Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D. ir jo gynėjo Artūro Gutausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas:

– pagal BK 183 straipsnio 3 dalį 600 MGL dydžio (30 000 Eur) bauda;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (5 000 Eur) bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir J. D. paskirta subendrinta bausmė – 600 MGL dydžio (30 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. D. paskirta galutinė bausmė – 400 MGL dydžio (20 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, J. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 349 190 Eur turto konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. J. D. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „K“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) direktorius bei atlikdamas kasininko funkcijas, turėdamas administracinius įgaliojimus veikti Bendrovės vardu ir atstovauti jos interesams, disponuodamas Bendrovės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 redakcija) (toliau – ABĮ) 19 straipsnio 8 punktą, kuriame nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, turėdamas bendrą tyčią pasisavinti Bendrovei priklausančias pinigines lėšas, veikdamas per asmenis, nežinančius apie jo daromą nusikalstamą veiką, – N. N. (N. N.), V. C. (V. C.) bei N. C. (N. C.), laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. gruodžio 23 d. Visagino mieste, Bendrovės veiklos teritorijoje, pagamindamas netikrus dokumentus ir juos panaudodamas, pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą UAB „K“ priklausantį turtą (pinigus) – 349 190 Eur, o būtent:

1.1. J. D. prašymu N. N., nežinančiam apie jo daromą nusikalstamą veiką, su bankrutuojančia UAB „KA“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „A“ įgalioto asmens R. J., pasirašius 2019 m. rugpjūčio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią N. N. už 5 000 Eur įsigijo reikalavimo teisę į UAB „KA“ debitorės UAB „K“ 34 979,42 Eur dydžio skolą, kilusią iš Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-594-724-2017, jis (J. D.), atstovaudamas UAB „K“, pagal 2019 m. rugsėjo 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė jis ir N. N., šią reikalavimo teisę į UAB „K“ 34 979,42 Eur dydžio skolą iš N. N. įsigijo už 20 000 Eur ir laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. iš UAB „K“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į N. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, šios sutarties pagrindu pervedė 20 000 Eur: 2019 m. spalio 4 d. – 3 100 Eur; 2019 m. spalio 28 d. – 3 200 Eur; 2020 m. kovo 27 d. – 1 500 Eur; 2020 m. birželio 10 d. – 2 000 Eur; 2020 m. liepos 20 d. – 1 484,73 Eur; 2020 m. liepos 21 d. – 1 600 Eur; 2020 m. rugpjūčio 4 d. – 2 400 Eur; 2020 m. rugpjūčio 25 d. – 4 715,27 Eur. Paskui iš N. N. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti ir jam suteiktais N. N., atliko atsiskaitymus su UAB „KA“ pagal 2019 m. rugpjūčio 21 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 2019 m. spalio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 5 d. pervedė po 2 500 Eur (iš viso 5 000 Eur) į šios bendrovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, o likusius jo žinioje buvusius pinigus – 15 000 Eur, priklausančius UAB „K“, neteisėtai pasisavino, dėl to Bendrovė patyrė 15 000 Eur nuostolį.

