- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-04
- Bylos Nr.
- e2YT-1570-600/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14194-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, valstybės įmonei Turto bankas, V. K.
- Advokatai
- Viačeslav Beperšč
- Kategorijos
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Aldonai Majienei,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas ir V. K. dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. Pareiškėjas prašo nustatyti faktą, jog įgyjamosios senaties būdu I. K. yra įgijęs nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 26,31 kv. m, gyvenamasis plotas 13,08 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini).
1.1. Nurodo, kad pareiškėjas su sutuoktine V. K. nuo 1962 metų valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 26,31 kv. m, gyvenamasis plotas 13,08 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas 1). Maždaug prieš 40 metų nurodytas butas buvo sujungtas su pareiškėjui nuosavybės teisė priklausančiu butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 26,06 kv. m, gyvenamasis plotas 12,99 kv. m, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas 2). Buto 1 ir Buto 2 bendras plotas yra 52,37 kv. m.
1.2. Gyvenamojo namo administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Priemiestis“ pareiškėjui išrašo sąskaitas už teikiamas eksploatavimo paslaugas už 52,37 kv. m bendrą plotą. Pareiškėjas valdo, prižiūri ir apmoka visas Buto 1 ir Buto 2 eksploatavimo išlaidas ir komunalines paslaugas. Buto 1 nuosavybės teisė niekam nepriklauso. Nurodytas aplinkybes patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, UAB „Priemiestis“ sąskaitos, mokėjimo kvitai ir sujungtų Butų nuotraukos.
1.3. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendros jungtinės nuosavybės teisė priklauso 261/2000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,2 ha, esančio (duomenys neskelbtini).
1.4. VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro archyve Buto 1 kadastrinės bylos nėra, todėl prie pareiškimo pridedamas viso gyvenamojo namo 1-o aukšto planas, kuriame pažymėti Butas 1 ir Butas 2.
1.5. Butas 1 nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. Pareiškėjas sąžiningai įgijo Butą 1, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką, visą valdymo laiką Butas 1 buvo valdomas teisėtai, visą valdymo laiką Butas 1 buvo valdomas atvirai ir nepertraukiamai, visą valdymo laiką Butas 1 buvo valdomas kaip savas, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Todėl pareiškėjas mano, kad yra pagrindas nustatyti faktą, kad įgyjamosios senaties būdu pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 26,31 kv. m, gyvenamasis plotas 13,08 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turtas bankas pateiktame atsiliepime nurodo, kad pareiškimo prašo netenkinti (e/b t. 1, b. l. 100-103).
2.1. Nurodo, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.
2.2. Šis būdas taikomas, kai yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos – (1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; (2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); (3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, turi nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); (4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; (5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); (6) daiktas valdomas nepertraukiamai; (7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); (8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
2.3. Taip pat yra būtina patikrinti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, nes konstatavus negalimumą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pareiškėjui įgyti pagal įgyjamąją senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjo sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes šiais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
2.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamąją senatį.
2.5. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo turtas buvo privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (Butų privatizavimo įstatymą ir kt.), viena iš sąlygų nekilnojamojo turto privatizavimui buvo ta, kad už tokį turtą turėjo būti sumokėti pinigai (CPK 178 straipsnis). Duomenų, kad ginčo butas būtų įkainotos ir, kad jį buvo ketinama perleisti fiziniams asmenims, į bylą nepateikta. Dėl nurodyto ginčo turtas negali būti privati asmenų nuosavybė. Kasacinio teismo praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai toks turtas (patalpos ar butas) nebuvo valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškimu nesutiko.
3.1. Nurodė, kad pareiškėjas neįrodo esant visų CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti būtinų sąlygų, dėl ko pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo vertina kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
3.2. Pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono vykdomojo komiteto 1986 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 34 pareiškėjui buvo priskirtas atlaisvintas butas (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) kaip sandėliavimo patalpos.
3.3. Pareiškėjas 1992 m. birželio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pagal Butų privatizavimo įstatymą nusipirko vieno kambario 26,06 kv. m butą (duomenys neskelbtini).
3.4. Nurodė, kad patikrinus Vilniaus miesto Naujosios Vilnios seniūnijos archyviniame fonde saugomas butų, esančių Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo ir jų rengimo dokumentų bylas duomenų apie buto (duomenys neskelbtini), privatizavimą nerasta.
3.5. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 6 d., 2023 m. sausio 9 d raštais kreipėsi į Vilnius miesto savivaldybę prašydamas leisti pirkti butą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. birželio 2 d. ir 2023 m. vasario 2 d. raštais buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatomis, valstybei priklausantys neprivatizuoti butai yra priskiriami turtui, kurį Savivaldybė valdo patikėjimo teise ir kuris turi būti perduotas jos nuosavybėn.
3.6. Paaiškėjus, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti buto (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimų duomenys neatitinka faktinės situacijos dėl atliktų buto (duomenys neskelbtini), apjungimo su butu (duomenys neskelbtini), darbų bei aplinkybei, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčo buto perėmimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn procedūra sustabdyta.
