Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-31 · Civilinė byla Nr. e2-160-330/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
e2-160-330/2019
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00198-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-160-330/2019Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00198-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo banga“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Projektų plėtros biuro atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria netenkintas bankroto administratorės prašymas dėl įkeitimo panaikinimo, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo banga“ bankroto byloje (Nr. eB2-743-221/2018),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi UAB „Verslo banga“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta UAB Projektų plėtros biuras. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Bankroto administratorė pateikė teismui prašymą panaikinti BUAB „Verslo banga“ turtui įregistruotą įkeitimą (įkeitimo identifikavimo kodai 20220140000014 ir 20220130063084). Bankroto administratorė nurodė, kad BUAB „Verslo banga“ kreditorių 2017 m. rugsėjo 28 d. susirinkime buvo priimtas nutarimas UAB „Poseda“ naudai įkeistą turtą pardavinėti viešosiose varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Turto nepardavus viešosiose varžytynėse, BUAB „Verslo banga“ 2018 m. gegužės 7 d. kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas UAB „Poseda“ įkeistą turtą pardavinėti laisvu pardavimu kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. 2018 m. liepos 16 d. buvo sudaryta kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis tarp BUAB „Verslo banga“ ir T. K., kuria buvo parduotas motorinis pontoninis katamaranas, modelis „Aquabus 900“ su pakabinamuoju varikliu „Mercury ME60ELPT BF“, 2018 m. rugpjūčio 14 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis tarp BUAB „Verslo banga“ ir R. R., kuria buvo parduotas krovininis automobilis „Toyota Hilux“, 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudaryta kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis tarp BUAB „Verslo banga“ ir UAB „Tangera“, kuria buvo parduota pramoginių laivų plovimo ir priežiūros įranga.

3. Bankroto administratorė nurodė, kad UAB „Poseda“ ir Šiaulių kredito unija (buvusi kredito unija „Savas rūpestis“) 2016 m. kovo 31 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria Šiaulių kredito unija perleido naujai kreditorei UAB „Poseda“ visas reikalavimo teises pagal paskolos sutartis. Kartu su perleidžiamomis reikalavimo teisėmis yra perleidžiamos ir visos teisės, kylančios iš užtikrinimo priemonių sutarčių (įkeitimo sutarčių). Realizavusi įkeistą turtą, bankroto administratorė kreipėsi į notarą dėl įkeitimo išregistravimo, tačiau jai buvo paaiškinta, kad 2016 m. kovo 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu nebuvo atlikti pakeitimai hipotekos registre. Bankroto administratorė kreipėsi į BKU „Baltija“ (buvęs pavadinimas Šiaulių kredito unija) bankroto administratorių su prašymu išduoti pažymą, kad UAB „Verslo banga“ neturi įsipareigojimų BKU „Baltija“ ir pateiktas sutikimas dėl įkeitimo išregistravimo, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas. BUAB „Verslo banga“ bankroto administratorė paaiškino, kad ji negali įpareigoti BKU „Baltija“ ir UAB „Poseda“ notarine tvarka įregistruoti įkeitimo duomenų pakeitimus. Be to, tokie pakeitimai yra apmokestinami, o bankrutuojanti įmonė negali sau to leisti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi netenkino BUAB „Verslo banga“ bankroto administratorės UAB Projektų plėtros biuro prašymo.

5. Teismas, įvertinęs bankroto administratorės pateiktus duomenis, konstatavo, kad UAB „Verslo banga“ bankroto procese pardavus turtą, pasibaigė įkeitimas šiam turtui. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, jog parduotam turtui buvo taikytas sutartinis, o ne priverstinis įkeitimas, pažymėjo, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas negali spręsti klausimo dėl hipotekos (įkeitimo) panaikinimo. Teismas išaiškino, jog pagal aktualų teisinį reguliavimą dėl bankroto procese parduoto turto įkeitimo išregistravimo bankroto administratorė turi kreiptis į notarą. Aplinkybė, jog notaro paslaugos yra mokamos, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti ir taikyti sprendžiamam klausimui aktualaus teisinio reguliavimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atsakovės BUAB „Verslo banga“ bankroto administratorė UAB Projektų plėtros biuras atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl įkeitimo panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Įstatyme numatyta, kad pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia. Įstatyme įtvirtinta imperatyvi taisyklė, jog pardavus bankrutavusios įmonės turtą varžytynėse ar laisvu pardavimo, toks pardavimas išlaisvina turtą nuo hipotekos (įkeitimo). Nagrinėjamu atveju pardavus bankrutavusios įmonės turtą, atsirado įstatyme tvirtintas įkeitimo pabaigos pagrindas.

