Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-04-03 · Civilinė byla Nr. 2-231-617/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-03
Bylos Nr.
2-231-617/2015
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-01281-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Pareiškėjas
K. Š., B. Š.
Suinteresuotas asmuo
S. G., Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Audronė Petronytė
Civilinė byla Nr. 2-231-617/2015
( Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01281-2014-3 )
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 113.8.; 118.9.; 128.2.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 3 d.Švenčionys

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovienei

dalyvaujant pareiškėjams K. Š., B. Š.

pareiškėjų atstovui advokatui Laimonui Judickui

suinteresuotam asmeniui S. G.

suinteresuoto asmens atstovei advokatei Audronei Petronytei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. Š. ir B. Š. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis S. G., Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai K. Š. ir B. Š., pateikdami pareiškimą teismui, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. Š. mirties 2013-07-23, jos palikimą priėmė našlys K. Š. ir sūnus B. Š..

Pareiškėjas B. Š. paaiškino, kad jo tėvai K. Š. ir K. Š. gyveno jiems nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis gyvena šalia jų esančiame name (duomenys neskelbtini). Tėvai, būdami gyvi, vis sakydavo, kad visą savo turtą paliks anūkams. 2013-07-23 mirė jo motina K. Š.. Jis rūpinosi motinos laidotuvėmis. Kadangi tėvai buvo išreiškę norą visą turtą palikti anūkams, jis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Praėjus daugiau nei metams po motinos mirties jis sužinojo, jog S. G. planuoja parduoti tėvų namą. Kad užkirsti tam kelią jis kreipėsi į notarą, norėdamas paveldėti dalį motinos turto, bet notarė jam paaiškino, kad yra suėjęs palikimo priėmimo terminas ir jam reikia kreiptis į teismą. Po motinos mirties jos namuose liko gyventi tėvas K. Š., kuris ten gyveno apie metus, o po to buvo nuvežtas į Vilnių, kur jam buvo daroma operacija. Kol tėvas gyveno savo namuose, jis dažnai ateidavo aplankyti tėvą, tėvo prašymu padėdavo atlikti darbus, su tėvo sutikimu buvo paėmęs televizorių, įrankius, taip pat 2014 m. mokėjo už namui teikiamas paslaugas. Todėl mano, jog jis tokiu būdu priėmė palikimą, prašo pareiškimą patenkinti.

Pareiškėjas K. Š. paaiškino, kad jis su žmona buvo nusprendę visą jiems priklausantį turtą palikti anūkams. Apie tai taip pat žinojo ir jo sūnus B. Š. 2013-07-18 mirė jo sutuoktinė K. Š. Po jos mirties jis buvo likęs gyventi jiems priklausančiuose namuose. Jis gyveno vienas, pats prižiūrėjo namus, rudenį nukasė bulves. Porą kartų jį aplankyti buvo atėjęs sūnus B. Š., kuris negražiai kalbėjo savo mirusios mamos atžvilgiu, todėl jie susipyko ir jis išvarė sūnų. Daugiau jis neateidavo. Jam maistą pirkdavo kaimynai. 2013 m. spalio ar lapkričio mėn. labai pablogėjo jo sveikata, todėl anūkė (duomenys neskelbtini)

2

nuvežė jį į Vilnių, kur jam buvo amputuota antra koja. Po operacijos jis į savo namus daugiau grįžęs nebuvo. Jis su pareiškimu į teismą nesikreipė. Jis atsimena, kad į ligoninę buvo atvažiavęs (duomenys neskelbtini) sūnus – jo anūkas, kuris pasakė pasirašyti dokumentus ir jis, neskaitęs kažką pasirašė. Jis po žmonos mirties jokio turto nepaveldėjo, nes buvo nuspręsta, kad visas turtas bus paliktas anūkams (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sūnui (duomenys neskelbtini). K. Š. paaiškino, kad jam žmonos turto dalies nereikia.