1.2. J. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, N. C., nežinančiam apie jo daromą nusikalstamą veiką, jo prašymu su bankrutuojančia UAB „KA“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „A“ įgalioto asmens R. J., pasirašius 2019 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią N. C. už 20 000 Eur įsigijo reikalavimo teisę į UAB „KA“ debitorės UAB „V“ 192 773,40 Eur dydžio skolą, kilusią iš Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-462-755/2017, J. D., atstovaudamas UAB „K“, pagal 2019 m. spalio 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) šią reikalavimo teisę į UAB „V“ 192 773,40 Eur dydžio skolą iš N. C. įsigijo už 150 000 Eur, iš anksto žinodamas, kad minėtos sumos iš UAB „V“ neišieškos, ir laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 4 d. iki 2020 m. spalio 10 d. iš UAB „K“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į N. C. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, šios sutarties pagrindu pervedė 87 300 Eur: 2019 m. spalio 4 d. – 25 000 Eur; 2019 m. spalio 29 d. – 10 500 Eur; 2019 m. gruodžio 5 d. – 30 000 Eur; 2020 m. spalio 10 d. – 21 800 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. iš UAB „K“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į N. C. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra AB Šiaulių banke ir kurios naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, jis disponavo, pervedė 54 700 Eur: 2020 m. sausio 2 d. – 50 000 Eur; 2020 m. rugpjūčio 31 d. – 2 700 Eur; 2020 m. rugsėjo 9 d. – 2 000 Eur, bei pagal 2020 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) jo atstovaujama UAB „K“ išmokėjo N. C. 8 000 Eur. Paskui iš N. C. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedė 20 000 Eur (2019 m. spalio 29 d. – 5 000 Eur; 2019 m. gruodžio 8 d. – 7 500 Eur; 2020 m. spalio 10 d. – 7 500 Eur) į UAB „KA“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiskaitė pagal 2019 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o likusius jo žinioje buvusius pinigus – 130 000 Eur, priklausančius UAB „K“, jis pasisavino panaudodamas savo reikmėms: nekilnojamajam turtui už 72 600 Eur įsigyti, t. y. V. C. vardu iš bankrutuojančios UAB „KA“ pagal 2019 m. gruodžio 17 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 7 500 Eur įsigijo administracinį gamybinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 25 000 Eur įsigijo dalį (8/100) pastato – remonto dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), N. C. vardu pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš bankrutuojančios UAB „KA“ už 40 100 Eur įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), o likusią pinigų sumą – 37 950 Eur – jis išsigrynino. t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2020 m. spalio 13 d., padedant N. C., nežinančiam apie jo daromą nusikalstamą veiką, iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), per 18 kartų išgrynino 28 750 Eur: 2019 m. spalio 7 d. – 500 Eur; 2019 m. spalio 7 d. – 1 000 Eur; 2019 m. spalio 7 d. – 2 000 Eur; 2019 m. spalio 7 d. – 1 000 Eur; 2019 m. spalio 31 d. – 2 500 Eur; 2019 m. spalio 31 d. – 2 500 Eur; 2019 m. gruodžio 9 d. – 450 Eur; 2019 m. gruodžio 10 d. – 2 000 Eur; 2019 m. gruodžio 10 d. – 2 000 Eur; 2019 m. gruodžio 10 d. – 2 000 Eur; 2019 m. gruodžio 10 d. – 2 000 Eur; 2019 m. gruodžio 10 d. – 1 000 Eur; 2019 m. gruodžio 10 d. – 1 000 Eur; 2019 m. gruodžio 12 d. – 2 000 Eur; 2019 m. gruodžio 12 d. – 1 100 Eur; 2019 m. gruodžio 13 d. – 2 000 Eur; 2019 m. gruodžio 13 d. – 2 000 Eur; 2019 m. gruodžio 13 d. – 1 700 Eur, iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), per 5 kartus išgrynino 9 200 Eur: 2019 m. gruodžio 11 d. – 2 000 Eur; 2019 m. gruodžio 11 d. – 2 000 Eur; 2019 m. gruodžio 11 d. – 2 000 Eur; 2019 m. gruodžio 11 d. – 2 000 Eur; 2019 m. gruodžio 11 d. – 2 000 Eur; 2019 m. gruodžio 11 d. – 1 200 Eur, o likusią pinigų dalį – 10 250 Eur – sumokėjo N. C. kaip atlygį už suteiktą pagalbą, dėl to Bendrovė patyrė 130 000 Eur nuostolį.

1.3. J. D., tęsdamas nusikalstamą veiką, N. C., nežinančiam apie J. D. daromą nusikalstamą veiką, jo prašymu su bankrutuojančia UAB „KA“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „A“ įgalioto asmens R. J., pasirašius 2020 m. vasario 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią N. C. už 5 000 Eur įsigijo reikalavimo teisę į UAB „KA“ debitorės UAB „D“ 93 438 Eur dydžio skolą, kilusią iš Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-194-252/2019, jis (J. D.), atstovaudamas UAB „K“, pagal 2020 m. kovo 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šią reikalavimo teisę į UAB „D“ 93 438 Eur dydžio skolą iš N. C. įsigijo už 90 000 Eur, iš anksto žinodamas, kad minėtos sumos iš UAB „D“ neišieškos, ir laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. jo nurodymu UAB „K“ administratorė-referentė J. D., nežinanti apie jo daromą nusikalstamą veiką, šios netikros sutarties pagrindu išrašė 10 kasos išlaidų orderių (toliau – ir KIO), patvirtinančių pinigų – 90 000 Eur – išmokėjimą N. C.: 2020 m. kovo 30 d. KIO – už 9 950 Eur sumą; 2020 m. balandžio 30 d. KIO – už 9 800 Eur sumą; 2020 m. gegužės 29 d. KIO – už 9 700 Eur sumą; 2020 m. birželio 3 d. KIO – už 1 200 Eur sumą; 2020 m. liepos 31 d. KIO – už 9 550 Eur sumą; 2020 m. rugpjūčio 31 d. KIO – už 9 950 Eur sumą; 2020 m. rugsėjo 30 d. KIO – už 9 800 Eur sumą; 2020 m. spalio 30 d. KIO – už 9 900 Eur sumą; 2020 m. lapkričio 30 d. KIO – už 9 950 Eur sumą; 2020 m. gruodžio 31 d. KIO – už 9 900 Eur sumą, nors pastarasis, pasirašęs kasos išlaidų orderiuose, pinigų negavo, bei N. C. jo (J. D.) prašymu 2020 m. spalio 10 d. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, pervedus 5 000 Eur į UAB „KA“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiskaičius pagal 2020 m. vasario 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), likusius jo (J. D.) žinioje buvusius pinigus – 85 000 Eur, priklausančius UAB „K“, išmokėtus pagal kasos išlaidų orderį, jis pasisavino, dėl to Bendrovė patyrė 85 000 Eur nuostolį.

