Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui K. Š., ieškovo K. Š. atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Černiauskui, atsakovei N. Š., atsakovės N. Š. atstovei advokatei Renatai Narbutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Š. ieškinį atsakovei N. Š. dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo, bei atsakovės N. Š. priešieškinį K. Š. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

10. Be to, ieškovas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo tos dienos, kai jo vardu buvo įregistruota nuosavybė, niekada nemokėjo savo dalies mokesčių. Tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo jokio pokalbio, kuris būtų susijęs su ieškovo paveldėto buto valdymu ir naudojimu. Atsakovės paskaičiavimais, bendra ieškovo mokėtina suma atsakovei sudaro 2 749,15 Eur.

13. Aiškina, kad atsakovė pripažįsta, kad bute gyveno ji ir jai buityje padedantis asmuo, kas patvirtina, kad visu butu (visais jame esančiais kambariais) faktiškai naudojosi tik du asmenys, ir ieškovo tarp jų nebuvo. Nuo 2006 metų tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad visu būstu naudosis atsakovė ir ieškovas nesinaudos jam priklausančia būsto dalimi, su sąlyga, kad visus mokesčius (už visą butą), susijusius su būsto išlaikymu, administravimu, kaupiamosiomis lėšomis, mokės atsakovė. Atsakovė ieškovo niekados per paskutinius 14 metų (nuo 2006 m.) nereikalavo mokėti ir/ ar jai atlyginti jokių su šiuo būstu susijusių mokesčių.

14. Pažymi, kad, ieškovas yra padengęs dalį su būstu susijusių mokesčių, iš viso 113,03 Eur sumoje, todėl tuo atveju, jeigu teismas vis gi tenkintų atsakovės reikalavimą ir nuspręstų priteisti ieškovo skolą atsakovei, tai skola neabejotinai turėtų būti atitinkamai sumažinta šia dalimi. Atsakovės reikalavimas priteisti 2 749,15 Eur sumą reiškia reikalavimą atlyginti atsakovei žalą.

15. Paaiškina, kad ieškovas prašo teismą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimui Nr. 2. Tokiu atveju, taikant 3 metų ieškinio senaties terminą reikalaujamai žalai priteisti, atsakovės reikalaujamos priteisti žalos sumos galėtų būti skaičiuojamos už ne ilgesnį laikotarpį kaip nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovas privalo atlyginti atsakovei žalą, lygią ½ daliai jos už nurodytą laikotarpį patirtų išlaidų UAB „Priemiestis“, tai tokia atlygintina žalos suma negalėtų būti didesnė kaip 277,55 Eur. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovas privalo atlyginti atsakovei žalą, lygią ½ daliai jos už nurodytą laikotarpį patirtų išlaidų UAB „Vilniaus energija“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“, tai atlygintina žalos suma negalėtų būti didesnė kaip 544,45 Eur. Atsižvelgiant į tai, taikant trejų metų ieškinio senaties terminą, atsakovės reikalaujama priteisti žalos suma iš viso negalėtų būti didesnė kaip 822 Eur.

16. Teismo posėdžio metu ieškovas K. Š. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė priešieškinį atmesti.

17. Teismo posėdžio metu ieškovo K. Š. atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Černiauskas prašė ieškovui paskirti didesnį kambarį bute, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taikyti senaties terminą, bei ieškinį pilnai tenkinti.

18. Teismo posėdžio metu atsakovė N. Š. ir atsakovės atstovė advokatė Renata Narbutienė palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas.

19. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. lygiomis dalimis po ½ dalį, priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 45,93 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimais Nr. 382 ir Nr. 383, ieškovas su atsakove nuosavybės teises į butą įgijo priėmę palikimą po A. Š. mirties.

20. Iš buto detaliojo plano matyti, jog bute yra du kambariai, kurie yra 12,41 kv.m ploto (plane pažymėta indeksu 79-5) ir 17,41 kv. m ploto (plane pažymėta indeksu 79-6), virtuvė – 7,42 kv.m ploto (plane pažymėta indeksu 79-4), koridorius – 5,49 kv.m (plane pažymėta indeksu 79-1), vonia – 2,21 kv.m (plane pažymėta indeksu 79-2), WC patalpos – 0,99 kv. m ploto (plane pažymėta indeksu 79-3). Duomenų, kad būtų nustatyta naudojimosi butu tvarka tarp bendraturčių, nėra.