Šalies argumentai

Pareiškėjų atstovas advokatas L.Judickas paaiškino, kad palaiko pareiškėjų pareiškime nurodytus motyvus. Teismo posėdyje pats K. Š. paaiškino, kad jis mano, jog po sutuoktinės mirties namo dalies savininku yra tik jis. K. Š. mirus sutuoktinei gyveno jų bendrame name, todėl jis priėmė palikimą. Taip pat B. Š. paaiškino, kad po motinos mirties dažnai lankydavosi tėvų namuose, paėmė dviratį, įrankių komplektą, mokėjo už sunaudotą elektros energiją, vėliau išvykus tėvui, atjungė šildymo sistemą. Šias aplinkybės patvirtino liudytojas K. R.. Pareiškėjai įrodė, kad jie faktiniu būdu priėmė palikimą, todėl prašo pareiškimą patenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. G. paaiškino, kad gavusi pareiškėjo B. Š. pareiškimą buvo nustebinta, nes po senelės mirties jis palikimo nepriėmė. Po senelės mirties senelių namuose liko gyventi senelis K. Š., kuris ir mokėjo mokesčius. Pablogėjus sveikatai senelis 2013-11-11 buvo nuvežtas į Vilniau ligoninę, kur jam buvo amputuota antra koja. Po senelio atvykimo į Vilnių visus mokesčius už senelių namą mokėjo ji. B. Š., nors pareiškime ir nurodo, bet jokių mokesčių nemokėjo. Seneliai visą laiką kalbėjo, kad visą jiems priklausantį turtą paliks anūkams. Senelis K. Š. pas notarą atsisakė palikimo po savo sutuoktinės mirties. B. Š. palikimo nepriėmė, todėl prašo jo pareiškimo netenkinti. Jeigu senelis K. Š. apsigalvojo ir mano, jog jam reikia turto po senelės mirties, tai ji neprieštarauja, kad jo pareiškimas būtų patenkintas.

Suinteresuoto asmens atstovė advokatė A.Petronytė paaiškino, kad įstatymas numato, jog priimti palikimą galima per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Pats B. Š. paaiškino, kad jis palikimo nepriėmė, o rūpintis palikimu pradėjo praėjus daugiau nei metams po jo mamos mirties. Pats B. Š. jau praėjus palikimo priėmimo terminui kreipėsi į Švenčionėlių m. notarą, vėliau – į Vilniaus m. notarą su tikslu gauti informaciją apie palikimo priėmimą. Jam buvo žinoma, kad palikimą priėmė S. G.. Bet B. Š., bandydamas suklaidinti teismą, pareiškime nurodo, kad daugiau paveldėtojų nėra, paveldėjimo byla neužvesta ir t.t. Kadangi B. Š. palikimo nepriėmė prašo jo pareiškimą netenkinti. Vienintelis žmogus, kuris galėjo priimti palikimą, yra mirusios K. Š. sutuoktinis K. Š.. Bet jis teismo posėdyje paaiškino, kad jam palikimo nereikia. Kadangi tokia yra K. Š. pozicija civilinė byla dalyje turi būti nutraukta. Jei teismas yra kitos nuomonės, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. Š. po savo sutuoktinės K. Š. mirties priėmė palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo B. Š. pareiškimas netenkintinas, civilinė byla pagal pareiškėjo K. Š. pareiškimą nutrauktina.

Iš pareiškėjų, suinteresuoto asmens, jų atstovų, liudytojų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad K. Š., mirusi 2013-07-18 ( b.l. 10 ), yra pareiškėjo B. Š. motina ( b.l. 9 ) ir pareiškėjo K. Š. – sutuoktinė ( b.l. 8 ). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų ( b.l. 16-18, 19 ) matyti, kad K. Š. vardu yra registruotas gyvenamasis namas su priklausiniais bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Po K. Š. mirties palikimą priėmė suinteresuotas asmuo S. G. ( b.l. 87 ). Pareiškėjai K. Š. ir B. Š., kuris ir teismo posėdyje palaikė savo pareiškimą, teismui adresuotame pareiškime nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. Š. mirties 2013-07-23, jos palikimą priėmė našlys K. Š. ir sūnus B. Š.. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas ( vienašalis sandoris ), kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius. LR CK 5.50 str. 2 d. nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos LR CK 5.50 str. 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