1.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 metais, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2022 m. sausio 31 d., nenustatytoje vietoje J. D. pagamino netikrą dokumentą – reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), joje įrašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad N. C. už 120 000 Eur perleidžia UAB „K“ reikalavimo teisę į VĮ „I“ 934 378,48 Eur skolą, kylančią iš jo pagamintos netikros 2020 m. vasario 16 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios VĮ „I“ nesudarė. Paskui jis ir N. C., nežinantis apie jo daromą nusikalstamą veiką, šią netikrą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino savo parašais. Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, netikrą dokumentą, žinodamas, kad jis netikras, – reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2022 m. sausio 31 d. panaudojo, pateikdamas UAB „K“ buhalterei A. K., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, pagrįsti finansines operacijas: 119 190 Eur išmokėjimą N. C. pagal kasos išlaidų orderius: 9 800 Eur išmokėjimą pagal 2022 m. sausio 31 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 900 Eur išmokėjimą pagal 2022 m. vasario 28 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 950 Eur išmokėjimą pagal 2022 m. kovo 31 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 850 Eur išmokėjimą pagal 2022 m. balandžio 29 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 890 Eur išmokėjimą pagal 2022 m. gegužės 31 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 960 Eur išmokėjimą pagal 2022 m. birželio 30 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 980 Eur išmokėjimą pagal 2022 m. liepos 29 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 950 Eur išmokėjimą pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 960 Eur išmokėjimą pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 980 Eur išmokėjimą pagal 2022 m. spalio 31 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 980 Eur išmokėjimą pagal 2022 m. lapkričio 30 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 990 Eur išmokėjimą pagal 2022 m. gruodžio 23 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini), nors pastarasis, pasirašęs kasos išlaidų orderiuose, pinigų negavo, taip jis pasisavino jo žinioje buvusius, iš Bendrovės kasos išmokėtus pinigus – 119 190 Eur, priklausančius UAB „K“, dėl to Bendrovė patyrė 119 190 Eur nuostolį.

2. Be to, J. D. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „K“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktorius bei atlikdamas kasininko funkcijas, iki 2022 m. balandžio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) (toliau – ir BAĮ) 21 straipsnį, 14 straipsnio 2 dalį, o nuo 2022 m. gegužės 1 d. pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-680 redakcija) (toliau – ir FAĮ) 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui, siekdamas pasisavinti Bendrovei priklausančius pinigus ir išvengti į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Visagino mieste, Bendrovės veiklos teritorijoje, buhalteriniuose dokumentuose fiksuodamas neįvykusias arba įvykusias ne dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ūkines finansines operacijas ir pateikdamas minėtus dokumentus UAB „K“ vyr. buhalterei A. K., nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į Bendrovės apskaitą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „K“ finansinę apskaitą, o būtent:

2.1. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. pažeidė BAĮ 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus – kad dokumentų rekvizitai (ūkinių operacijų turinys ir jų rezultatai pinigine išraiška) turi patvirtinti, kad ūkinė operacija įvyko tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose, bei BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu.

2.2. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. pažeidė FAĮ 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose, ir FAĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumente, kuriuo pagrindžiama tarp dviejų arba daugiau subjektų, taip pat tarp subjekto ir ekonominės veiklos nevykdančio fizinio asmens įvykusi ūkinė operacija, nurodoma privaloma informacija (iš jų: ūkinės operacijos turinys ir rezultatas pinigine išraiška), nes reikalavimo perleidimo sutartyse ir kasos išlaidų orderiuose buvo įforminti tikrovės neatitinkantys duomenys apie sandoryje dalyvavusius asmenis ir reikalavimo perėmimo kainą, dėl to iš Bendrovės sąskaitų išmokėta 162 000 Eur ir kasos išlaidų orderiuose įformintas 217 190 Eur išmokėjimas, t. y.:

2.2.1. Pagal 2019 m. rugsėjo 16 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) fiksavo reikalavimo teisės į UAB „K“ 34 979,42 Eur dydžio skolos įsigijimą už 20 000 Eur per realiai sandoryje nedalyvavusį ir pinigų negavusį asmenį N. N. ir 20 000 Eur išmokėjimą N. N. (pinigų pervedimą į jo sąskaitą), nors pastarasis pinigų negavo.

2.2.2. Pagal 2019 m. spalio 1 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį fiksavo reikalavimo teisės į UAB „V“ 192 773,40 Eur dydžio skolos įsigijimą už 150 000 Eur per realiai sandoryje nedalyvavusį ir pinigų negavusį asmenį N. C. ir 8 000 Eur išmokėjimą N. C. pagal 2020 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 142 000 Eur pervedimą į N. C. sąskaitą, nors pastarasis pinigų negavo.

2.2.3. Pagal 2020 m. kovo 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) fiksavo reikalavimo teisės į UAB „D“ 93 438 Eur dydžio skolos įsigijimą už 90 000 Eur per realiai sandoryje nedalyvavusį ir pinigų negavusį asmenį N. C. ir 90 000 Eur išmokėjimą N. C. pagal kasos išlaidų orderius: 2020 m. kovo 30 d. KIO – už 9 950 Eur sumą; 2020 m. balandžio 30 d. KIO – už 9 800 Eur sumą; 2020 m. gegužės 29 d. KIO – už 9 700 Eur sumą; 2020 m. birželio 3 d. KIO – už 1 200 Eur sumą; 2020 m. liepos 31 d. KIO – už 9 550 Eur sumą; 2020 m. rugpjūčio 31 d. KIO – už 9 950 Eur sumą; 2020 m. rugsėjo 30 d. KIO – už 9 800 Eur sumą; 2020 m. spalio 30 d. KIO – už 9 900 Eur sumą; 2020 m. lapkričio 30 d. KIO – už 9 950 Eur sumą; 2020 m. gruodžio 31 d. KIO – už 9 900 Eur sumą, kuriuos J. D. nurodymu išrašė UAB „K“ administratorė-referentė J. D., nežinanti apie jo daromą nusikalstamą veiką pagal netikrą reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) fiksavo reikalavimo teisės į VĮ „I“ 934 378,48 Eur dydžio skolos, kylančios iš 2020 m. vasario 16 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurios VĮ „I“ nebuvo sudariusi, įsigijimą už 120 000 Eur, per sandoryje nedalyvavusį ir pinigų negavusį asmenį N. C. ir 119 190 Eur išmokėjimą N. C. pagal kasos išlaidų orderius: 9 800 Eur išmokėjimą pagal 2022 m sausio 31 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 900 Eur – pagal 2022 m. vasario 28 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 950 Eur – pagal 2022 m. kovo 31 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 850 Eur – pagal 2022 m. balandžio 29 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 890 Eur – pagal 2022 m. gegužės 31 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 960 Eur – pagal 2022 m. birželio 30 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 980 Eur – pagal 2022 m. liepos 29 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 950 Eur – pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 960 Eur – pagal 2022 m. rugsėjo 30 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 980 Eur – pagal 2022 m. spalio 31 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 980 Eur – pagal 2022 m. lapkričio 30 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini); 9 990 Eur – pagal 2022 m. gruodžio 23 d. KIO Nr. (duomenys neskelbtini).

2.3. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. pažeidė BAĮ 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nurodė vyr. buhalterei A. K. į Bendrovės apskaitą įtraukti 12 PVM sąskaitų faktūrų, kurios išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir kuriose įformintos ūkinės operacijos – medžiagų ir įrangos įsigijimas už 547 440,30 Eur sumą – neįvyko dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, o būtent:

2.3.1. 2020 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl oro tiekimo šalinimo kameros VTS GLIMA Ventus VS-300-RH su valdymo automatika, šilumos reguliavimo ir vandens aprišimo mazgais už bendrą 29 766 Eur sumą įsigijimo;

2.3.2. 2021 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50 m HDPE PER ID (duomenys neskelbtini) 8 vamzdžio už bendrą 48 076,93 Eur sumą įsigijimo;

2.3.3. 2021 m. balandžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 60 m HDPE PER ID (duomenys neskelbtini) 8 vamzdžio už bendrą 72 923,07 Eur sumą įsigijimo;

2.3.4. 2021 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 64 m HDPE PER ID (duomenys neskelbtini) 8 vamzdžio už bendrą 72 406,40 Eur sumą įsigijimo;

2.3.5. 2021 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 80 m HDPE PER ID (duomenys neskelbtini) 8 vamzdžio už bendrą 99 728,20 Eur sumą įsigijimo;

2.3.6. 2021 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 40 m HDPE PER ID (duomenys neskelbtini) 8 vamzdžio už bendrą 29 766 Eur sumą įsigijimo;

2.3.7. 2021 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 745 m³ skaldyto žvirgždo už bendrą 18 029 Eur sumą įsigijimo;

2.3.8. 2021 m. spalio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 m izoliuoto plieninio vamzdžio 710/1000 už bendrą 39 688 Eur sumą įsigijimo;

2.3.9. 2021 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 40 m izoliuoto plieninio vamzdžio 273/400 už bendrą 35 477,20 Eur sumą įsigijimo;

2.3.10. 2021 m. lapkričio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50 m izoliuoto plieninio vamzdžio 150/250 už bendrą 32 428 Eur sumą įsigijimo;

2.3.11. 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100 m izoliuoto plieninio vamzdžio 60/110-80/160 už bendrą 21 054 Eur sumą įsigijimo;

2.3.12. 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 325 m³ skaldyto žvirgždo 0–45 mm už bendrą 48 097,50 Eur sumą įsigijimo,

2.4. Taip Bendrovės apskaitoje buvo 452 430 Eur padidinta turto (medžiagų ir žaliavų) vertė ir į PVM atskaitą nepagrįstai įtrauktas 95 010,30 Eur pirkimo PVM (iš viso 547 440,30 Eur).

2.5. Dėl padarytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „K“ 2019–2022 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. D. gynėjas A. Gutauskas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria J. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 349 190 Eur turto konfiskavimas (pastaba – apeliaciniame skunde suklysta nurodant, kad 349 000 Eur), taip pat iš valstybės nuteistojo J. D. naudai priteisti išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

3.1. Apeliantas skunde cituoja teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, susijusią su turto konfiskavimu. Nurodo, jog pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią galimybei toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam. Kasacinės instancijos teismo praktika formuojama taip, kad tik nesant teisinio pagrindo ir (ar) galimybių konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę, sprendžiama, ar yra pagrindai ir sąlygos taikyti jos vertės (ar dalies vertės) išieškojimą.

