Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaidai Tankovskienei,

suinteresuotiems asmenims L. K., V. U.

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, suinteresuoti asmenys L. K., V. U..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nepilnametės A. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuomonė išklausyta netiesiogiai, per teismo psichologę, apibendrintai nurodant, kad pagal amžių, raidos lygį, individualias psichologines savybes negali išreikšti savarankiškos nuomonės pateiktais klausimais, jos argumentuoti, sunku suprati sudėtingus socialinius reiškinius, numatyti savo veiksmų tolimesnes pasekmes, priimti sudėtingus sprendimus. Pastebėta, kad mergaitė atsakymuose kalba suaugusiųjų žodžiais, išsakydama neigiamas nuostatas vienos iš šalių atžvilgiu, dėl ko kyla abejonių dėl galimo padaryto poveikio.

Alytaus apylinkės teismo psichologė Greta Česaitytė, išklausiusi A. U. nuomonę, teismo posėdyje patvirtino raštu pateiktą išvadą dėl nuomonės išklausymo, kad mergaitė negali savarankiškai išreikšti nuomonės bei jos argumentuoti, negali įvardyti artimų ryšių su kartu gyvenančiais asmenimis, tiesiog suvokia ir nurodo, kad jos namai šiandien yra su „baba“. Pažymėjo, kad dėl ankstesnių neigiamų išgyvenimų, siekiant saugios ir ramios aplinkos, svarbu vengti įtraukimo į sudėtingus tarpusavio suaugusiųjų santykius, pasitelkiant pareigūnus ir vaikų teises, sudarymo psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų, suteikti galimybę palaikyti artimus kontaktus. Atsakydama į suinteresuoto asmens V. U. klausimą, pastebėjo, kad A. kalbėdama apie asmenį vardu V., be kita ko, mini „pareigūnus“ ir „vaikų teises“.

Nepilnametės Ū. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuomonė išklausyta netiesiogiai, per teismo psichologę. Apibendrintai nurodyta, kad šeimoje yra susiformavę glaudūs, artimi santykiai, šeimos narius sieja teigiamas socialinis bei emocinis ryšys. Be kita ko, pastebėta, kad A. bendrauja su visais šeimos nariais, daugiausia laiko leidžia su močiute, kai grįžta L., tai būna prie jo prilipusi. Atvykusi į šeimą gyventi A. darželio nelankė, bet po karantino močiutė sakė, kad leis. Norėtų, kad A. toliau gyventu kartu. Nepatinka, kad susitikimų su A. metu V. fotografuoja. Žino, kad policiją kviečia V..

Teismo posėdyje apklaustas nepilnametis L. K., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad mokosi (duomenys neskelbtini) iki devintos klasės mokėsi (duomenys neskelbtini), buvo išdykęs paauglys, močiutė auklėjo ir prižiūrėjo gerai, buvo tik susidėjęs su negerais draugais, bet dabar viskas susitvarkė. Iš Alytaus savaitgaliais grįždavo namo, nuo 2020 m. spalio mėn. pabaigos, mokosi nuotoliniu būdu. Anksčiau A. svečiuodavosi, dabar gyvena nuolat, sutaria gerai, santykiai artimi. Pats turi atskirą kambarį, sesuo Ū. savo, A. būna visur, bet miega tik su močiute. A. yra penkeri metai, daug laiko leidžia su močiute, kartu žaidžia su planšete, dėlioja „puzzles“, moka raideles ir skaičius, į darželį neina. Iki karantino A. eidavo su Ū. į (duomenys neskelbtini), kur sūpynės. Žino apie nesutarimus su V., močiutei nepatinka, kad vėluoja arba pažadėjus neatvažiuoja susitikti su A., kviečia policiją ir vaikų teises. Asmeniškai ten, kur anksčiau gyveno A., nesilankė.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta, (duomenys neskelbtini) darbuotoja, L. Š. paaiškino, kad nuo 2019-07-01 dirba (duomenys neskelbtini). Bendrauja su L. K. ir jos globojamais vaikais, kurie iki karantino paskelbimo Lietuvoje nuolat lankėsi dienos centre, dalyvaudavo centro veikloje. Pažymėjo, kad iškilus bent kokiems klausimams L. K. visada kreipiasi. Nusiskundimų ir/ar priekaištų dėl jos globos nebuvo. Kilus nesusipratimams dėl bendravimo artimųjų giminaičių – sesers V. U. su L. K. dėl globojamos A. U., buvo paskirta susitikimų koordinatore. Iki karantino paskelbimo buvo suorganizuoti du susitikimai – 2020-09-27 ir 2020-10-04 (duomenys neskelbtini), susitikimo dalyviai – L. K. ir V. U. pasirašytinai supažindintos su „Laikinai prižiūrimo, laikinai ar nuolatinai globojamo (rūpinamo) vaiko susitikimų su tėvais, giminaičiais ar fiziniais asmenimis, su vaikais susijusiais emociniais ryšiais“ taisyklėmis. Pirmo susitikimo, įvykusio dienos centre, matė, kaip V. U. bendravo su A., žaidė, kalbėjosi, pastebėjo, kad mergaitė jautėsi gerai, buvo linksma, bendravo su jai pažįstančiu asmeniu. Antras susitikimas dienos centre neįvyko, kadangi V. U. informavus apie vėlavimą, L. K. nelaukė, išvyko iš dienos centro patalpų, bendravimas vyko lauke. Paskelbus Lietuvoje karantiną daugiau susitikimų neorganizuota, kreipiantis tiek L. K., tiek V. U. teikia konsultacijas dėl bendravimo. Atkreipė dėmesį, kad esant tarpusavio nesutarimams su L. K., V. U. teigė, ketinanti kreiptis dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia E. J. nepilnamečio vaiko A. U. atžvilgiu, inicijuota byla dėl nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo skyrimo nepilnamečiam vaikui likusiam be tėvų globos (civ. byla Nr. e2-670-979/2020). Nepilnametės A. U. tėvas J. U. mirė (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo 2019-12-19 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepilnametės A. U. laikina globėja paskirta L. K., gyvenamoji vieta nustatyta laikinosios globėjos šeimoje.

CK 3.256 straipsnis įtvirtina, kad nuolatinė rūpyba nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų rūpybos institucijai. Vienas iš pagrindų nustatyti vaikui nuolatinę rūpybą yra tokiu atveju, kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų (CK 3.257 straipsnio 3 punktas). Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, o rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnis).

Nepilnametės A. U. tėvas miręs, motinos valdžia apribota neterminuotai, todėl yra pagrindas be tėvų globos likusiam nepilnamečiam vaikui nustatyti nuolatinę globą (CK 3.257 straipsnio 3 punktas).

Pareiškėja nurodė, kad nepilnametės A. U. nuolatine globėja būti prašymus pateikė suinteresuoti asmenys - laikinoji globėja L. K. ir sesuo V. U..

Vaiko globėjas (rūpintojas) parenkamas atsižvelgiant į jo asmenines savybes, sveikatos būklę, sugebėjimą būti globėju (rūpintoju), jo santykius su netekusiu tėvų globos vaiku bei vaiko interesus (CK 3.268 straipsnio 1 dalis). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.249 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismas nustatydamas globą vaikui ir parinkdamas globėją, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pirmiausia turi nuspręsti, kokia aplinka priimtinesnė pačiam vaikui, t. y. kur vaikui bus sudarytos geriausios sąlygos augti ir harmoningai vystytis. Norint nuspręsti, kokia aplinka priimtinesnė pačiam vaikui, teismas turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš pretenduojančių tapti nuolatiniais globėjais asmenų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimą; 2) kiekvieno iš pretenduojančių tapti nuolatiniais globėjais asmenų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su globėju; 3) vaiko norus ir pažiūras. Teismas negali remtis vienu iš vaiko interesų turinio elementu, o turi įvertinti jų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010).

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad suinteresuoti asmenys sutinka būti paskirti nuolatiniais nepilnamečio vaiko A. U. globėjais (pateikti rašytiniai sutikimai, patvirtinti teismo posėdžio metu teikiant paaiškinimus). Medicininiai dokumentai liudija, kad tiek L. K. (2019-12-10 Nr. 310), tiek V. U. (2020-07-04 Nr. 517) globoti kitą asmenį gali. Išvada dėl pasirengimo globoti (2020-10-30 Nr. I-41), buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo bei globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktai (2020-06-11 Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pretenduojančių asmenų, tapti nepilnamečio vaiko nuolatiniais globėjais, gyvenimo sąlygos atitinka tokias, kokių reikia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Suinteresuotas asmuo L. K. yra senatvės pensininkė, gaunamos pajamos: 256,00 Eur senatvės pensija, 100 Eur išmoka vaikui, L. K. ir Ū. J. mokama 526,00 Eur globos išmoka, A. U. mokama 228,00 Eur globos išmoka, neteista, bausta administracine tvarka (KET pažeidimai). Suinteresuotas asmuo V. U. dirba (UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos platintoja darbo, užmokestis apie 453,00 Eur), neteista, bausta administracine tvarka (KET pažeidimai). Nustatytos aplinkybės nekelia abejonių dėl suinteresuotų asmenų tinkamumo būti nepilnamečio vaiko nuolatiniais globėjais.

Pareiškėja siūlo nepilnametės A. U. nuolatine globėja skirti suinteresuotą asmenį L. K., atsižvelgiant į vaiko norą gyventi su močiute L. K. (2020-10-16 Nr. 4TSG Vaiko nuomonės išklausymo aktas), brolių ir seserų neišskyrimo principą, nuolatinius artimus santykius su senele, kartu gyvenančiais broliu ir seserimi (2020-06-11 Nr. 4TSD-1567 Vaiko nuomonės išklausymo aktas, pažįstamą aplinka, stiprius biologinius ir emocinius ryšius.

Bylos nagrinėjimo eigoje per teismo psichologą išklausius nepilnametės nuomonę, nustatyta, kad be tėvų globos likusi nepilnametė A. U. (teisminio bylos nagrinėjimo metu yra 5,5 metai) negali išreikšti savarankiškos nuomonės ir jos argumentuoti.

Teismo vertinimu, nagrinėjamo atvejo aplinkybių kontekste lyginant abiejų pretenduojančių asmenų tapti nepilnamečio vaiko nuolatiniais globėjais galimybes pagal amžių ir/ar išsilavinimą, gyvenimo sąlygų elementarius skirtumus (vieni ar kiti didesni, ar mažesni patogumai), juolab, gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)), teikiamos platesnės ar siauresnės galimybės rinktis lankytiną švietimo ir/ar gydymo įstaigą, vaiko gebėjimus ir/ar poreikius atitinkančią po pamokinę ar neformalaus ugdymo veiklą, negali būti suabsoliutinamos. Šiuo atveju, esminis ir lemiamas veiksnys spręsti dėl nepilnametės A. U. nuolatinio globėjo skyrimo yra tai, kad nuo 2019 m. spalio mėn. gyvenant laikinos globėjos šeimoje kartu su kitais globojamais vaikais, seserimi Ū. J. ir L. K., susiformavo tarpusavio artimas ir saugus emocinis ryšys. Įvertinus, nepilnametės A. U. neigiamus išgyvenimus dėl tėvo J. U. netekties, neabejotina, kad beveik dvejus metus įprastos ir saugios aplinkos pakeitimas, nepaisant galimai geresnių pretenduojančio tapti asmens pasirinkimo galimybių, sukels neigiamus išgyvenimus ir stresą, dėl ko bus padaryta socialinė psichologinė žala. Vien tai, kad naujoji aplinka nepilnametei A. U. yra ne svetima (buvo gyvenama iki tėvo J. U. mirties būnant ketverių metų) savaime neeliminuoja neigiamų pasekmių, juolab, nepilnametės A. U. amžius nėra tas, kuris leis greitai adaptuotis prie dabartinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotų asmenų tarpusavio nesutarimas ir atsirandančios konfliktinės situacijos, privalo būti sprendžiamos tik siekiant geriausių vaiko interesų gynimo ir įgyvendinimo bendradarbiaujant bei kooperuojantis (CK 3. 3 straipsnis).

Tokiu būdu, pripažintina, kad esamojoje situacijoje geriausius nepilnamečio vaiko A. U. interesus atitinka iš esmės esamos situacijos išlaikymas, t. y. laikinosios globėjos L. K. skyrimas nuolatine globėja. Kaip jau nustatyta, suinteresuoto asmens L. K. asmeninės savybės, sveikatos būklė, sugebėjimas būti globėja, gebėjimas tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius bei užtikrinti įstatymuose įtvirtintas nepilnamečio vaiko teises, įskaitant teisę į saugią aplinką, ir galimybės šias teises įgyvendinti, nekelia jokių abejonių (CK 3.248, 3.249 straipsniai).

Paskirtai globėjai ir turto administratorei išaiškinamos globėjos pareigos (CK 3.271 straipsnis), t. y. kad vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; informuoti vaiko artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje ir globėjos teisės (CK 3.272 straipsnis), t. y. kad vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus, vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai, o už nepilnametės padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Taip pat globėjams išaiškinama, kad globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.240 straipsnis, 3.275 straipsnis, CK 4.242 straipsnio 2 dalis, CK 4.243 straipsnis). Globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjo (rūpintojo) turtą, o globėjas (rūpintojas) būdamas nepilnamečio turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui (rūpintiniui) nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis). Globėja privalo informuoti globos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis).

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi nepilnametės A. U. laikina įstatymine atstove – globėja iki teismo sprendimo byloje paskirta L. K., laikina gyvenamoji vieta A. U. nustatyta L. K. šeimoje, nutarčiai įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo kreipiantis į teismą su pareiškimu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nutartis vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 496, 497, 502, 504 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nepilnametei A. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą.

Paskirti nepilnametės A. U. globėja L. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Paskirti globėją L. K. nepilnametės A. U. piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti nepilnametės A. U., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą L. K. šeimoje.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti 2019 m. gruodžio 19 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-670-979/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartis vykdytina skubiai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.