3

praktikoje išaiškinta, kad: 1. priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t.y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; 2. tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; 3. įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje S.L. v. A.B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010 ). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės ( patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, gyvenimas tame name ir t.t. ) ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-01-07 nutartis civilinėje byloje S.G. v. K.G., bylos Nr. 3K-3-8/2004 ). Kaip minėta, savo esme palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje J.G. v. A.B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2007 ). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu. Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko pareigų ir savarankiškai neįgyvendino teisių į tą turtą ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje V.Ž. v. V.J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje J.G. v. A.B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2007 ). Aplinkybę, kad įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą ( LR CPK 178 str. ). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas B. Š. reikalavimą pripažinti, kad jis po motinos mirties priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti turtą, grindė tuo, kad po motinos mirties jis dažnai ateidavo aplankyti tėvą, tėvo prašymu padėdavo atlikti darbus, su tėvo sutikimu buvo paėmęs televizorių, įrankius, taip pat 2014 m. mokėjo už namui teikiamas paslaugas. Taip pat teismo posėdyje B. Š. nurodė, kad jam buvo žinoma, jog priimti palikimą galima per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Jis per nurodytą terminą į notarų biurą nesikreipė, nes nesiekė priimti palikimą po motinos mirties, kadangi žinojo, jog jo tėvai buvo sutarę visą savo turtą palikti anūkams. Tik praėjus daugiau nei metams po motinos mirties, sužinojęs, jog S. G. planuoja parduoti jo tėvų namą, jis nusprendė kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo. Todėl vien dėl šios priežasties B. Š. pareiškimas negali būti patenkintas. Be to, nors pareiškėjas B. Š. nurodo, kad jis dažnai ateidavo pas savo tėvą, jo prašymu dirbo įvairius darbus, paėmė tam tikrus daiktus, teismo posėdyje apklaustas pareiškėjas K. Š. paneigė šias aplinkybes. K. Š. paaiškino, kad jo, jo sutuoktinės bei sūnaus B. Š. santykiai buvo įtempti. Porą kartų jį aplankyti buvo atėjęs sūnus B. Š., kuris negražiai kalbėjo savo mirusios mamos atžvilgiu, todėl jie susipyko ir jis išvarė sūnų. Daugiau jis neateidavo. Jam maistą pirkdavo kaimynai. K. Š. nurodė, kad sūnus B. Š. jam nepadėdavo, jis vienas kasė bulves, šienavo žolę prie namų. Iš teismui pateiktos atsiskaitymo knygelės matyti, kad už namui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas mokėjo K. Š., o ne B. Š.. Teismo posėdyje apklausto liudytojo K. R., kuris yra pareiškėjo B. Š. marčios tėvas, nurodytos aplinkybės, jog jis porą kartų matė B. Š. dirbant pas tėvą, prieštarauja K. Š. duotiems paaiškinimams, todėl vertintini kritiškai ir negali būti pagrindu patenkinti pareiškimą. Jokių kitų įrodymų, jog B. Š. siekė priimti

4

palikimą ir jį priėmė, nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms B. Š. pareiškimas negali būti patenkintas.

Nors, kaip minėta, pareiškėjas K. Š., pateikiant teismui pareiškimą, taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis po savo sutuoktinės K. Š. mirties priėmė palikimą, teismo posėdyje jis paaiškino, kad jokio pareiškimo į teismą jis nepasirašinėjo ir neprašo nustatyti jokio fakto. Jis su pareiškimu į teismą nesikreipė. Jis atsimena, kad į ligoninę buvo atvažiavęs B. sūnus – jo anūkas D., kuris pasakė pasirašyti dokumentus ir jis, neskaitęs kažką pasirašė. Jis po žmonos mirties jokio turto nepaveldėjo, nes buvo nuspręsta, kad visas turtas bus paliktas anūkams S. bei B. sūnui D. K. Š. paaiškino, kad jam žmonos turto dalies nereikia. Be to, iš bylos matyti, kad K. Š. pateikė Švenčionių rajono 2 notarų biurui pareiškimą dėl palikimo atsisakymo iš kurio matyti, kad jis 2013-07-18 mirus jo sutuoktinei K. Š., palikimo atsisako, ir praneša, kad palikimo nepriėmė, t.y. nepradėjo faktiškai valdyti turto, ar kokios nors palikimo dalies, ar kokio nors daikto, rūpintis juo kaip savo turtu, nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo. Į mirusiosios turtą pretenzijų nereiškia, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja ( b.l. 121 ). Atsisakymas palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos ( pasibaigia ) įpėdinio teisės į palikimą ( LR CK 1.63 str. 1 d. ). Atsisakymas yra besąlygiškas, jo negalima atsisakyti su sąlygomis ar išlygomis, įstatyme nustatyta, kad negalima atsisakyti dalies palikimo, jeigu jau atsisakoma palikimo, tai atsisakoma viso palikimo. Kadangi atsisakymas palikimo yra sandoris, jis gali būti pripažįstamas negaliojančiu arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais. Kadangi K. Š. notarui pareiškė, jog jis atsisakė palikimo, jo nepriėmė, šis sandoris nėra nuginčytas, o jo nenuginčijus, K. Š. pareiškimo dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juolab jog pats pareiškėjas K. Š. nepalaiko savo pareiškimo, nesukurs jokių teisinių pasekmių. Todėl civilinė byla pagal pareiškėjo K. Š. pareiškimą nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 444 str. 1, 2 d. 8 p., 270, 293 str. 1 d. 9 p., LR CK 5.50 str., teismas

nusprendė:

B. Š. pareiškimo netenkinti.

Civilinę bylą dalyje pagal K. Š. pareiškimą nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Anatolij Januševskij