Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vinkelis ir Ko“ (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovui A. V. IĮ (toliau – atsakovas) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021-10-21 ir 2021-10-25 UAB „Vinkelis ir Ko“ ir A. V. IĮ pasirašė Prekių perdavimo-priėmimo aktus, pagal kuriuos visos prekės, nurodytos Sutartyje, perduotos A. V. IĮ.

Atsakovas A. V. IĮ Ieškovui UAB „Vinkelis ir Ko“ 2021-07-30 sumokėjo 5000,00 Eur avansą, o 2022-06-22 atlikta užskaita už A. V. IĮ atliktus statybos darbus pagal PVM sąskaitą -faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

2022-11-30 atlikta 200 Eur užskaita už A. V. IĮ atliktus statybos darbus.

Tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovas perdavė atsakovui prekes, o atsakovas privalėjo už jas atsiskaityti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytais terminais. Tačiau atsakovas apmokėjo tik dalį ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros. A. V. IĮ tinkamai iki šiol neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. neatsiskaitė už perduotas prekes, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 8448,22 Eur skola.

Tarp šalių 2021-07-19 sudarytos Sutarties 3.3. punkte nustatyta, jog jeigu užsakovas (atsakovas) nesumoka už perduotas prekes Sutartyje nustatytais terminais, tai užsakovas (atsakovas) moka pardavėjui (ieškovui) 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo visos Sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Nors skolos atsakovas negrąžina nuo 2021 m. lapkričio mėnesio, tačiau ieškovas, įvertindamas, kad reikalavimams dėl netesybų yra nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas), reiškia reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tik už tokį laikotarpį, kuris neviršija įstatyme numatyto senaties termino. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovas privalo sumokėti 4959,00 Eur (13 775,00 Eur x 0,2 proc. x 180) dydžio delspinigius, todėl Ieškovas prašo teismo priteisti iš Atsakovo minėto dydžio delspinigius.

Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų priskirtinos palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų, priteistinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje. Todėl atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei CK 6.210 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl užsakytų prekių tiekimo buvo sutarta, jog atsakovas iš karto sumokės 5000 Eur avansą ir vėliau skolą apmokės teikdamas ieškovui paslaugas ir atlikdamas darbus, kaip ir ankstesniais atvejais. 2021 m. pabaigoje dėl besitęsiančios COVID-19 pandemijos labai sugriežtėjo draudimai ir dėl to sumažėjo statybos darbų vykdymas, ieškovas atsakovui nebeteikė užsakymų dėl prekių montavimo, todėl per patį pandemijos piką 2021 m. pabaigą ir 2022 m. pradžią atsakovė negalėjo reikšmingai „atidirbti“ už ieškoves prekes. Kaip matyti iš pačio ieškovo pateiktų duomenų, atsakovas priepriešinių vienarūšių paslaugų suteikė tik už 126,78 Eur (žr. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą). Dėl pasikeitusių rinkos sąlygų ieškovas nebepasiūlė atsakovui atlikti tiek prekių montavimo darbų, kad skola ieškovui sumažėtų pakankamai greitai, todėl skola mažėja nedidelėmis sumomis. Šiuo metu skola yra dar sumažėjusi 200 Eur (atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas) ir sudaro ne 8648,22 Eur, kaip nurodyta ieškinyje, o 8448,22 Eur, tai patvirtina 2022 m. lapkričio 30 d. ieškovo surašytas skolų suderinimo aktas (priedas Nr. 2). Atsakovas neneigia skolos už prekes, tačiau nesutinka sumokėti ieškovo reikalaujamų delspinigių.

Atsakovas sumokėjo už prekes ieškovei 5000 Eur avansą, taip pat 326,78 Eur suma prievolė įvykdyta įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, atsakovo skola ieškovui 8448,22 Eur, tai nurodo ir pats ieškovas, tačiau ieškovas netesybas (delspinigius) skaičiuoja nuo 13775 Eur sumos, neva vadovaudamasis ir aiškindamas pasirašytos sutarties 3.3. punktu. Sutartis buvo parengta ieškovo, ji yra tipinė ieškovo siūloma sutartis prekių pirkėjams, kurios pirkėjai neturi galimybių keisti. Sutarties 3.3. punktas yra suformuluotas neaiškiai, nes esanti nuoroda į 2.2. punktą neleidžia tiksliai atsakyti netesybos skaičiuojamos ir nuo apmokėtos kainos dalies, kai kainos mokėjimas išdėstomas dalimis. Atsakovas prašo netetysybas mažinti, įrodinėja, kad ieškovės reikalaujamos netesybos (delspinigiai) yra aiškiai per didelės, taip pat delspinigiai skaičiuojami nuo tos prievolės dalies, kuri atsakovės jau yra įvykdyta ir tai neatitinka šalių interesų pusiausvyros.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Vinkelis ir Ko“ ir A. V. IĮ 2021-07-19 sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovas įsigyti aliuminio gaminių už 13775,00 Eur.