Dėl naudojimosi tvarkos gyvenamosiomis patalpomis nustatymo.

21. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tokiu atveju, skiriant naudotis patalpas, turi būti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) taip pat reikalauja, parenkant bendraturčiams priimtiniausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, įvertinti ir tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį, taip pat tai, ar siūlomi naudojimosi patalpomis variantai nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

23. Kaip minėta, ieškovui ir atsakovei priklauso po ½ dalį ginčo buto. Ginčo butas yra dviejų kambarių: kambarys, plane pažymėtas indeksu 79-5, kurio plotas 12,41 kv. m ir kambarys, plane pažymėtas indeksu 79-6, kurio plotas 17,41 kv. m.

24. Šioje byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kam paskirti asmeniškai naudoti didesnį kambarį, plane pažymėtą indeksu 79-6. Ieškovas prašo skirti jam didesnį kambarį (bendro naudojimo patalpas paliekant bendram naudojimui) motyvuodamas tuo, kad šį kambarį atsakovė be jo leidimo nuomoja svetimiems asmenims ir už nuomą gauna pinigus, todėl ieškovas teismo prašo priteisti ne tam tikrą dalį nuompinigių, ar nuostolių už daiktus, tačiau paskirti naudotis ne itin didesniu kambariu, be to, mažesniame kambaryje atsakovė gyvena labai ilgą laiką, kambaryje yra sukrauti jos asmeniniai daiktai, taip pat mažesnis kambarys yra arčiau virtuvės, tualeto ir vonios, kas senyvo amžiaus žmogui, taip pat yra labai aktualu. Atsakovės teigimu, ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka atimtų iš atsakovės teisę naudotis didesniu kambariu, kuriame yra daugiau vietos ir balkonas, toks buto padalinimas būtų kenksmingas atsakovės sveikatai, nes atsakovė yra garbaus amžiaus, silpnos sveikatos, neįgali, praktiškai neturi galimybės išeiti į lauką, todėl atsakovei svarbu turėti didesnį kambarį ir balkoną, kad galėtų išeiti pakvėpuoti grynu oru, be to, atsakovė yra atlikusi didesniojo kambario remontą, prie kurio ieškovas nėra prisidėjęs. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovas K. Š. nurodė, kad jam iš esmės nėra svarbu, kuriuo kambariu bus nustatyta jo teisė naudotis.

25. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovės pasiūlyta naudojimosi ginčo butu tvarka, paskiriant atsakovei naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 79-6, atsakovui - kambariu, plane pažymėtu indeksu 79-5, bendram šalių naudojimui - koridorių, plane pažymėtu indeksu 79-1, virtuvę, plane pažymėtą indeksu 79-4, vonią, plane pažymėtą indeksu 79-2, ir tualeto patalpą, plane pažymėtą indeksu 79-3, yra optimaliausias variantas ir labiausiai atitinkantis ginčo šalių interesus. Šalims priklausantis butas yra dviejų kambarių, abiejų kambarių plotai skiriasi tik 5 kv. m, tačiau, kambarys, plane pažymėtas indeksu 79-6, turi balkoną. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl fakto, jog ginčo bute visą laiką gyveno tik atsakovė, jį prižiūrėjo, remontavo. Atsakovė yra garbaus amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovė turi kito nekilnojamojo turto. Be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė nuomotų kambarius. Taip pat, iš bylos medžiagos konstatuotina, kad, atsižvelgiant į ginčo buto išplanavimą, nustatyti kitokią nei siūlo šalis naudojimosi butu tvarką, nėra įmanoma.

Dėl pareigos prisidėti prie bendro turto išlaikymo.

26. Atsakovė priešieškiniu prašo iš ieškovo priteisti 2 749,15 Eur dydžio atsakovės išlaidas už butui tiektas komunalines ir administravimo paslaugas, kaupiamąsias lėšas laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Atsakovės teigimu, ji yra priversta mokėti komunalinius mokesčius viena, kadangi ieškovas prie buto išlaikymo visiškai neprisideda.

27. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl pateiktų mokesčių skaičiavimų, bei fakto, kad atsakovė apmokėjo nurodyto dydžio išlaidas, t. y. įvykdė ieškovo prievoles, susijusias su bendro turto išlaikymu. Ieškovo teigimu, nuo 2006 metų tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, kuriuo šalys susitarė, kad visu būstu naudosis atsakovė ir ieškovas nesinaudos jam priklausančia būsto dalimi, su sąlyga, kad visus mokesčius (už visą butą), susijusius su būsto išlaikymu, administravimu, kaupiamosiomis lėšomis, mokės atsakovė.

28. Pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).

29. CK nustatytos privalomosios (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir neprivalomosios (CK 4.83 straipsnio 4 dalis) sąnaudos turtui išlaikyti. Kaip jau minėta, pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Taigi bendraturtis privalo padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas. Bendrasavininkio pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę proporcingai jam priklausančiai daliai yra numatyta įstatymų (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 2, 3 dalys), o aplinkybė, kad tuo turtu savininkas nesinaudoja, neatleidžia bendraturčio nuo įstatymų numatytos turto išlaikymo pareigos.

30. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas nepagrįstais laiko ieškovo argumentus, jog jis, kaip ginčo buto bendraturtis, neturi prisidėti prie bendro turto išlaikymo, kadangi šiame bute negyvena, atsakovė niekada nereikalavo mokėti ir/ ar jai atlyginti jokių su šiuo būstu susijusių mokesčių. Kaip jau buvo nurodyta, pareigą išlaikyti bendrą turtą turi visi bendraturčiai, nepriklausomai nuo to, naudojasi jie bendru turtu ar ne. Atsakovė nuolat mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, kadangi nemokant mokesčių, minėtų paslaugų tiekimas būtų nutrauktas, didėtų skolos. Ieškovas neįrodė, kad jis ir atsakovė susitarė, jos atsakovė viena mokės visus mokesčius (už visą butą) (CPK 178 straipsnis). Taigi, nesutiktina su argumentu, kad ieškovas neturi prisidėti prie bendro turto išlaikymo. Tačiau pažymėtina, jog būtina išskirti ir tam tikras mokamų mokesčių grupes. Vieni už nekilnojamąjį turtą – butą mokami mokesčiai priklauso nuo faktinio naudojimosi tam tikromis paslaugomis, pavyzdžiui, mokesčiai už suvartotą elektros energiją, vandenį, dujas ir kt., yra apmokami priklausomai nuo suvartojamo kiekio, o kiti mokesčiai – mokesčiai už šildymą, abonentiniai mokesčiai, skaitiklių aptarnavimo ar vandens pardavimo mokesčiai ir mokesčiai už kitas komunalines paslaugas yra mokami nepriklausomai nuo to, ar patalpomis bendraturtis naudojasi ar ne. Taigi yra tam tikri privalomi mokėjimai, kurių mokėjimas nepriklauso nuo naudojimosi turtu. Atsižvelgiant į tai, bendraturtis proporcingai savo daliai turte turi prisidėti prie privalomų mokėjimų mokėjimo ir nekilnojamojo turto išlaikymo pareiga, vien tik dėl to, kad jis turtu nesinaudoja, neturi būti perkeliama kitiems bendraturčiams.

31. Bendraturčių konkreti dalis bendrame turte yra nustatyta ir nurodyta Nekilnojamojo turto registre. Taigi, ieškovas, būdamas vienas iš ginčo buto bendraturčių, privalo mokėti mokesčius proporcingai savo turimai turto daliai, tačiau byloje nustatyta, kad ieškovas tinkamai šios savo kaip bendraturčio pareigos nevykdo, mokėtinų mokesčių nemoka.

32. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. liepos 31 d. šilumos tiekėjai UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ yra tiekę šilumos energiją ginčo butui, už bendrą 4 707,24 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas negyveno bute laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2020 m. liepos 31 d., iš bendros mokėtinos sumos yra mažinamos sumos, kurios yra susijusios su karšto vandens sunaudojimu, todėl suteiktų paslaugų suma be tiekto karšto vandens su mokėtinais delspinigiais, remiantis pateiktais AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ duomenimis, sudaro 3 808,80 Eur. Kadangi ieškovas nuosavybės teise valdo ½ dalį buto, todėl ieškovo mokėtina dalis sudaro 1 904,40 Eur.

