Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant E. J., Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei E. J., trečiajam asmeniui L. K., institucijoms, teikiančioms išvadą byloje – Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriui, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo, išlaikymo vaikui priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3. straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114-2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Kadangi nepilnamečių vaikų teises įgyvendina jų tėvai (CK 3.163 straipsnio 1 dalis), todėl tėvų valdžia turi būti orientuota ir į vaiko teisių įgyvendinimą. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios aprojimą. Taigi tėvai turi ne tik prigimtinę bet ir konstitucinę pareigą rūpintis vaikais, juos prižiūrėti, išlaikyti, rūpintis jų sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visa tai sudaro tėvų valdžios turinį, numatytą Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Pagal teismų praktiką, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamu buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Iš ieškovės atstovės, atsakovės paaiškinimų, institucijų išvadų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė E. J. nevykdo motinos valdžios nepilnamečių vaikų L. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir Ū. J., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Motinos pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovė savo vaikų pati neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jos ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdama vaikų teises bei interesus ir toks jos elgesys sudaro motinos valdžios apribojimo pagrindą. Iš nevienkartinio apsilankymo globėjos namuose nustatyta, kad vaikų mama E. J. neatlieka savo, kaip motinos pareigų, vaikais nesirūpina, nedalyvauja jų auklėjime ir ugdyme, nepaskambina vaikams, neaplanko jų, neremia jų finansiškai. Pirmą kartą nepilnamečiams vaikams L. K. ir Ū. J., laikinoji globa nustatyta ir jų globėja paskirta L. K. 2012 m. balandžio 12 d., atsižvelgiant į tai, kad vaikai buvo likę be įstatyminio atstovo, Prienų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės dingimo. 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi 2012 m. lapkričio 5 d. E. J. buvo surasta, atsakovė patvirtino, kad iš namų išėjo savo noru ir nepranešė kur apsistojo, jos niekas prievarta nebuvo uždaręs, prieš jos valią niekur nelaikė. Atsakovei atsiradus, nepilnamečiams vaikams laikinoji globa buvo tęsiama, kadangi globėja L. K. patikino, kad atsakovė savo nepilnamečiais vaikais nesirūpina. Laikinoji globa nutraukta, vaikai L. K. ir Ū. J. grąžinti motinai E. J. 2013 m. sausio 30 d. Antrą kartą nepilnamečiams vaikams L. K. ir Ū. J., laikinoji globa nustatyta ir jų globėja paskirta L. K. nuo 2014 m. rugsėjo 4 d., atsižvelgiant į tai, kad vaikai vėl buvo likę be įstatyminio atstovo, sūnus L. savaitę laiko buvo paliktas namuose vienas. 2014 m. rugsėjo 2 d. Alytaus rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės dingimo, 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas E. J. atsiradus, kuri patvirtino, kad iš namų išėjo savo noru nesutariant su motina, kad ji niekur nebuvo dingusi. Taigi, abiem atvejais vaikams globa vaikams nustatyta dėl to, kad jų motina E. J. išeidavo iš namų, palikdama nepilnamečius vaikus be priežiūros.

Abu atsakovės vaikai yra mažamečiai, abiejų vaikų tėvai mirę, todėl jiems ypač reikalingas motinos dėmesys ir šiluma, bendravimas, artimas ryšys, ko pagal bylos medžiagą atsakovė negali užtikrinti. Atsakovės teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio vaikų nėra aplankiusi, vaikus matė tik kartą Alytuje senelei atvežus vaikus į medicinos įstaigą, tai rodo, kad motina nusišalusi nuo vaikų priežiūros ir auklėjimo, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdama bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Objektyvių kliūčių atsakovei E. J. trukdžiusių bendrauti su sūnumi L. K. ir Ū. J., byloje nenustatyta. Nedalyvavimas vaikų auklėjime negali būti pateisinamas tokiomis priežastimis, kaip atstumas, pinigų stoka, nedarbas, tariamas vaikų nuteikinėjimas bei dabartinis nėštumas. Remiantis išdėstytomis aplinkybės, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovei E. J. apriboti motinos valdžią vaikų L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir Ū. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Atsakovė iš esmės ieškiniu neprieštarauja, tačiau ji savo vaikų neatsisako, tačiau priežastis, dėl kurių susiklostė tokia situacija, jai nurodyti sunku.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009, išaiškino, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tam, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir rodytų iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengtų juos savarankiškai auklėti bei prižiūrėti.