3.2. Taip pat apeliantas nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad turto vertė neturėtų būti išieškoma vien tik todėl, kad dėl ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo tokio turto natūra nepavyko išsaugoti ar jis nuvertėjo, kad teisėsaugos institucijos nesudarė sąlygų konfiskuoti turtą natūra, nors tokių galimybių turėjo. Teismo vertinimas, kad nėra galimybių realizuoti konfiskuotino turto, neturėtų būti kliūtis tokį turtą konfiskuoti natūra.

3.3. Gynėjas pažymi, kad nuteistasis J. D. teismo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino, davė nuoseklius parodymus, sutampančius su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nuteistojo parodymus, kad jis veikė per tris asmenis, nežinančius apie jo daromą nusikalstamą veiką, – N. N., V. C. bei N. C., patvirtino šie išvardyti asmenys savo parodymuose apklausti kaip liudytojai. Liudytojų nupasakotas pinigų judėjimas (iš UAB „K“ – N. C. ir iškart iš N. C. – V. C.) atsiskaityti už įgyjamą nekilnojamąjį turtą atitinka 2023 m. rugsėjo 22 d., 2023 m. rugsėjo 29 d., 2023 m. rugsėjo 25 d. ir 2023 m. spalio 2 d. apžiūros protokoluose aprašytus banko sąskaitų išrašus. 2024 m. kovo 15 d. ir 2024 m. balandžio 19 d. specialisto išvadose taip pat nurodyta, kad UAB „K“ pinigai buvo panaudoti nekilnojamajam turtui įgyti trečiųjų asmenų vardu (V. C. ir N. C.).

3.4. Apeliantas nurodo, jog J. D. įvykdytų nusikalstamų veikų rezultatas šioje byloje yra už 7 500 Eur V. C. vardu įgytas administracinis gamybinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), už 25 000 Eur V. C. vardu įgyta dalis (8/100) pastato – remonto dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), ir už 40 100 Eur N. C. vardu įgytas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino šių aplinkybių skirdamas nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

3.5. Be to, nurodo, kad atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, teismas pirmiausia privalėjo konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą (V. C. ir N. C. vardu nuteistojo įgytą nekilnojamąjį turtą), nusprendus to nedaryti – turėjo būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai. Šioje byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nusikalstamų veikų rezultato – V. C. ir N. C. vardu nuteistojo įgyto nekilnojamojo turto – nebuvo galima konfiskuoti natūra, o to nepadarius – nėra teisinio pagrindo išieškoti ir nusikalstamų veikų rezultato vertės.

3.6. Gynėjas pažymi, kad apskaičiuodamas nuteistojo neteisėtai pasisavintą 130 000 Eur sumą (likusią po reikalavimo teisės į UAB „V“ įsigijimo už 20 000 Eur iš UAB „KA“ ir perleidimo UAB „K“ už 150 000 Eur) teismas padarė aritmetinę klaidą, nes sudėjus kitų asmenų vardu įgyto nekilnojamojo turto vertę (72 600 Eur), išgrynintą 37 950 Eur sumą ir 10 250 Eur sumą, sumokėtą N. C., iki inkriminuotos 130 000 Eur sumos dar trūksta 9 200 Eur (130 000 Eur – 72 600 Eur – 37 950 Eur – 10 250 Eur = 9 200 Eur). Šis sumų neatitikimas nebuvo išanalizuotas nuosprendyje ir į tai nebuvo atsižvelgta, nors ši trūkstama 9 200 Eur suma įskaičiuota į iš kaltinamojo konfiskuotą bendrą 349 190 Eur sumą.

3.7. Be to, apeliantas pažymi, jog nuosprendžio motyvuose teismas padarė ir kitą aiškią teisės taikymo klaidą, nurodęs, kad „visa tai rodo, kad kaltinamasis su bendrovės „K“ lėšomis elgėsi kaip su savo nuosavomis, nors to daryti jis neturėjo jokio teisinio pagrindo, nes bendrovės turtas priklauso jos akcininkams ir juo disponuoti galima tik įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis“. „K“ teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė – ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (ABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos akcininkų turto, todėl Bendrovės turtas priklauso tik Bendrovei, o akcininkai turi nuosavybės teisę išimtinai tik į Bendrovės akcijas. Ši teisinė klaida turėjo įtakos neteisingoms teismo išvadoms dėl nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų padarinių Bendrovei, tuo nepagrįstai motyvuojant būtinybę taikyti nuteistajam turto konfiskavimą.

3.8. Gynėjas nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, paaiškinančių, kas sutrukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorei ar teismui taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nekilnojamiesiems daiktams, įgytiems kaip nusikalstamų veikų rezultatui, ir išspręsti jų konfiskavimo klausimą. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo neveikimo atsakomybės našta bei pertekliniai turtiniai suvaržymai negali būti perkelti nuteistajam, taip iškreipiant turto konfiskavimo instituto paskirtį. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė jokių argumentų apie tai, kokios kliūtys neleido konfiskuoti natūra nusikalstamų veikų rezultato – V. C. ir N. C. vardu nuteistojo įgyto nekilnojamojo turto, o tai procese kelia aiškių abejonių, kurios turi būti vertinamos nuteistojo naudai. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuteistasis iš nusikalstamų veikų įgytų lėšų savo žinioje neturi (t. y. iš jų nepraturtėjo), nes visas jas (išskyrus panaudotas pirmiau nurodytiems nekilnojamiesiems daiktams įgyti) jis panaudojo sūnaus gydymui. Nusikalstamų veikų padarymas J. D. bet kuriuo atveju netapo ekonomiškai naudingas. Nėra teisinga iš nuteistojo konfiskuoti kokį nors kitą turtą ar sumas nei nusikalstamų veikų rezultatą – V. C. ir N. C. vardu nuteistojo įgytą nekilnojamąjį turtą.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, tačiau nurodė, kad nepalaiko prašymo iš valstybės nuteistojo J. D. naudai priteisti išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, sumažinant išieškotinos sumos dydį 72 600 Eur sumai.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo J. D. ir jo gynėjo A. Gutausko apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis J. D. ir jo gynėjas A. Gutauskas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. D. inkriminuotų veikų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei J. D. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

6. Nuteistasis J. D. pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 349 190 Eur turto konfiskavimo, kiti nuosprendžiu išspręsti klausimai nėra ginčijami. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, pasisako tik dėl šio skunde keliamo klausimo.

Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo tirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriame priimtas sprendimas dėl piniginių lėšų (349 190 Eur) konfiskavimo iš J. D. yra teisėtas ir pagrįstas.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. D. įvykdytų nusikalstamų veikų rezultatas šioje byloje yra V. C. ir N. C. vardu įgytas nekilnojamasis turtas, todėl pirmosios instancijos teismas pirmiausia privalėjo konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą, o nusprendus to nedaryti turėjo būti pateikti atitinkami motyvai.

9. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 75 straipsnio 5 dalis).

10. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo J. D. gynėjo A. Gutausko pozicija, jog J. D. įvykdytų nusikalstamų veikų rezultatas šioje byloje yra nekilnojamasis turtas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždraustos veikos rezultatu laikoma turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs uždraustą veiką, jo pasipelnymas iš šios veikos. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog J. D. pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą UAB „K“ priklausantį turtą – 349 190 Eur kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Kaip minėta, klausimas dėl J. D. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, nekyla. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nuteistasis J. D. patvirtino, kad pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą, nurodydamas, jog visiškai pripažįsta savo kaltę dėl visų kaltinime nustatytų aplinkybių. Taigi, būtent iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Šiuo atveju akivaizdu tai, kad nuteistasis J. D. iš padarytų nusikalstamų veikų pasipelnė, o gauta turtinė nauda – 349 190 Eur – privalo būti konfiskuota.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. D. visas pasisavintas lėšas panaudojo savo reikmėms. Nustatyta, jog jis už 72 600 Eur įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y. V. C. vardu iš bankrutuojančios UAB „KA“ pagal 2019 m. gruodžio 17 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 7 500 Eur įsigijo administracinį gamybinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 25 000 Eur įsigijo dalį (8/100) pastato – remonto dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), N. C. vardu pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš bankrutuojančios UAB „KA“ už 40 100 Eur įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Visas likusias lėšas, paties J. D. teigimu, jis panaudojo sūnaus gydymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra svarbu, kokiu tikslu ir kokioms reikmėms buvo išleistos pasisavintos lėšos, kadangi pagal įstatymą konfiskuotinu turtu laikomas uždraustos veikos rezultatas, t. y. iš uždraustos veikos gautas turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad J. D. įvykdytų nusikalstamų veikų rezultatas šiuo atveju yra būtent pasisavintas labai didelės vertės svetimas turtas – 349 190 Eur, kurį būtina konfiskuoti tam, kad nusikalstama veika nebūtų naudinga nuteistajam. Pabrėžtina, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-628/2019, Nr. 2K-80-222/2020, Nr. 2K-189-387/2021). Nors apeliantas teigia, kad įgytų lėšų neturi, kadangi jas panaudojo ir šiuo atveju nusikalstamų veikų padarymas jam netapo ekonomiškai naudingas, tačiau nagrinėjamu atveju nekonfiskavus iš nusikalstamos veikos gautų visų piniginių lėšų vertę atitinkančios sumos, susiklostytų situacija, kai iš nusikalstamos veikos gautas turtas – piniginės lėšos (nusikalstamos veikos rezultatas) liktų už nusikalstamos veikos padarymą pripažinto kalto asmens žinioje, kas yra neteisinga ir neteisėta. Tokia praktika ne tik neatitiktų turto konfiskavimo paskirties, bet ir būtų socialiai nelogiška bei neteisinga.

12. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo nustatyta, jog visas 11 pastraipoje paminėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad administracinį gamybinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2024 m. birželio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo E. K. ir M. K. Kitame nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad pagal 2025 m. rugsėjo 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (8/100) pastato – remonto dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijo L. R. Be to, iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog pagal 2024 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo R. Z. ir J. Z. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys patvirtina, jog turtas, kuris buvo įgytas už J. D. pasisavintas lėšas, šiuo metu priklauso tretiesiems asmenims. Nors nuteistojo gynėjas teigia, kad šiuo atveju nuteistajam apskritai neturi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, kadangi byloje nebuvo užtikrinta, kad nekilnojamasis turtas būtų išsaugotas, teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad konfiskuotinu turtu šioje byloje yra laikomos būtent nuteistojo neteisėtai pasisavintos piniginės lėšos (349 190 Eur), kurios atitinka nusikalstamos veikos rezultato požymius, todėl šio turto konfiskavimas pripažintinas atitinkančiu baudžiamojo įstatymo normų reikalavimus. Aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims, neturi įtakos nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-497-511/2015, Nr. 2K-243-942/2016, Nr. 2K-2-511/2024). Byloje nustatyta, kad J. D. pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą UAB „K“ priklausantį turtą – 349 190 Eur. Byloje civilinis ieškinys dėl aptariamos sumos nėra pareikštas. Tokioje situacijoje, siekiant eliminuoti iš nusikalstamos veikos gautą naudą, minėtoms piniginėms lėšoms kaip nusikalstamos veikos rezultatui pagrįstai taikytas turto konfiskavimas.

13. Išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinime minimam nekilnojamajam turtui nebuvo skirtas. Nuteistojo J. D. ir jo gynėjo A. Gutausko apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorė arba teismas turėjo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nekilnojamiesiems daiktams, įgytiems kaip nusikalstamų veikų rezultatui. Šiais skundo argumentais tarsi bandoma atsakomybę už J. D. nusikalstamus veiksmus perkelti teisėsaugos institucijoms. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti, kaip jau minėta, nurodomi stengiantis sumenkinti nuteistojo atsakomybę dėl nusikalstamos veikos. Pirmiausia pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas tam tikrais įstatyme numatytais atvejais gali būti skiriamas, tačiau ši procesinė prievartos priemonė nėra privaloma. Antra, pažymėtina, kad net ir skyrus laikiną nuosavybės teisės apribojimą nekilnojamajam turtui, įgytam už neteisėtai pasisavintus pinigus, tai nekeistų fakto dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo pagrįstumo, kadangi konfiskuojamas nusikalstamos veikos rezultatas, šiuo atveju būtent neteisėtai pasisavintas svetimas turtas (pinigai).

14. Nuteistojo J. D. gynėjas A. Gutauskas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas nuteistojo neteisėtai pasisavintą 130 000 Eur sumą, padarė aritmetinę klaidą, nes sudėjus kitų asmenų vardu įgyto nekilnojamojo turto vertę (72 600 Eur), išgrynintą 37 950 Eur sumą ir 10 250 Eur sumą, sumokėtą N. C., iki inkriminuotos 130 000 Eur sumos dar trūksta 9 200 Eur.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, iš tiesų įžvelgė tam tikrų netikslumų J. D. kaltinime. Iš byloje esančio N. C. AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. matyti, kad J. D., laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2020 m. spalio 13 d., padedant N. C., išsigrynino 37 500 Eur. Iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), per 17 kartų išgrynino 28 300 Eur: 2019 m. spalio 7 d. – 500 Eur, 2019 m. spalio 7 d. – 1 000 Eur, 2019 m. spalio 7 d. – 2 000 Eur, 2019 m. spalio 7 d. – 1 000 Eur, 2019 m. spalio 31 d. – 2 500 Eur, 2019 m. spalio 31 d. – 2 500 Eur, 2019 m. gruodžio 10 d. – 2 000 Eur, 2019 m. gruodžio 10 d. – 2 000 Eur, 2019 m. gruodžio 10 d. – 2 000 Eur, 2019 m. gruodžio 10 d. – 2 000 Eur, 2019 m. gruodžio 10 d. – 1 000 Eur, 2019 m. gruodžio 10 d. – 1 000 Eur, 2020 m. spalio 12 d. – 2 000 Eur, 2020 m. spalio 12 d. – 1 100 Eur, 2020 m. spalio 13 d. – 2 000 Eur, 2020 m. spalio 13 d. – 2 000 Eur, 2020 m. spalio 13 d. – 1 700 Eur; iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), per 5 kartus išgrynino 9 200 Eur: 2019 m. gruodžio 11 d. – 2 000 Eur, 2019 m. gruodžio 11 d. – 2 000 Eur, 2019 m. gruodžio 11 d. – 2 000 Eur, 2019 m. gruodžio 11 d. – 2 000 Eur, 2019 m. gruodžio 11 d. – 1 200 Eur (4 t., b. l. 175-177). Taigi, darytina išvada, kad kaltinime suklysta nurodant, jog visa išgryninta suma yra 37 950 Eur, nes iš tiesų pagal banko išrašą matyti, kad visa išgrynintų pinigų suma yra 37 500 Eur. Be to, suklysta nurodant, kad 2019 m. gruodžio 9 d. buvo išgryninta 450 Eur, o 2019 m. gruodžio 11 d. – 2 000 Eur, kadangi šių operacijų apskritai nebuvo. Dar suklysta nurodant, kad 2019 m. gruodžio 12 d. išgryninta 2 000 Eur, 2019 m. gruodžio 12 d. – 1 100 Eur, 2019 m. gruodžio 13 d. – 2 000 Eur, 2019 m. gruodžio 13 d. – 2 000 Eur ir 2019 m. gruodžio 13 d. – 1 700 Eur, kadangi visi šie pinigų išgryninimai vyko 2020 m. spalio mėnesį kaltinime nurodytomis dienomis.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 15 pastraipoje nurodyti kaltinimo netikslumai nekeičia fakto, kad J. D. pasisavino jo žinioje buvusius pinigus – 130 000 Eur, priklausančius UAB „K“. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog J. D. iš UAB „K“ banko sąskaitos į N. C. banko sąskaitą pervedė 150 000 Eur, iš kurių 20 000 Eur pervedė į UAB „KA“ banko sąskaitą atsiskaitymui už reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Pagal bylos medžiagą matyti, kad už N. C. banko sąskaitoje likusias (130 000 Eur) pinigines lėšas atsakingas buvo J. D., būtent jis disponavo piniginėmis lėšomis. Tai patvirtino tiek pats J. D., duodamas parodymus, tiek liudytojas N. C., kuris nurodė, kad niekada neanalizavo savo banko išklotinės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, nustatė, kad vertę, už kurią buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, patvirtina pirkimo–pardavimo sutartys, išgrynintų pinigų sumą patirtina byloje esantis banko sąskaitos išrašas (4 t., b. l. 175-177), o kaltinime nustatytą likusią 10 250 Eur sumą nurodė pats nuteistasis J. D. tyrimo metu. Įvertinus nustatytas aplinkybes spręstina, kad N. C. banko sąskaitoje po nekilnojamojo turto pirkimo ir pinigų išgryninimo iš tiesų liko 19 900 Eur, ir šia suma, be kita ko, disponavo nuteistasis. Taigi, nors kaltinime ir suklysta nurodant tam tikras išgrynintas pinigų sumas bei tikslią sumą, likusią N. C. banko sąskaitoje, tačiau visais 130 000 Eur disponavo pats nuteistasis ir šiuos pinigus, priklausančius UAB „K“, J. D. pasisavino savo reikmėms.