33. Be to, laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. už kitas paslaugas ir kaupiamąsias lėšas namo atnaujinimui (paslaugos teikėjas UAB „Priemiestis“) buvo sumokėta 1 824,85 Eur suma, todėl ieškovo ½ dalis sudaro 912,43 Eur. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, taip pat tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas paslaugos teikėjui yra sumokėjęs 87,68 Eur (37,68 Eur pagal 2016 m. rugpjūčio 5 d. kasos pajamų orderį ir 50 Eur pagal 2016 m. rugsėjo 21 d. kasos pajamų orderį). Ieškovas teigia, kad taip pat yra sumokėjęs 25,35 Eur pagal 2020 m. vasario 28 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimą, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad įmoka buvo faktiškai sumokėta ieškovo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atlikęs dvi įmokas paslaugos teikėjui UAB „Priemiestis“, ieškovo mokėtina suma mažinama pastarojo sumokėta suma, kas sudaro 844,75 Eur (912,43 Eur – 87,68 Eur).

34. Taigi, apibendrinant pateiktus duomenis, ieškovas proporcingai savo turimo turto daliai iš viso yra skolingas 2 749,15 Eur.

35. Ieškovas prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimui priteisti atsakovei 2 749,15 Eur turėtų išlaidų už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. ir už tiektas komunalines ir administravimo paslaugas, kaupiamąsias lėšas laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Ieškovo teigimu, atsakovės reikalaujamos priteisti žalos sumos galėtų būti skaičiuojamos už ne ilgesnį laikotarpį kaip nuo 2017 m. liepos 31 d. iki 2020 m. liepos 31 d., atitinkamai atsakovės reikalaujama priteisti žalos suma iš viso negalėtų būti didesnė kaip 822 Eur.

36. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Per ieškinio senaties terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieškinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neišnyksta, jo reikalavimą skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieš skolininko valią valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama.

37. Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

38. Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

39. Teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo ieškovo skolą atsakovei, atsiradusią iš atsakovės įvykdytos prievolės komunalinių paslaugų tiekėjams, vertinti kaip žalą, kuri apibrėžta CK 6.249 strapsnyje ir jos priteisimui taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismo vertinimu, tai yra prievolės šalies pasikeitimas įvykdžius prievolę už kitą asmenį, t. y. ieškovo kreditoriumi (vietoje palsaugos teikėjo) tapo atsakovė, o prievolės pagrindas iš esmės tas pats kilęs iš savininko pareigos išlaikyti būstą (CK 6.2 straipsnis). Taip pat nėra teisinio pagrindo ieškovo nekompensuotų atsakovei, o pastarosios patirtų išlaidų už komunalines paslaugas traktuoti kaip periodinių mokėjimų, kas galėtų lemti kito sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo galimybę (CK 1.125 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Ieškovo prievolė atsakovei traktuotina kaip skola, neturinti periodinio mokėjimo pobūdžio. Nesant skolos periodinio mokėjimo prievolės, skolos priteisimui taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-969/2017).

40. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas priteisti atsakovei 2 749,15 Eur turėtų išlaidų už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. ir už tiektas komunalines ir administravimo paslaugas, kaupiamąsias lėšas laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d., yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

42. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai atmestini, o atsakovės priešieškinys tenkintinas, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

43. Remiantis Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. balandžio 15 d. pažyma Nr. (12.32Mr)PT-2754, atsakovei 2020 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-1597-8064 teikta antrinė teisinė pagalba; valstybė iš viso patyrė 261,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš ieškovo valstybei priteistina 398,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 137 Eur žyminis mokestis ir 261,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

45. Byloje iš viso patirta 5,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo K. Š. ieškinį atsakovei N. Š. dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo atmesti.

Tenkinti atsakovės N. Š. priešieškinį K. Š. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir įsiskolinimo priteisimo.

Nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką:

ieškovui K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 79-5;

atsakovei N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu indeksu 79-6, bei balkonu, į kurį patenkama iš patalpos 79-6;

bendram ieškovo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojimui paskirti šias patalpas: koridorių, plane pažymėtu indeksu 79-1; virtuvę, plane pažymėtą indeksu 79-4; vonią, plane pažymėtą indeksu 79-2; tualeto patalpą, plane pažymėtą indeksu 79-3.

Priteisti atsakovei N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 749,15 Eur išlaidų už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. ir už tiektas komunalines ir administravimo paslaugas, kaupiamąsias lėšas laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d.

Priteisti valstybei iš ieškovo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 398,94 Eur bylinėjimosi išlaidų (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą).

Priteisti valstybei iš ieškovo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 261,94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Priteisti valstybei iš ieškovo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.