Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Virginijui Viduoliui,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei E. J., trečiasis asmuo L. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo reikalavimai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės,

jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

4. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė E. J. turi tris nepilnamečius vaikus: L. K., gim. (duomenys neskelbtini)., Ū. J., gim. (duomenys neskelbtini)., A. U., gim. (duomenys neskelbtini). Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-753-805/2015 laikinai apribota motinos E. J. valdžia nepilnamečių vaikų L. K., Ū. J. atžvilgiu ir priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį po 90,00 Eur periodinių išmokų iki pilnametystės. Nepilnamečiams vaikams L. K. ir Ū. J. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta senelė L. K.. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-75-179/2018 nepilnametės A. U. gyvenamoji vieta nustatyta pas tėvą J. U., iš atsakovės E. J. priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 iki pilnametystės. J. U. mirė 2019 m. gruodžio 1 d.

5. Ieškovas kreipėsi dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo atsakovei jų nepilnamečių vaikų L. K., Ū. J. ir A. U. atžvilgiu.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Tėvų valdžios ribojimo pagrindų sąrašas yra baigtinis; kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai; tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos 2002 m. lapkričio 19 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003).

7. Socialinio darbo su šeima medžiaga patvirtina, kad atsakovė savo nepilnamečių vaikų nelanko, neteikia išlaikymo, nesidomi sveikata, vystymusi, pasiekimais, juolab, nesistengia ir nesiekia, kad padėtis pasikeistų, elgesyje nėra fiksuota teigiamų pokyčių, dirbamas socialinis darbas teigiamų rezultatų neduoda, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir Vaiko teisių apsaugos darbuotojais. Pastovi gyvenamoji vieta nežinoma, socialinių paslaugų teikimas nutrauktas, atvejo vadybos procesas užbaigtas. Atsakovė nedirba, neregistruota Užimtumo tarnyboje, nuolatinių su darbo santykiais, susijusių pajamų neturi, pastovios gyvenamosios vietos neturi. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė nuo laikino motinos valdžios apribojimo nepakeitė savo gyvenimo būdo, toliau nepriima socialinių darbuotojų teikiamos socialinės pagalbos ir nevykdo nustatytų įpareigojimų.

8. Nustatytos aplinkybes, patvirtina, kad atsakovė nesiekia susigrąžinti nepilnamečių vaikų, jų ir nepilnamečių vaikų ryšys silpnas, atsakovė neturi galimybių auginti nepilnamečius vaikus, nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygomis, ugdymu ir priežiūra nesidomi, prie auklėjimo neprisideda, išlaikymo neteikia ir materialiai neremia, ryšio su vaikais atkurti nesistengia.

9. Duomenų apie tai, kad atsakovė kreipėsi dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir nepilnamečių vaikų susigrąžinimo, nėra. Aplinkybių, leidžiančių manyti, kad situacija gali pasikeisti ir atsakovė pradės rūpintis nepilnamečiais vaikais, pakeis gyvenimo būdą, nenustatyta. Teismas, įvertinęs visumoje byloje esančius duomenis, laiko, kad reikalavimas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

10. Neterminuotai apribojus motinos valdžią atsakovei sustabdomos asmeninės (teisė gyventi su vaikais, reikalauti juos grąžinti iš kitų asmenų, dalyvauti auklėjant, iš dalies bendrauti su jais) ir turtinės (paveldėti jų turtą pagal įstatymą, teisės būti jų išlaikomam ir kt.) teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

11. Atsakovei neterminuotas motinos valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų atžvilgiu gali būti panaikinamas, jei jie įrodys, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Atsakovei motinos valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 punktas).

12. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

13. Įvertinus tai, kad po Alytaus apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-75-179/2018 priėmimo, kai buvo nustatyta nepilnametės A. U. gyvenamoji vieta nustatyta pas tėvą J. U., iš atsakovės E. J. priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 iki pilnametystės, 2019 m. gruodžio 1 d.. J. U. mirė, spręstinas klausimas dėl išlaikymo priteisimo apribojant neterminuotai atsakovei E. J. motinos valdžia A. U. atžvilgiu. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas, patikslinęs pradinio ieškinio reikalavimu, papildomai prašė priteisti išlaikymą nepilnametei A. U. kas mėnesį periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės atitinkamai iš atsakovės E. J. po 90,00 Eur.

14. CK 3.129 straipsnis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovas poreikių paskaičiavimo ir jų detalizavimo ieškinio reikalavimams pagrįsti nepateikė. Neabejotina, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiams vaikams augant, lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai auga. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs konkretaus būtino išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, pagal susiformavusią teismų praktiką orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (aktualiu laikotarpiu MMA nuo 2020 m. sausio 1 d. 470 Eur (atskaičius privalomus mokėti mokesčius)). Atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, laikytina, kad po 300 Eur dydžio suma per mėnesį reikalinga kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti, yra reali, būtina ir neviršija vaikų poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

15. Bylos duomenimis atsakovė E. J. yra darbinga, nedirba, neregistruoja Užimtumo tarnyboje. Atsakovės, kaip motinos pareigos iki pilnametystės išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdyti ir teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, nevykdymo priežastys ir aplinkybės nėra žinomos. Duomenų apie patiriamas išlaidas, kitus išlaikomus asmenis, turtą ar įsipareigojimus, nėra. Pripažintina, kad prašoma priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90,00 Eur suma, yra protinga ir proporcinga, todėl priteistina nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki vaiko pilnametystės.

16. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis indeksuotinas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

17. Priteistas iš atsakovės E. J. nepilnametės dukros A. U. išlaikymui pinigines lėšas tvarko uzufrukto teise paskirtas globėjas.

18. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

19. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškoma iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo apmokamas 32,40 Eur (90 Eur x 12 mėn.) x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą sudaro 15,12 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį visiškai, į valstybės biudžetą iš atsakovės priteistina 47,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (32,40 Eur +15,12 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 496 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų L. K., gim. (duomenys neskelbtini)., Ū. J., gim. (duomenys neskelbtini)., A. U., gim. (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. U. gim. (duomenys neskelbtini), po 90 Eur (devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – paskirtai globėjai.

Palikti galioti iki nuolatinio globėjo skyrimo nepilnametei A. U. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinojo įstatyminio atstovo – globėjo skyrimą.

Priteisti iš atsakovo E. J. 47,52 Eur (keturiasdešimt septinis eurus 52 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, byloje, valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios ribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus, tačiau skundo padavimas jo vykdymo nesustabdo.