2021-10-21 ir 2021-10-25 UAB „Vinkelis ir Ko“ ir A. V. IĮ pasirašė Prekių perdavimo-priėmimo aktus, pagal kuriuos visos prekės, nurodytos Sutartyje, perduotos A. V. IĮ.

Atsakovas A. V. IĮ Ieškovui UAB „Vinkelis ir Ko“ 2021-07-30 sumokėjo 5000,00 Eur avansą, o 2022-06-22 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu atlikta 126 Eur užskaita už A. V. IĮ atliktus statybos darbus pagal PVM sąskaitą -faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

2022-11-18 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu Nr. 29 atlikta 200 Eur užskaita už A. V. IĮ atliktus statybos darbus pagal PVM sąskaitą -faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

Tinkamai kvalifikuoti nagrinėjamus teisnius santykius yra teismo pareiga. Šiuo konkrečiu atveju tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai.

CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnis). Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 straipsnio 2 dalyje).

Šalys 2021-07-19 sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria susitarė dėl prekių pardavimo-pirkimo sąlygų, t. y. ieškovas įsipareigojo parduoti, o Atsakovas įsipareigojo įsigyti aliuminio gaminių už 13775,00 Eur, minėtos Sutarties pagrindu Ieškovas pateikė atsakovui visas sutartas prekes, 2021-10-25 išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą serija KAL Nr. (duomenys neskelbtini); Šalys 2021-10-21 ir 2021-10-25 pasirašė Prekių perdavimo-priėmimo aktus. 2022-11-30 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, jog galutinis atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 8448,22 Eur. Minėtą skolos sumą pripažįsta ir atsakovas. Minėtos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, t. y. ieškovas perdavė atsakovui prekes, o atsakovas privalėjo už jas atsiskaityti PVM sąskaitoje faktūroje nurodytais terminais. Tačiau atsakovas apmokėjo tik dalį ieškovo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir liko skolingas ieškovui 8448,22 Eur (atsakovas A. V. IĮ ieškovui UAB „ Vinkelis ir Ko “ 2021-07-30 sumokėjo 5000,00 Eur avansą; 2022-06-22 atlikta užskaita už A. V. IĮ atliktus statybos darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)); 2022-11-18 Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu Nr. 29 atlikta 200 Eur užskaita už A. V. IĮ atliktus statybos darbus pagal PVM sąskaitą -faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

CK 6.314 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. CK 6.344 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalies nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas A. V. IĮ tinkamai iki šiol neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. neatsiskaitė ieškovui už jam perduotas prekes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 8448,22 Eur skola už prekes (CK 6.314 str.).

Ieškovas remiantis 2021-07-19 tarp šalių sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), prašo priteisti iš atsakovo 4959,00 Eur delspinigių. Ieškovas remiasi sutarties 3.3 p., kuriame nurodyta, „kad kai užsakovas uždelsia apmokėti pagal šios sutarties 2.2. p. numatytą sumą ir sąlygas, tuomet užsakovas ne ginčo tvarka moka pardavėjui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo visos sutarties sumos už kiekvieną sekančią uždelstą kalendorinę dieną“.

Atsakovas prašo netesybas mažinti, įrodinėja, kad ieškovo reikalaujamos netesybos (delspinigiai) yra aiškiai per didelės, taip pat delspinigiai skaičiuojami nuo tos prievolės dalies, kuri atsakovės jau yra įvykdyta ir tai neatitinka šalių interesų pusiausvyros.

Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Delspinigiai - viena iš netesybų rūšių. Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl sutartinių delspinigių tikslo ir esmės, t. y. kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.

Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Atsakovas sumokėjo už prekes ieškovui 5000 Eur avansą, taip pat 326,78 Eur suma prievolė įvykdyta įskaičius priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, atsakovo skola ieškovui 8448,22 Eur, tačiau ieškovas netesybas (delspinigius) skaičiuoja nuo 13775 Eur sumos, vadovaudamasis ir aiškindamas pasirašytos sutarties 3.3. punktu. Teismas įvertina, kad Sutartis buvo parengta ieškovo, ji yra tipinė ieškovo siūloma sutartis prekių pirkėjams, kurios pirkėjai neturi galimybių keisti.

CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kurią sutarties sąlygos aiškintinos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ši taisyklė yra kilusi iš romėnų teisės (lot. ambiguitas contra stipulatorem est) ir grindžiama logika, kad šalis, kuri siūlo tam tikrą sutarties sąlygą, turi pareigą ją suformuluoti maksimaliai aiškiai, kad dėl jos aiškinimo ateityje nekiltų skirtingų aiškinimų. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. Taigi, taikant šią taisyklę siekiama kelių tikslų: pirma, paskirstyti sutarties sąlygų rengimo riziką tarp šalių; antra, ginti silpnesniąją (derybinės galios neturinčią ir negalinčią padaryti įtakos sutarties sąlygų (-os) turiniui) šalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje 79 punktą).

Vertinant analogiškas ieškovo atsakomybės sąlygas dėl netesybų mokėjimo ( sutarties 4.2 punktą), matyti, jog ieškovas (pardavėjas) yra atsakingas ir netesybas moka tik už tą prievolės dalies, kurios neįvykdė, o ne už visą sutarties kainą. Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad toks skirtumas suponuoja išvadą, jog Sutartis yra specialiai parengta pirkėjo nenaudai ir pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą ir turi būti aiškinama sutartį pasiūliusios šalies nenaudai, t.y. pirkėjas moka netesybas tik už neįvykdyta prievolės dalį. Dėl ginčo Sutarties nurodytos aplinkybės dėl nelygiavertės atsakomybės delspinigių mokėjimo atžvilgiu, bendrieji civilinės teisės principai ir jų taikymas ginčo situacijai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ginčo Sutarties sąlygos turinys turi būti aiškinamas pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę - sutartį aiškinti, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys t.y. ieškovė turi teisę skaičiuoti delspinigius nuo neįvykdytos prievolės sumos - 8448,22 Eur. Toks aiškinimas labiausiai atitinka sutarties šalių interesų pusiausvyrą bei netesybų kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymą prigimtį, juo labiau ir pati ieškovė nepateikė įrodymų, jog delspinigių skaičiavimas nuo neįvykdytos prievolės dalies paneigtų jos teisę į minimalių nuostolių kompensavimą.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tai, koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-866/2002). šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas). Pareiga įrodyti, kad netesybos yra aiškiai per didelės, tenka netesybas mažinti prašančiai šaliai.

Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016, 30 punktas).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių dydžio, atsižvelgia į tai, kad abi sutarties šalys, sudariusios komercinę sutartį, yra privatūs juridiniai asmenys, profesionalios verslininkės; tačiau nors atsakovas yra ir verslo subjektas, tačiau teismas jį laiko silpnesne sutarties šalimi, nes Sutarties rengėjas yra ieškovas. Sutarties laisvės principas leido šalims susitarti dėl netesybų, tačiau teismas atsižvelgia į tarp šalių susiklosčiusias aplinkybes. Iki 2021-07-19 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo tarp šalių buvo susiklostę ilgalaikiai komerciniai santykiai - atsakovas pastoviai užsakinėjo prekes iš ieškovo, taip pat atsakovas suteikdavo paslaugų ieškovui montuodamas jo prekes ir gaminius, ir nebuvo ginčų dėl prekių/paslaugų tiekimo ir atsiskaitymo. Neretai šalys tarpusavio priešpriešinius piniginius reikalavimus įskaitydavo.

Atsakovas įrodinėja, kad sutarties sudarymo metu buvo tartasi, kad jis sumokės 5000 Eur avansą ir vėliau skolą apmokės teikdamas ieškovei paslaugas ir atlikdamas darbus, kaip ir kitais atvejais; kad 2021 m. pabaigoje dėl besitęsiančios COVID-19 pandemijos sumažėjo statybos darbų vykdymas ir dėl pasikeitusių rinkos sąlygų ieškovas nebepasiūlė atsakovui atlikti tiek montavimo darbų, kad skola ieškovui sumažėtų pakankamai greitai, todėl skola mažėja nedidelėmis sumomis. Sumokėti skolos nevengia, tačiau sumokėti iškart neturi finansinių galimybių. Teismas vertina atsakovo nurodytas aplinkybes labiau tikėtinomis, nes pagal 2021-07-19 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas ieškovui suteikė montavimo darbų už 326, 78 Eur ir buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, tai patvirtina du skolų suderinimo aktai; be to, tai patvirtina ir kita aplinkybė, kad atsakovas likusią sutarties sumos dalį -8775 Eur (likusią po 5000 Eur avanso apmokėjimo) turėjo apmokėti prieš gaminių perdavimą atsakovui ( Sutarties 2.2.1. p.), tačiau šiuo konkrečiu atveju gaminiai atsakovui perduoti 2021-10-21 ir 2021-10-25 prekių perdavimo-priėmimo aktais nesumokėjus ieškovui likusios sutarties sumos dalies-8775 Eur.

