- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-1711-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00558-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- A. E. J., V. J.
- Atsakovas
- Natalijai M
- Kategorijos
- 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. E. J. ir V. J. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarties, kuria byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-1240-722/2013 pagal ieškovų A. E. J. ir V. J. ieškinį atsakovei Natalijai M. P. dėl teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti jiems teisę be gretimos valdos savininkės atsakovės N. M. P. sutikimo rekonstruoti pastatus - tris ūkinius pastatus ir garažą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), sujungiant juos į vieną nekilnojamojo turto kadastro objektą ir keičiant paskirtį į gyvenamąją (vieno buto gyvenamasis namas) pagal 2013 m. UAB „Georaimonda“ parengtą projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. nutartimi nutarė: patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį; nutraukti civilinę bylą pagal ieškovų A. E. J. ir V. J. ieškinį atsakovei Natalijai M. P. dėl teisės pripažinimo; grąžinti ieškovams 75 proc. žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovės valstybės naudai 18,15 Lt pašto išlaidų. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovai turėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu, šalys jų paskirstymo taikos sutartyje nenumatė, taikos sutarties 2 p. nurodė, kad šalys bylinėjimosi išlaidų klausimą palieka spręsti teismui. Tačiau teismas, remdamasis 94 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto, šalių šioje civilinėje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalyje ir klausimą išspręsti iš esmės – išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, t. y. priteisti A. E. J. iš atsakovės 3300 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 25 procentus sumokėto žyminio mokesčio - 35,75 Lt. Nurodo, kad nutartis priimta neteisingai pritaikius CPK 94 straipsnio 2 dalį. Šalys sudarytoje taikos sutartyje, kurią patvirtino teismas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad šalys nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, kadangi ši situacija nėra tapati situacijai, kuomet šalys bylinėjimosi išlaidų tvarkos taikos sutartyje iš viso neaptaria ir nenumato. Apeliantų nuomone, teismas turėjo vadovauti CPK 94 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog kai byla baigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, įgalinanti jį veikti ex officio, todėl teismas turėjo pareigą išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą ir jas priteisti iš atsakovės. Atsakovė sutiko su ieškiniu ir pripažino, kad reikalavimas yra pagrįstas, todėl sudarius taikos sutartį ir tuo pagrindu bylą nutraukus, turi būti atlygintos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, nes šios išlaidos atsirado dėl atsakovės veiksmų. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, t. y. įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas, kiek apdairiai ir rūpestingai elgėsi šalys, atlikdamos procesinius veiksmus. Iš atsakovės priteistinos visos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kadangi iš pradžių atsakovei su ieškiniu nesutikus, o vėliau sutikus reiškia, kad atsakovė nepagrįstai nedavė sutikimo pastatų rekonstrukcijai ir netinkamai vykdė savo procesines pareigas. Jei atsakovė laiku būtų pranešusi apie savo sutikimą rekonstrukcijai, nebūtų iš viso kreiptasi į teismą, todėl tik atsakovė yra atsakinga už patirtų išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys sudarydamos taikos sutartį susitarė teismui palikti spręsti ne bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, o jų priteisimo klausimą apskritai. Atsakovei sudarant taikos sutartį buvo žinoma specialioji CPK 94 straipsnio 2 dalies nuostata, kad teismas neskirsto šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų tuo atveju, kai yra sudaroma taikos sutartis, todėl atsakovė ir sudarė taikos sutartį su tokia sąlyga. Tokia buvo atsakovės valia, o patenkinus atskirąjį skundą būtų iškreipta taikos sutarties esmė. Šalims sudarius taikos sutartį nėra nustatyta galimybė teismui skirstyti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį. Atsakovė nepagrįstais laiko skundo argumentus dėl jos netinkamo procesinio elgesio. Nurodo, kad ieškovai kreipėsi į teismą nesant pažeistai jų teisei, kadangi ieškovai patys į atsakovę tiesiogiai nesikreipė, nepateikė atsakymo į jos pateiktas pastabas ir išsakytus pageidavimus, nepaaiškino projektinių sprendinių, dėl kurių atsakovei kilo abejonių ir tų abejonių nesistengdami pašalinti bei elgdamiesi nesąžiningai iš karto kreipėsi į teismą. Apeliantai klaidina teismą, teigdami, kad atsakovė ieškinį pripažino, nes jeigu ieškovai nebūtų sutikę sudaryti taikos sutartį, atsakovė nebūtų pripažinusi ieškinio, įrodinėdama, kad rekonstrukcija jau atlikta ir kad ji atlikta savavališkai, dėl ko atsirastų savavališkos statybos įteisinimo pasekmės. Taip pat nurodo, kad yra nepagrįstas ir atstovavimo išlaidų dydis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, patvirtinęs šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukdamas civilinę bylą, turėjo paskirstyti šalių turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostatas bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą, ir tai atitinka civilinio proceso tikslus. Nutartyje, kuria teismas tvirtina taikos sutartį, būtina nurodyti tokios sutarties sąlygas, šalys taikos sutartyje turėtų pačios aptarti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai turėjo 3 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 111, 112, 113). Ginčo šalys pateiktoje teismui tvirtinti taikos sutartyje pačios nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos. Sutarties 2 punktu šalys susitarė bylinėjimosi išlaidų klausimą palikti spręsti teismui (b. l. 130-131). Taigi, šalys šį klausimą pavedė spręsti teismui pagal šių išlaidų atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, o CPK 94 straipsnio 2 dalis ir numato, kad jeigu šalys sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.
Apeliantai skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, remiantis teismų praktika, kurioje bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga, turėjo pareigą išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą grindžia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, priimta 2013 m. sausio 23 d. civilinėje byloje Nr. 2S-160-159/2013. Tačiau apeliantai šia nutartimi remiasi nepagrįstai, kadangi šios ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Klaipėdos apygardos teismas minėtoje byloje nagrinėjo klausimą, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, iš ieškovės ir atsakovės priteisė trečiajam asmeniui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato jam suteiktą teisinę pagalbą. Teismas byloje sprendė ne dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp bylos šalių, t. y. tarp ieškovų ir atsakovės, bet bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš proceso šalių trečiajam asmeniui, kuris, nebūdamas taikos sutarties šalimi, dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų su šalimis nesitarė. Todėl nepagrįsti skundo argumentai, kad bylos šalims taikos sutartimi bylinėjimosi išlaidų klausimą palikus spręsti teismo nuožiūra, teismas turėjo pareigą šį klausimą spręsti ir bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi. Šalims sudarius taikos sutartį, kurioje nėra numatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarka, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (CPK 94 straipsnio 2 dalis), ir tai ginčo atveju yra specialioji šiam santykiui taikytina teisės norma.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal teisinį reglamentavimą taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis), darytina išvada, kad taikos sutartimi tarp šalių turėtų būti išspręsti visi ginčytini klausimai, įskaitant ir patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių. Kadangi taikos sutartis yra susitarimas tarp šalių, todėl teismas, nebūdamas šio susitarimo dalyviu, negali, šalims nesusitarus, savo nuožiūra paskirstyti jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes tai iš esmės reikštų šalių pasiekto susitarimo pakeitimą. Būtent tokia yra įstatymo leidėjo specialioje teisės normoje - CPK 94 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto reikalavimo prasmė, t. y. kad šalims nesusitarus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas šių išlaidų šalims nepaskirsto. Šalių taikos sutartyje numatyta sąlyga, kad šalys bylinėjimosi išlaidų klausimą palieka spręsti teismui, nereiškia šalių susitarimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pasiekimą, kadangi nėra aišku, kaip konkrečiai šalys susitarė paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, o tai reiškia, kad šalys faktiškai nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 94 straipsnio 2 dalį ir pagrįstai nesprendė šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, todėl skundas atmestinas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantų priteistinos atsakovės turėtos 300 Lt bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą (b. l. 166) (CPK 98 straipsnio 1, 2, 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų A. E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei N. M. P., gim. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.