsti vadovaujantis CPK 93 straipsniu, kadangi šiuo atveju nurodytas straipsnis negalėjo būti taikomas. Aplinkybė, kad šalys taikos sutartyje nurodė pirmosios instancijos teismui bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą spręsti vadovaujantis CPK 93 straipsniu, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui juo vadovautis, kadangi toks prašymas prieštarauja kitoms įstatymo nuostatos, todėl negalėjo būti patenkintas.
Kaip minėta, ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, teismas priėmė šį ieškinio dalies atsisakymą, todėl, spręsdamas atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, ar atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas 2016 m. birželio 3 d. teismui paduotame ieškinyje prašė iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą, kadangi atsakovas, kaip nurodė ieškovas, jam jo neteikė. Kadangi byloje nėra ieškovo nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų (CPK 178, 185 straipsniai), laikytina, kad ieškovas neturėjo galimybės su atsakovu susitarti dėl išlaikymo jam teikimo, todėl turėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo jam priteisimo. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Dėl to aplinkybė, kad ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų, nepaneigia ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu pagrįstumo, kadangi, tik ieškovui pareiškus ieškinį, atsakovas, iš pradžių neigęs savo prievolę teikti pilnamečiam sūnui paramą, vėliau iš dalies sutiko su ieškovo reikalavimais. Kadangi atsakovas nesutiko su visais ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimais, darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovo turėtų išlaidų už advokato pagalbą dydžio (už atsiliepimo į ieškinį surašymą, atsakovo atstovavimą teismo posėdžiuose) neįtakojo ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimo dydis, t. y. gindamasis nuo mažesnio ieškovo pareikšto reikalavimo atsakovas nebūtų turėjęs mažiau atstovavimo ir kitų išlaidų. Taigi nustačius, kad ginčas nagrinėjamoje byloje faktiškai kilo dėl atsakovo veiksmų, t. y. išlaikymo ieškovui neteikimo, spręstina, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos negalėjo būti priteistos iš ieškovo (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovui iš ieškovo priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK 94 straipsnyje įtvirtintų teisės normų aiškinimo ir taikymo taisykles, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties dalis, kuria atsakovui iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, nepasisakytina dėl kitų atskirojo skundo argumentų.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui R. A. iš ieškovo O. A.
Palikti nepakeistą kitą nutarties dalį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.