6.2. Bankroto administratorė neturi galimybės nei pati atlikti pakeitimus hipotekos registre, nei įpareigoti kitus asmenis atlikti tokius veiksmus. Duomenų pakeitimus hipotekos registre turi atlikti tik pradinis ir naujasis kreditoriai. Pagal įstatymą notarui atsisakius registruoti hipotekos (įkeitimo) pabaigos duomenis, toks prašymas teikiamas teismui. Įkeitimo panaikinimo klausimo išsprendimas teisme būtų teisingas, protingas ir operatyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vykdant UAB „Verslo banga“ bankroto procedūras, buvo realizuotas įmonei priklausantis kilnojamasis turtas: motorinis pontoninis katamaranas Aquabus 900, automobilis Toyota Hilux bei pramoginių laivų plovimo ir priežiūros įranga. Šis atsakovės turtas buvo įkeistas Šiaulių kredito unijai, kuri reikalavimo teises su prievolės užtikrinimo priemonėmis perleido UAB „Poseda“. Byloje sprendžiamas klausimas dėl bankroto procese realizuoto turto įkeitimo panaikinimo.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.224 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai įkeistas turtas priverstinai parduodamas kreditoriaus, kuriam turtas įkeistas, reikalavimu, visi turto įkeitimai panaikinami. Pagal CK 4.224 straipsnio 3 dalį, pasibaigęs įkeitimas, kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, išregistruojamas iš Hipotekos registro. Kreditoriaus, skolininko arba turto savininko prašymas dėl įkeitimo pabaigos pateikiamas notarui, o šis duomenis apie įkeitimo pabaigą perduoda Hipotekos registrui. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia. Bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka perduoda notarui ar teismui (priverstinės hipotekos atveju) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą. Apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atlikti veiksmus, susijusius su sutartinio įkeitimo išregistravimu (panaikinimu) įkeisto turto realizavimo pagrindu. Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, jog duomenys apie įkeitimo pabaigą turi būti pateikti notarui, o ne teismui. Todėl darytina išvada, jog sutartinio įkeitimo atveju bankroto bylą nagrinėjantis teismas negali priimti procesinių sprendimų, susijusių su sutartinio įkeitimo panaikinimu (išregistravimu) realizuotam turtui.

10. Apeliacinis teismas iš bankroto administratorės pateiktų duomenų nustatė, jog analizuojamu atveju administratorė apie įkeisto turto realizavimą pranešė notarui. Tuo tarpu administratorės sprendimas kreiptis į teismą dėl hipotekos išregistravimo (panaikinimo) buvo nulemtas tos priežasties, jog notaras pareikalavo pateikti papildomus duomenis ir (ar) atlikti papildomus veiksmus, būtinus vykdant procedūras, susijusias su įkeitimo pabaigos registravimu. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nei nurodytos aplinkybės, nei tai, jog notaro paslaugos yra mokamos, savaime nesudaro pagrindo teismui perimti teisės aktais notarui priskirtų funkcijų. Pažymėtina, kad notaro akcentuotos aplinkybės dėl papildomų duomenų ir procedūrinių veiksmų poreikio, savaime nelemia išvados, jog įkeitimo pabaigos procedūros atlikimas įstatyme nustatyta tvarka nėra galimas. Bankroto administratorės akcentuojamas tikslas operatyviai atlikti atitinkamas procedūras, tokiu būdu užtikrinant turto įgijėjų interesus, taip pat nesudaro pagrindo teismui įsiterpti į notaro veiksmų kompetenciją.

11. Kiti atskirajame skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

12. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė aktualias aplinkybes ir priėmė teisėtą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis