Šiaulių apygardos teismo nutartis

2022-02-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-16-616/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
AN2-16-616/2022
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00620-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Ernesta Montvidienė (pirm.)
Institucija
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė nusižengimo byla Nr. AN2-16-616/2022
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00620-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.3.3; 21.11.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo J. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimu S. D. nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo požymių. S. D. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, t. y. kad bendrovė yra nemoki, ir nepavykus pradėti bendrovės nemokumo procedūros ne teismo tvarka, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (Bendrovės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsniu (straipsnio redakcija galiojusi iki 2021 m. liepos 15 d.), privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises.

2. Apylinkės teismas nutarime konstatavo, jog gavęs informacijos dėl Bendrovės nemokios finansinės būklės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. D. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į kreditorius dėl Bendrovės nemokumo proceso inicijavimo ne teismo tvarka, po to du kartus – 2021 m. balandžio 9 d. ir 2021 m. balandžio 29 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su pareiškimais dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo, o teismui 2021 m. balandžio 13 d. ir 2021 m. gegužės 3 d. nutartimis nustačius ieškinio trūkumus dėjo pastangas juos šalinti, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į kreditorius su prašymu sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba pritarti bendrovės nemokumo procedūrų vykdymui ne teismo tvarka, t. y. buvo aktyvus ir siekė įgyvendinti jo, kaip Bendrovės vadovo pareigą, numatytą JANĮ 6 straipsnyje, elgėsi rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Byloje nenustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. D. savo veiksmais / neveikimu vengė nemokios Bendrovės bankroto iniciavimo ar nepagrįstai delsė jį inicijuoti (b. l. 112-128).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – Institucija) vedėjas J. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – pripažinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusį vadovą S. D. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, bei už šio pažeidimo padarymą paskirti sankcijoje numatytą baudą.

3.1. Skunde Institucija nurodo, kad įstatymas įmonės vadovui nustato imperatyvią pareigą inicijuoti nemokumo procesą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš JANĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

3.2. Pažymi, jog apylinkės teismo nutarime nurodyta, kad remiantis Juridinio asmenų registro pateiktais bendrovės (duomenys neskelbtini) metų finansinės atskaitomybės dokumentais, bendrovė turėjo turto (duomenys neskelbtini) eurų sumai (iš jo (duomenys neskelbtini) eurų ilgalaikis turtas, (duomenys neskelbtini) eurų trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė (duomenys neskelbtini) eurų. (duomenys neskelbtini) metais bendrovės veikla buvo nuostolinga. Teigia, jog bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo (duomenys neskelbtini) bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio, nuo (duomenys neskelbtini) laiku nesumokėjus nekilnojamojo turto mokesčio ir nuo (duomenys neskelbtini) laiku nesumokėjus pridėtinės vertės mokesčio. Nuo (duomenys neskelbtini) vykdytas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo nerezultatyvus. Nepaisant šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra galimybės nustatyti, nuo kada tiksliai bendrovė tapo nemoki. Institucijos vertinimu, ši aplinkybė privalėjo būti aptarta nutarime tam, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną būtų laikomas tinkamai motyvuotu.

3.3. Institucija atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas S. D., vėliausiai nuo, (duomenys neskelbtini), o pagal paties apylinkės teisme pateiktus paaiškinimus ir anksčiau – nuo (duomenys neskelbtini) mėn., žinodamas apie bendrovės nemokumą, tinkamai neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais / neveikimu vengė nemokios bendrovės bankroto inicijavimo. Negali būti pateisinamas joks delsimas dėl įmonės nemokumo proceso inicijavimo įmonei tapus nemokiai, kadangi tokie veiksmai (neveikimas) gali sukelti žalą pačiai įmonei ir jos kreditoriams. Šiuo atveju akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas S. D., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, netinkamai vykdė jam įstatymo nustatytas pareigas ir netgi po to, kai jam tapo žinoma, jog kreditoriai nepritaria bendrovės nemokumo procesui ne teismo tvarka (Institucijos (duomenys neskelbtini) raštas), S. D. delsė kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės vadovo nurodytos aplinkybės, kad „buvo atostogų metas, nebuvo galimybės patiems, iki Institucijos, kreiptis į teismą“ yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažintos jo atsakomybę šalinančiomis aplinkybėmis. Institucijos vertinimu, kreditoriaus pareiškimas teismui buvo pateiktas 2021 m. birželio 25 d. ir tik nuo šios datos S. D. išnyko iki tol buvusi pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei inicijavimo.

3.4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018, išaiškino, jog kreditoriaus kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo negali reikšti, kad bendrovės vadovas neturėjo pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir kad vadovas neturi atsakyti už tokio reikalavimo nevykdymą, o kitaip interpretuojant ANK 120 straipsnio ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies (šiuo atveju JANĮ 5 straipsnio 1 punkto) nuostatas „<...> susidarytų situacija ad absurdum: įmonės vadovas galimai siekdamas išvengti bankroto proceso pasekmių ir nesikreipęs į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jo valdomai įmonei, bei galiausiai sulaukęs kreditorių pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei, išvengtų teisinės atsakomybės už ĮBĮ numatytų pareigų neįvykdymą“.

3.5. Apibendrindama savo skundą Institucija nurodo, jog buvusio bendrovės vadovo paaiškinimai, kad jis kelis kartus nesėkmingai mėgino iškelti nemokumo bylą BUAB „(duomenys neskelbtini)“, galėtų būti kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bet ne pagrindas apskritai jį atleisti nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Mano, kad byloje buvo įrodytos visos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygos, taigi įrodytas ir ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas (b. l. 132-135).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo J. Č. apeliacinis skundas atmetamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio matyti, kad Institucija nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo motyvuodama tuo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime tiksliai nenustatė nuo kada S. D. valdoma įmonė tapo nemoki, be to, Institucija skunde teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas S. D., vėliausiai nuo (duomenys neskelbtini), o pagal paties apylinkės teisme pateiktus paaiškinimus ir anksčiau – nuo (duomenys neskelbtini) mėn., žinodamas apie bendrovės nemokumą, tinkamai neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais / neveikimu vengė nemokios bendrovės bankroto inicijavimo, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

6. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą argumentą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Vien tai, kad Institucija nesutinka su nutarime padarytomis išvadomis, kitaip vertindama byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindas tenkinti Institucijos apeliacinį skundą.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs S. D. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties nebuvimo S. D. veiksmuose. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, nėra teisinio pagrindo, kadangi skunde Institucija pateikė tuos pačius argumentus kaip ir pareiškime dėl bylos S. D. iškėlimo, dėl kurių pagrįstumo pirmosios instancijos teismas pasisakė skundžiamame nutarime. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms bei motyvams, kodėl nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nepagrindžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Be to, kaip minėta, naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, Institucija apylinkės teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas.

Žemesnės instancijos teismas

8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Nagrinėjamu atveju Institucija prašo nubausti S. D. dėl to, kad jis nepateikė teimui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

9. Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo (bankroto) procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Minėto įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

10. Remiantis JANĮ 8-9 straipsnių nuostatomis, nemokumo procese yra taikoma privaloma ikiteisminė tvarka, taip sudarant galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme ir skatinant juos ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka, vis dėlto, aktyvius veiksmus dėl tokio tam tikro nemokumo procedūros pradžios turi atlikti tiek skolininkas, tiek kreditorius.

11. JANĮ 11 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos, kurioms esant bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismine tvarka. Priešingu atveju, jeigu nėra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, bankroto procesas gali būti vykdomas ne teismo tvarka tik tuo atveju, jeigu mokesčių administratorius, ieškovas ir (ar) išieškotojas sutinka (JANĮ 11 straipsnio 2 dalis). Sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka laikomas priimtu, jeigu jam pritarė kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 3/4 visų juridinio asmens turimų įsipareigojimų, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę, sumos, esančios sprendimo priėmimo dieną (JANĮ 11 straipsnio 3 dalis).

12. Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

13. Kad įmonės vadovas būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Taigi, tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-26-719/2020, 2AT-54-648/2020).

14. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)), nustačius, kad, įmonės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodytą nemokumo sąvoką (įmonė, tikėtina nebevykdo ūkinės veiklos, negeneruoja pajamų, kuriomis galėtų ateityje atsiskaityti su kreditoriais), todėl jai keltina bankroto byla (b. l. 43-46). Atitinkamai, teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, tenka pareiga tik nustatyti, kada įmonės vadovui S. D. teko pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

15. Pirmiausia, Institucija apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė momento, nuo kada įmonės vadovui kilo pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Visgi šiuo aspektu turi teisę ir galimybę pasisakyti apeliacinės instancijos teismas. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog „sutiktina su Pareiškėjos VMI prie FM pareiškimo teismui teiginiu, jog tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, bendrovės vadovui S. D. vėliausiai turėjo būti žinoma nuo (duomenys neskelbtini)”. Nagrinėjamu atveju Institucija pareiškime apylinkės teismui nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka susidarė nuo (duomenys neskelbtini) įmonei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio, nuo (duomenys neskelbtini) laiku nesumokėjus nekilnojamojo turto mokesčio ir nuo (duomenys neskelbtini) laiku nesumokėjus pridėtinės vertės mokesčio.

16. Pritartina apylinkės teismo motyvams, jog iš byloje esančios VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registro balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo (duomenys neskelbtini) eurų turto. Minėtą sumą sudarė: (duomenys neskelbtini) eurų ilgalaikis turtas, (duomenys neskelbtini) eurų trumpalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai –(duomenys neskelbtini) eurų (b. l. 26–29). Institucijos pateiktais papildomais duomenimis, (duomenys neskelbtini) įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo (duomenys neskelbtini) eurų, kurį sudarė: (duomenys neskelbtini) eurų gyventojų pajamų mokesčio už (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) mėn., (duomenys neskelbtini) eurų delspinigių, (duomenys neskelbtini) eurų pridėtinės vertės mokesčio už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mėn., (duomenys neskelbtini) eurų šio mokesčio delspinigių, (duomenys neskelbtini) eurų nekilnojamojo turto mokesčio už (duomenys neskelbtini) metus, (duomenys neskelbtini) eurų šio mokesčio delspinigių, (duomenys neskelbtini) eurų pelno mokesčio delspinigių bei (duomenys neskelbtini) eurų avansinio pelno mokesčio už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metus. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo (duomenys neskelbtini) Bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio, nuo (duomenys neskelbtini) laiku nesumokėjus nekilnojamojo turto mokesčio ir nuo (duomenys neskelbtini) laiku nesumokėjus pridėtinės vertės mokesčio (b. l. 17–22).

17. Tačiau iš apylinkės teisme duotų S. D. ir jo atstovo advokato paaiškinimų (b. l. 118), bei iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo priimtos nutarties byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog S. D. aiški įmonės turtinė padėtis tapo (duomenys neskelbtini) mėnesį iš (duomenys neskelbtini) gavus teismo sprendimą, kuriame pažymėta, jog stambiausiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininkui (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ keliama bankroto byla (b. l. 109–116). (duomenys neskelbtini) pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo visus įmonės kreditorius, jog inicijuojamas Bendrovės bankrotas ne teismo tvarka (b. l. 37, 64-82). Įvertinus paminėtus duomenis konstatuotina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui S. D. įmonės finansinė situacija dėl jos nemokumo turėjo būti žinoma nuo (duomenys neskelbtini) teismo nutarties gavimo dienos, jog jo valdoma įmonė, neatgavusi skolos iš stambiausio skolininko, pati nebegalės vykdyti jai prisiimtų įsipareigojimų bei apie tai pranešant visiems įmonės kreditoriams.

Dėl pareigos su pareiškimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. D. gavęs (duomenys neskelbtini) teismo nutartį bandė inicijuoti įmonės nemokumo procedūrą ne teismine tvarka, t. y. (duomenys neskelbtini) pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo visus įmonės kreditorius, jog inicijuojant Bendrovės bankrotą ne teismo tvarka, remiantis JANĮ nuostatomis, šaukiamas Bendrovės kreditorių susirinkimas (duomenys neskelbtini) (b. l. 37, 64–82, 89), kuris, anot apylinkės teisme apklausto S. D. neįvyko, t. y. sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka nebuvo priimtas, nes (duomenys neskelbtini), kad įmonei būtų taikoma nemokumo procedūra. Kad kreditoriams buvo pranešta apie įmonės nemokumą ir siekį inicijuoti įmonės nemokumo procedūrą ne teismine tvarka įrodo kreditoriams siųsti laiškai registruotu paštu bet elektroniniu paštu.

19. Institucija atsakydama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pranešimą raštu atsiuntė sutikimą dėl nemokumo procedūros inicijavimo ne teismine tvarka bei siūlė papildyti kreditorių susirinkimo dienotvarkę (b. l. 101-103). (duomenys neskelbtini) Institucija surašė nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti mokestinę nepriemoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) – (duomenys neskelbtini) eurų sumai. (duomenys neskelbtini) Institucija priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta išieškoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką iš turto – (duomenys neskelbtini) eurų sumai, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko (b. l. 23-24). (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) mėnesiais Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu priimti (duomenys neskelbtini) teismo įsakymai dėl skolų išieškojimo susidariusių dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.

20. Iš Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. D. 2021 m. balandžio 9 d. kreipėsi į apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu nebegali vykdyti prievolių, įmonės turimas turtas (duomenys neskelbtini) mėnesį buvo (duomenys neskelbtini) eurų, o turimi įsipareigojimai – (duomenys neskelbtini) eurų. Šiaulių apygardos teismas nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, nurodant, jog jis nesilaikė neteisminės nemokumo proceso iniciavimo procedūros, siekiant iškelti teisminę nemokumo (bankroto) bylą, kadangi teismui nebuvo pateikta duomenų apie tai, jog įmonė būtų išsiuntusi visiems kreditoriams pranešimą ir nustatė nuo 15 iki 30 dienų terminą susitarimui dėl pagalbos arba sprendimui bankroto procesą vykdyti neteismine tvarka, kaip to reikalauja JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalys (b. l. 66). S. D. ištaisęs apygardos teismo nutartyje nurodytą trūkumą pakartotinai 2021 m. balandžio 29 d. su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, papildomai pateikdamas laiškų, kuriais kreditoriams buvo siųsti pasiūlymai dėl neteisminio bankroto proceso inicijavimo (JANĮ 8 straipsnis), duomenis (patvirtina byloje esantys AB „(duomenys neskelbtini)“ siųsti registruoti laiškai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams siųsti elektroniniai laiškai). 2021 m. gegužės 3 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti pareiškimą. Apygardos teismas nutartyje konstatavo, jog S. D. nesilaikė (netinkamai laikėsi) įstatymų nustatytos išankstinio nemokumo proceso iniciavimo ne teisme tvarkos (b. l. 108).

21. Po 2021 m. gegužės 3 d. Šiaulių apygardos teismo priimtos nutarties, (duomenys neskelbtini) dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. D. kreipėsi į kreditorių – Instituciją – su pranešimu dėl nemokumo procedūros pakartotinio inicijavimo bei su prašymu sudaryti susitarimą dėl pagalbos arba pritarti bendrovės nemokumo procedūrų vykdymui ne teismo tvarka. Papildomai S. D. pranešime Institucijai nurodė, kad nesutinkant su abiem siūlymais jo valdoma bendrovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 89). Institucija raštu atsakydama į (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą nepritarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlymui nei dėl neteisiminės bankroto procedūros iškėlimo, nei dėl galimybės sudaryti susitarimą dėl pagalbos atsiradus finansiniams sunkumams (b. l. 87–88).

22. VMI JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta procedūra siekiant išspręsti bendrovės nemokumo klausimus pasinaudojo, t. y. 2021 m. balandžio 7 d. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pranešimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodydama, jog mokestinė nepriemoka yra (duomenys neskelbtini) eurų (b. l. 91-92), tačiau minėtas Institucijos pranešimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įteiktas (b. l. 93-97). Iš šio kreipimosi turinio matyti, kad VMI, kaip bendrovės kreditorė, inicijuoja nemokumo procesą, reikalauja kad mokestinė nepriemoka būtų atlyginta per 30 dienų arba būtų sudaromas susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, priešingu atveju bus keliama bankroto byla.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 8 d. atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020 pažymėjo, jog tam, kad įmonės vadovui (ar kitiems atsakingiems asmenims) nekiltų atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pavėluotą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą teismui (ar jo nepateikimą), neužtenka konstatuoti, kad vadovas ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti. Priemonės, kurių imamasi tokiu atveju, turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Tai reiškia, kad tokios priemonės turi atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija (nors ir formaliai atitinkanti ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą) turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti.

24. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo Institucija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ net du kartus (2021 m. balandžio 9 d. ir 29 d.) pati kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat S. D. bandė inicijuoti nemokumo procedūrą ne teismine tvarka (keipdamasis į kreditorius). Vien tai, kad S. D. abiem atvejais apygardos teismui pateikė pareiškimus su trūkumais, nereiškia, jog jis nevykdė JANĮ numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje yra duomenų, jog S. D. taisė nutartyje nurodytus trūkumus (antrą kartą kreipėsi į teismą pateikdamas papildomus duomenis), tačiau trečią kartą nespėjo ištaisyti apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodytų trūkumų, kadangi Institucijai pateikė pakartotinį pranešimą dėl nemokumo procedūros inicijavimo ar susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo, kurį Institucija atmetė. Institucija pati su pareiškimu kreipėsi į apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apygardos teismo manymu, minėtos aplinkybės pagrindžia, jog S. D. buvo aktyvus, t. y. matydamas, kad nebegalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, ėmėsi priemonių inicijuoti įmonės nemokumo procedūrą (pranešė kreditoriams apie šaukiamą susirinkimą), o jos negalint vykdyti ne teismine tvarka ((duomenys neskelbtini)) pats, nors ir nesėkmingai, kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo teismine tvarka. Apie tai, kad S. D. su pareiškimais kreipėsi į teismą incijuoti nemokumo (bankroto) procedūrą žinojo ir pati Institucija. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju jis savo veiksmais / neveikimu S. D. tyčia vengė (piktnaudžiavo) nemokios Bendrovės bankroto iniciavimo ar nepagrįstai delsė jį inicijuoti.

25. Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad S. D. nepažeidė JANĮ 5 straipsnio 1 punkto, bet kartu ir nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

26. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017; Nr. 2AT-10-693/2018)

27. Dėl visų anksčiau išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o Institucijos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo J. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ernesta Montvidienė