Atsižvelgdamas į bylos duomenų visetą, įvertinus tai, kad E. J. yra jauno amžiaus, ilgą laiką savo nepilnamečiais vaikais rūpinosi pati, narkologo - psichatro įskaitoje neįrašyta, teistumų, administracinių nuobaudų jos atžvilgiu nėra užfiksuota, šiuo metu turi pastovią gyvenamąją vietą, turi sugyventinį, su kuriuo laukiasi trečio kūdikio, nepilnamečiams L. K. ir Ū. J. laikinoji globa nustatyta nuo 2014 m. rugsėjo 9 d., nėra užfiksuota duomenų apie motinos asocialumą, polinkį nusikalsti, girtauti, todėl, teismo manymu, negalima teigti, kad padėtis dėl E. J. elgesio ir gyvenimo būdo šeimoje ateityje negalėtų pasikeisti ir motina su nepilnamečiais vaikais turėtų būti atskirti negrįžtamai. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovei E. J., išreiškusiai norą ateityje rūpinti savo vaikais, turėtų būti taikomas laikinas motinos valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Laikinai apribojus tėvų valdžią E. J., sustabdomos asmeninės (teisė gyventi su sūnumi L. ir dukra Ū., reikalauti juos grąžinti iš kitų asmenų, dalyvauti auklėjant, iš dalies bendrauti su jais) ir turtinės (paveldėti L. ir Ū. turtą pagal įstatymą, teisės būti jos išlaikomiems vaikams suaugus ir kt.) teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su sūnumi ir dukra, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Atsakovei laikinas tėvų valdžios apribojimas sūnaus ir dukros atžvilgiu gali būti panaikinamas, jeigu ji įrodys, kad pakeitė savo elgesį teigiama linkme, gali auklėti savo sūnų ir dukrą, ir, jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus pačių vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).Sutinkamai su CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-310-915/2015).

Apribojus tėvų valdžią sūnaus L. ir dukros Ū. atžvilgiu būtina be tėvų globos likusiems vaikams nustatyti nuolatinę globą ir paskirti globėją bei nustatyti kur vaikai gyvens. Kadangi L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir Ū. J., gimusi (duomenys neskelbtini) gyvena su trečiu asmeniu L. K., 2014 m. rugsėjo 9 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais ji paskirta laikina L. K. ir Ū. J. globėja, sutinka būti paskirta nuolatine globėja, ginčo dėl globos ir nuolatinio globėjo paskyrimo byloje nėra, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį šioje dalyje. Vaikai L. K. ir Ū. J. išreiškė norą gyventi kartu su globėja ir pageidauja, kad L. K. būtų paskirta nuolatine globėja.

Esant tokioms aplinkybėms, L. K., gimusio (duomenys neskelbtini) ir Ū. J., gimusios (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja (CK 3.251 straipsnio 1 dalis) paskirtina L. K., nustatant L. K. ir Ū. J. gyvenamąją vietą kartu su nuolatine globėja L. K. (CK 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnis, 3.263 straipsnis, 3.265 straipsnio3 punktas). L. K. išaiškintina, kad globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) palaikyti ryšius su artimaisiais vaikui giminaičiais ir informuoti juos, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 6) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 7) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Taip pat išaiškintina, kad globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Jis turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurio asmens, laikančio jį pas save neteisėtai. Globėjas už vaiko padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, laisvalaikio tikslams užtikrinti. Atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus lieka ir laikinai apribojus motinos valdžią CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.3 straipsnį, įtvirtintus šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus prioritetas teiktinas vaikų teisių ir interesų apsaugai ir gynimui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ne tik nuo vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų turtinės padėties, tačiau kiekvienu atveju turi būti paisoma CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijos, kurios esmė yra ta, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė E. J. šiuo metu nedirba, laukiasi vaiko, savo vardu turi registruotino nekilnojamojo turto (b.l. 127-134), tačiau išlaikymo gera valia sūnui L. ir dukrai Ū. neteikia. Kadangi prašomas priteisti dydis nenukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl spręstina, jog papildomo įrodinėjimo nereikalauja, atsižvelgiant į vaikų amžių, augančių vaikų poreikius, šalies ekonominę situaciją bei tėvų pareigą išlaikyti kito asmens globai paliktus nepilnamečius vaikus, siekiant užauginti juos pilnavertėmis asmenybėmis, t.y., kad būtų patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikus. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Pažymėtina ir tai, jog nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama ir į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 289,00 Eur per mėnesį. Ieškovas, trečias asmuo įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikius bei j išlaikymui skiriamų lėšų dydį, teismui nepateikė, tačiau nurodytos išlaidos vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti yra protingos ir racionalios, kad užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo II skyrius). Nesant pagrindų nustatyti didesnę nei vidutinė vaiko poreikiams patenkinti būtiną pinigų sumą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Iš atsakovės priteistinas ieškovo prašomo dydžio išlaikymas sūnui L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir Ū. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienam po 90,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų L. ir Ū. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos globėja L. K. uzufrukto teise (CK 3.195 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo dėl L. K. ir Ū. J. turto administratoriaus paskyrimo pažymėtina, kad teismo išreikalautais duomenimis nustatyta, jog nekilnojamojo ir kito registruotino turto nepilnamečių vaikų vardu nėra, ką patvirtina VĮ „Registrų centras“ pažyma (b.l. 136, 137). Taigi, bylos duomenimis nesant L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir Ū. J., gimusios (duomenys neskelbtini), vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, turto administratorius neskirtinas.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos - žyminis mokestis 105,80 Eur bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei 22,72 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92-93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos sūnaus L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros Ū. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros Ū. J., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam po 90,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų L. ir Ū. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise disponuos L. K..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti L. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir Ū. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jų globėja paskirti L. K..

L. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir Ū. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su L. K..

Priteisti iš E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 105,80 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu 22,72 Eur, iš viso 128,52 Eur išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.