Teismas atsižvelgia į atsakovo nurodytą aplinkybę, kad prekės buvo pateiktos atsakovui vėliau negu buvo numatyta šalių sudarytoje 2021 m. liepos 19 d. sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. ne per 8 savaites, o per 11 savaičių, tačiau atsakovas dėl to pretenzijų nekėlė, suprasdamas, kad dėl COVID-19 pandemijos ūkio subjektai patyrė įvairių sunkumų, kad ieškovas taip pat tokius sutarties vykdymo trukdžius turėjo.

Netesybų kompensacinė prigimtis lemia tai, jog šalys, susitardamos dėl netesybų, iš esmės susitaria dėl minimalių nuostolių, kurių dydis gali priklausyti nuo to, kiek laiko ir kokia jam priklausančia pinigų dalimi kreditorius negali naudotis dėl to, kad skolininkas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai skolininkas iš dalies įvykdo prievolę, kreditoriaus patiriami praradimai gali sumažėti ir šių praradimų mastas priklauso nuo įvykdytos prievolės dalies dydžio. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas yra įvykdęs beveik 40 procentų prievolės dalies, todėl toks prievolės įvykdymo mastas šios bylos aplinkybių kontekste gali būti pripažintas pakankamu pagrindu sumažinti netesybas. Taip pat atsižvelgtina, jog ieškovas sutiko, kad skola už prekes būtų sumokėta atsakovui teikiant paslaugas, o tai taip pat lemia, jog ieškovas pats sprendė dėl prievolės įvykdymo, todėl negalėjo tikėtis didesnio nuostolių atlyginimo nei rinkoje galiojančios banko palūkanos paskoloms. Vadovaujantis Lietuvos Banko duomenimis pinigų finansų įstaigų paskolos euro zonos ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams - naujų susitarimų palūkanų normos (žr. https://www.lb.lt/lt/pinigu-finansu-istaigu-paskolu-ir-indeliu-palukanu-normu statistika-2) laikotarpiu nuo 2021 m. liepos iki 2022 m. spalio buvo nuo 2,8-4,38 proc. per metus. Ieškovo reikalaujami delspinigiai per metus sudarytų 73 proc. metinių palūkanų, t.y. 16 kartų daugiau nei rinkoje esanti pinigų kaina, todėl ieškovas negalėjo patirti didesnių nuostolių nei rinkoje esanti pinigų skolinimosi kaina, bent jau šiuo metu tokių įrodymų ieškovas nepateikė.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinęs visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes; nesant byloje duomenų, pagrindžiančių atitinkamo dydžio kreditoriaus nuostolius- CPK 179 straipsnio 1 dalis)) ir stengdamasis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisti sutartinių netesybų suma yra neprotingai didelė, be to, atsakovas iš dalies yra įvykdęs prievolę atsiskaityti (2021-07-30 sumokėjęs 5000 Eur avansą mokėjimo pavedimu bei atliko ieškovei paslaugų už 326,78 Eur, tame tarpe atlikęs ieškovei paslaugų už 200 Eur jau po ieškovo ieškinio pateikimo teismui), todėl delspinigiai mažintini iki 0,04 proc. ,t. y. iki 608,27 Eur (8448,22x0.04proc.x180) (CK 6.73 straipsnio 2 dalis; 6.258 straipsnio 3 dalis; 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į ieškinio patenkintų reikalavimų dalį.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1036 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 306 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1000 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Ieškovo reikalavimas patenkintas 66,55 procentų, todėl jam iš atsakovo priteistina 869 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. V. IĮ, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Vinkelis ir Ko“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8448,22 Eur ( aštuonis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 22 ct) skolą už prekes; 608,27 Eur (šeši šimtus aštuonis eurus 27 ct) delspinigių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 869 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.