3.7. Atkreipė dėmesį tai, kad nors pareiškėjas teigia, kad jis valdo butą (duomenys neskelbtini), tačiau šis valdymas nėra laikytinas valdymu CK 4.22 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. tai nėra valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad pareiškėjas šį daiktą faktiškai turi neturėdamas tikslo jį valdyti kaip savo. Pareiškėjui Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono vykdomojo komiteto 1986 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 34 buvo priskirtas atlaisvintas butas (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) kaip sandėliavimo patalpos. Taigi pareiškėjui butas buvo suteiktas kaip sandėliavimo patalpos, nesiekiant perduoti jo nuosavybės teisės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad šis butas pareiškėjo buvo valdomas kaip savininko. Kadangi butas buvo suteiktas naudotis Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono vykdomojo komiteto minėtu sprendimu, darytina išvada, kad pareiškėjui buvo perduotas neterminuotai naudotis butas, priklausantis valstybiniam butų fondui, kuris priklausė valstybės nuosavybei (1986 m. galiojęs 1964 m. liepos 7 d. Civilinio kodekso 98 straipsnis). Dėl šių priežasčių laikytina, kad pareiškėjas gavo butą faktiniam naudojimui, tačiau tai nesukūrė jam valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti.
3.8. Valstybinio ir visuomeninio butų fondo butų daugiabučiuose namuose pirkimo-pardavimo tvarka ir sąlygos buvo nustatytos 1991 m. birželio 30 d. įsigaliojusiame Butų privatizavimo įstatyme (galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.). Pagal šio įstatymo 4 straipsnį butą turėjo teisę pirkti asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 12 straipsnį asmenims, neprivatizavusiems jų naudojamų gyvenamųjų patalpų, išliko teisė šiomis patalpomis toliau naudotis nuomos ar panaudos pagrindais. Butas nebuvo privatizuotas. Todėl ginčo butas turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama jį pripažinti įgytu nuosavybės teise įgyjamąja senatimi.
4. Byla nagrinėjama nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.
5. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas pareiškimą palaikė, prašė tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
6. Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė pareiškimo netenkinti atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
7. Byloje keliamas klausimas dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu.
8. Įstatymu yra apibrėžta, kad įgyjamoji senatis yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus, nurodytus CK 4.68-4.71 straipsniuose.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas).
10. Dėl įgyjamosios senaties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, taip pat yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti būtina visų įstatyme nurodytų aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
11.1. Pareiškėjas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka nuosavybės teise 1992 m. birželio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 16-3816 įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini) (e/b t. 1, b. l. 14);
11.2. Iš pareiškėjo pateikto VĮ Registrų centras pateikto pastato adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto plano matyti, kad pirmame aukšte yra keturi butai;
11.3. Į bylą pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono Vykdomojo komiteto 1986 m. vasario 28 d. raštą, kuriame nurodyta, kad rajono komiteto 1986 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 34 pareiškėjui priskirtas atlaisvintas butas Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) kaip sandėliavimo patalpos (e/b t. 1, b. l. 89-90);
11.4. Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų bazės 2022 m. balandžio 20 d. išraše nurodyta, kad į butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buto (duomenys neskelbtini) numeracija vėliau buvo pakeista į (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paaiškinimai) nuosavybės teisė neįregistruota (e/b t. 1, b. l. 13);
11.5. Į bylą pateiktame Vilniaus miesto valdybos 1992 m. liepos 9 d. potvarkio Nr. 1360V 1-ame punkte nurodyta, kad seniūnijos teritorijoje esančius savivaldybės pastatus perduoti į Vietinio ūkio skyriaus balansą. Aplinkybę, kad pastatas (duomenys neskelbtini) buvo perduotas, patvirtina 1992 m. liepos 1 d. Naujosios Vilnios seniūnijos valdybos gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų perdavimo aktas (dokumentas neskaitmenizuotas, įkeltas į bylą 2024 m. balandžio 29 d., DOK-66640);
11.6. Iš Vilniaus mieto savivaldybės administracijos archyvo gautų pareiškėjo buto privatizavimo bylos dokumentų matyti, kad 1992 m. birželio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad pareiškėjui pagal Naujosios Vilnios rajono valdybos 1992 m. birželio 24 d. potvarkį, įsakymą ar įkainojimo aktą Nr. 3367 buvo parduotas vieno kambario butas, kurio plotas 26,04 kv. m ir sandėlis, esantys (duomenys neskelbtini) (dokumentas neskaitmenizuotas, įkeltas į bylą 2024 m. kovo 26 d., DOK-48233).
12. Apibendrinant sprendimo 11 punkte nustatytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes teismas sutinka su suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytais argumentais, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)) atitinka CK 4.69 straipsnio 3 dalies sąlygas, t. y. kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Sprendimo 11.5 punkte aptartas įrodymas sąlygoja išvadą, kad visas pastatas adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto valdybos potvarkiu buvo perduotas Naujosios Vilnios seniūnijai. Aplinkybė, kad pareiškėjas buto privatizavimo sutartimi įsigijo ne tik butą, bet ir sandėlį nekeičia teismo išvadų, kad jo nurodytas butas (duomenys neskelbtini), kuris jam buvo skirtas kaip sandėliavimo patalpos, gali būti perduotas pareiškėjui nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu, nes pateikti įrodymai pagrindžia, kad nurodytas butas priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, nepaisant to, kad šis faktas nėra įregistruotas viešajame registre. Aplinkybė, kodėl į privatizavimo sutartyje minimą sandėlį nėra įregistruota nuosavybės teisė, nėra aktuali šios bylos kontekste.
13. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes teismas sutinka su suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodyta kasacinės instancijos teismo suformuota praktika ir išaiškinimu, kad aplinkybė, kad teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, ar kad į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo, akcentuojant, kad bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamąją senatį, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-535/2008).
14. Nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti argumentai sąlygoja išvadą, kad pareiškimas negali būti patenkintas.
15. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir motyvai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako.
16. Byloje iš viso patirta 18,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos valstybei iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnio 1 dalis (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 96, 177–197, 259, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimo netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 18,89 Eur teismo patirtų pašto išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5662. Teismui turi būti pateikti įrodymai apie sumokėtas pašto išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.