- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- ATP-83-350/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00003-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pareiškėjas
- G. K.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Liudvikas Myško Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-83-350/2013
2013 m. kovo 21 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo G. K. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nutarties, kuria jo pareiškimas buvo atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Molėtų rajono apylinkės teisme 2013-02-02 buvo gautas G. K. pareiškimas, kuriuo jis prašė iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 187 ² str. pareigūnui E. K. už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-225-99/2012.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas skundžiama 2013 m. sausio 8 d. nutartimi G. K. pareiškimo netenkino.
Šalies argumentai
G. K. apeliaciniu skundu prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-01-08 nutartį panaikinti ir E. K. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 187² straipsnį už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-225-99/2012. Teigia, kad šioje byloje jis buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Teisme liudytoju buvo apklausiamas pareigūnas E. K., kuris užfiksavo jo padarytą pažeidimą. Liudytojas parodė, jog įvykio dieną sustabdžius automobilį vairuojamą G. K., nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl alkotesteriu buvo nustatinėjamas jo blaivumas. Pareigūnas teigė, kad G. K. pūtė du kartus - pirmą kartą per atstumą, antrą kartą tiesiai i alkotesterio antgalį, nors iš tikrųjų abu kartus pūtė tiesiai į alkotesterio vamzdelį. Be to liudytojas nurodė, kad nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo G. K. buvo surašytas ir įteiktas įvykio vietoje, o automobilis pažeidėjo akivaizdoje nuvežtas specialiu vilkiku į saugojimo aikštelę. Apeliantas teigia, kad tokie E. K. parodymai yra melagingi. Realiai automobilis D. P. buvo nuvarytas į netoliese esančią sodybą, joks tralas jo nenutempė, o nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo bei transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas jam buvo surašyti ir įteikti tik po to, kai automobilį jis ir D. P. nuvarė ir paliko netoliese esančioje sodyboje, o ne įvykio vietoje kaip melagingai teigė E. K.. Tokias savo išvadas pareiškėjas daro remdamasis byloje esančiais įrodymais: garso įrašu, darytu įvykio vietoje, liudytojo D. P. parodymais teisme, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, bei transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu. Atkreipia dėmesį, kad priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nėra nurodytas joks laikas, kada transporto priemonė tariamai buvo perduota tralo vairuotojui, nėra nurodyta kokiam asmeniui transporto priemonė buvo perduota, o taip pat joks asmuo nėra pasirašęs dėl to, kad jis iš pareigūno E. K. perėmė priverstinai nuvežamą automobilį „H. S. Fe", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Pažymi, kad apylinkės teismas, nutarime, priimtame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-225-99/2012, visiškai neaptarė ir nepasisakė dėl byloje esančio garso įrašo, bei D. P. parodymų, kurie turi esminę reikšmę įvertinant liudytojo E. K. teismui duotų parodymų teisingumą. Tokiu būdu teismas priimdamas nutarimą visiškai nevertino įrodymų, kurie paneigia liudytojo E. K. parodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.
Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. nutartyje byloje Nr. A822-2269/2012 yra pažymėjęs, jog procesinį sprendimą iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą liudytojams už melagingų parodymų davimą pagal ATPK 187² straipsnį priima teismas (teisėjas), išnagrinėjęs bylą iš esmės. Tokiu atveju pareiškėjas mano, kad teisme gavus jo pareiškimą, kuriame buvo išsamiai išdėstytos aplinkybės apie E. K. galimai padarytą veiką, numatytą ATPK 187 str., būtent teisėjas išnagrinėjęs šią bylą iš esmės, turėjo pareigą priimti atitinkamą procesinį dokumentą ir už žinomai melagingų parodymų davimą iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą E. K..
Papildomai pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. kovo 26 d., Nr. 40 konsultacijoje „Dėl bylos iškėlimo'' nurodyta, jog netgi tais atvejais kai į teismą dėl bylos iškėlimo kreipiasi subjektas tiesiogiai Kodekse neįvardintas kaip turintis teisę kreiptis dėl bylos iškėlimo, tačiau atsižvelgiant į LR ATPK 262 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, jog tuo atveju, kai protokolas nesurašomas, administracinė byla pradedama teisėjo nutarimu iškelti administracinę bylą, darytina išvada, jog gavęs pareiškimą dėl bylos iškėlimo teisėjas turėtų priimti nutarimą iškelti pažeidėjui administracinę bylą.
Asiliepimu į pažeidėjo skundą E. K. prašo teismo nutarimą palikti nepakeistą, o G. K. skundą atmesti. Nurodo, kad Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisingas ir pagrįstas. Teigia, kad 2012-11-19 d. Molėtų rajono apylinkės teismas išnagrinėjęs G. K. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-225-99'2012, jo parodymus pateiktus teisme įvertino tinkamai, šiuos parodymus patvirtino byloje esanti medžiaga, bei kartu dirbusio G. N. parodymai. 2012-12-07 G. K. įgaliotasis atstovas M. Z. apskundė Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-11-19 nutarimą Panevėžio apygardos teismui, tačiau skundas buvo atmestas. Tai tik patvirtina, kad jo parodymai nebuvo melagingi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pastaroji įstatymo nuostata reiškia, kad vertinti, ar tyrimo metu nebuvo padarytas pažeidimas, t.y. ar bylos išnagrinėjimui reikšmingi duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka gali tik teismas, nagrinėjantis bylą iš esmės ir tik teismas turi išimtinę teisę nuspręsti, ar kaltinimas asmeniui yra pagrįstas ir, priklausomai nuo to priimti atitinkamą sprendimą. Tokiu būdu įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o kiti proceso dalyviai, tarp jų ir pažeidėjas, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jo įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.
Pažymėtina, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad asmuo padarė veiką, už kurią jam turi būti skiriama nuobauda. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti. Šiuo atveju vien apelianto G. K. pateikto jo paties įrodymų vertinimo dėl tariamo pareigūno E. K. parodymų melagingumo, nepakanka, nes kaip minėta teismas savo kompetencijos ribose jo parodymus pripažino kaip kitus byloje atitinkančius įrodymus. Pabrėžtina, jog jokių aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnas būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus, apeliantas savo apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl teismui nekilo jokių abejonių dėl policijos pareigūnų nurodytos įvykio versijos patikimumo.
LR ATPK 259 str. 2 d. nustatyta, jog dėl ATPK 187² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą kurioje buvo padarytas šis teisės pažeidimas. Iš šių teisės normų suprantama, kad šiuo konkrečiu atveju esant pagrindui pradėti teiseną dėl galimai melagingų liudytojo parodymų administracinėje byloje Nr.A2.6.-225-99/2012 dėl G. K. pažeidimo, galėjo tik teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą. Teismas išnagrinėjęs administracinėje byloje Nr.A2.6.-225-99/2012 surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visetą, tarp jų ir liudytojo E. K. parodymus, juos pripažino pagrįstais, atitinkančius kitus byloje ištirtus įrodymus ir priėmė sprendimą, kurį Panevėžio apygardos teismas neskundžiama 2013-01-31 nutartimi pripažino teisėtu ir pagrįstu.
Teismas savo sprendimą skundžiamoje nutartyje ir motyvavo būtent tuo, kad pareiškėjo klausimas dėl tariamai melagingų E. K. parodymų šiuo atveju sprendžiamas būti negali, nes kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje teisena nebegalima, todėl apylinkės teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas netenkintas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas ir naikinti skundžiamą nutartį skundo argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.