17. Nors nuteistojo gynėjas neginčija J. D. kaltės padarius BK 183 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tačiau teigia, jog nuosprendžio motyvuose pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, teigdamas, kad J. D. su Bendrovės lėšomis elgėsi kaip su savo, nors to daryti neturėjo teisinio pagrindo, kadangi Bendrovės turtas priklauso akcininkams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš tiesų ne visai tiksliai nurodė, kad Bendrovės turtas priklauso akcininkams, kadangi, kaip ir teisingai pažymėjo nuteistojo gynėjas, uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, o tai reiškia, kad Bendrovės turtas priklauso pačiai Bendrovei, o akcininkų turtas yra atskirtas. Tačiau pažymėtina, kad nurodyti teiginiai nagrinėjamoje byloje neturi jokios įtakos baudžiamojo poveikio priemonės – 349 190 Eur turto konfiskavimo taikymui J. D. atžvilgiu. Konkrečiu atveju vertinama tai, kad yra įrodyta, jog nuteistasis savo neteisėtais veiksmais pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą UAB „K“ priklausantį turtą, kuris laikytinas uždraustos veikos rezultatu ir turi būti konfiskuotas bet kuriuo atveju.

18. Nuteistojo J. D. gynėjas A. Gutauskas baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog nėra proporcinga konfiskuoti 349 190 Eur iš nuteistojo atsižvelgiant į tai, kad jam paskirta bauda yra 20 000 Eur, o prokurorė teigė, kad reikia sumažinti išieškotinos sumos dydį 72 600 Eur.

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad turto konfiskavimo proporcingumo vertinimas yra svarbus, tačiau jis yra reikšmingiausias tais atvejais, kai teismas turi diskreciją, o ne pareigą, kaip nagrinėjamoje byloje, konfiskuoti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-303/2020, Nr. 2K-91-303/2021). Turto konfiskavimo teisiniai pagrindai skiriasi tais atvejais, kai asmuo yra nuteisiamas, ir tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pabrėžtina, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, esmė yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jam nubausti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju 349 190 Eur laikomi konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis), todėl šios piniginės lėšos privalo būti konfiskuojamos visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Dėl minėtų priežasčių byloje nėra net prielaidų vertinti turto konfiskavimo atitiktį proporcingumo principui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nuteistojo J. D. gynėjo A. Gutausko teiginiai dėl neproporcingai taikyto turto konfiskavimo atmetami kaip nepagrįsti. Dėl prokurorės prašymo sumažinti išieškotinos sumą parduoto nekilnojamojo turto vertės sumai, pabrėžtina, jog kaip minėta, turi būti konfiskuotas visas nuteistojo neteisėtai pasisavintas turtas, kuris ir yra laikytinas nusikalstamų veikų rezultatu ir tam neturi įtakos aplinkybės, jog už šias lėšas įsigytas turtas buvo parduotas.

20. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam J. D. skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – 349 190 Eur turto konfiskavimą, įstatymo taikymo klaidų nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis nekeičiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. D. ir jo gynėjo Artūro Gutausko apeliacinį skundą atmesti.