- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- 1A-302-365/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29648-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Paulius Veršekys, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Kaltinamasis
- R. O. F.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnatės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei, R. O. F. (R. O. F.), kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 vasario 14 d. nutarties, kuria R. O. F. (R. O. F.) mirus, baudžiamoji byla, kurioje R. O. F. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, nutraukta.
Nukentėjusiosios J. G. civilinis ieškinys ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys palikti nenagrinėti.
2019 m. liepos 23 d. prokurorės nutarimu R. O. F. pakeistą kardomąją priemonę – užstatą, 2019 m. liepos 22 d. sumokėtą į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Luminor“ bankas), nuspręsta panaikinti ir perduoti į valstybės biudžetą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. R. O. F. buvo kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų: jis 2019 m. liepos 14 d. apie 2 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiu J. G. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarė J. G. nosies sumušimą, pasireiškusį kraujosruva nosies srityje ir nosies kaulo lūžiu, poodine kraujosruva dešiniame žande, dešiniojo užausio srityje, dešinėje rankoje, t. y. padarė J. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad R. O. F. (duomenys neskelbtini) mirė, ką patvirtina Norvegijos Karalystės Centrinis gyventojų registro išrašas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukė. Spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – užstato ir priimdamas sprendimą užstatą perduoti į valstybės biudžetą, pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog kaltinamasis R. O. F. iki savo mirties vengė dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, sprendė, kad kardomosios priemonės – užstato – taikymas nebuvo efektyvi priemonė kaltinamojo tinkamo dalyvavimo procese užtikrinimui. Todėl nenustatęs jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis iki mirties negalėjo susisiekti su teismu bei dalyvauti teisiamajame posėdyje, kardomąją priemonę – užstatą – panaikino ir 2019 m. liepos 22 d. R. O. F. 10 000 Eur užstatą, sumokėtą į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Luminor“ bankas), perdavė valstybei.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. G. (toliau – ir apeliantė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-14 d. nutarties dalį, kurioje panaikinama kardomoji priemonė – užstatas, panaikinti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:
3.1. Atsižvelgiant į tai, kad nežinomos R. O. F. mirties aplinkybės ir jo veiksnumas, bei galimybė dalyvauti teismo procese, teismas padarydamas prielaidą, kad kaltinamasis buvo sveikas ir galėjo dalyvauti teismo procese, pažeidė BPK 20 str. nustatytas įrodinėjimo taisykles.
3.2. Priimant bet kokią priemonę suvaržančią asmens laisvę ar jo turtą teismas turi vadovautis BPK 20 str. nustatyta įrodymų leistinumo ir patikimumo tvarka. Nesamus byloje įrodymus teismas gali išsireikalauti tokiu būdu kokiu išsireikalavo R. O. F. mirties liudijimą. Todėl apeliantė mano, kad teismas panaikino kardomąją priemonę (faktiškai konfiskavo lėšas) po kaltinamojo mirties neištyręs visų aplinkybių galinčių paneigti ar patvirtinti R. O. F. tyčinį vengimą dalyvauti teismo procese.
3.3. Apeliantė dėstydama BPK 37 straipsnio nuostatas, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė kokiais įrodymais remia teiginius, kad kaltinamasis tyčia nevykdė savo pareigos.
3.4. Apeliantė pažymi, kad BPK 133 straipsnis reglamentuoja su užstato taikymu susijusius klausimus. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą turi būti nurodyta, jog įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir, kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad, jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Visų kardomųjų priemonių, taip pat ir užstato, taikymas yra susijęs su BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų siekimu, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 139 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Apeliantės vertinimu, byloje nėra nustatyta, kas yra užstato davėjas, todėl ir jo teisės panaikinant užstatą buvo pažeistos nesuteikiant galimybės apsiginti ar apginti savo laiduojamąjį tuo tikslu duodant parodymus teisme.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimai į nukentėjusiosios apeliacinį skundą negauti.
3. Teismo posėdžio metu asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauta, advokatė A. Saulėnienė dėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo išreiškė poziciją nagrinėti jį teismo nuožiūra. Prokurorė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, mano, jog teismas motyvuotai ir pagrįstai išsprendė kardomosios priemonės klausimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.
Nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Iš skundo turinio seka, kad nukentėjusioji nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl R. O. F. pakeistos kardomosios priemonės – užstato, panaikinimu ir sprendimu užstatą perduoti į valstybės biudžetą. Manoma, jog apylinkės teismas panaikino kardomąją priemonę po kaltinamojo mirties neištyręs visų aplinkybių galinčių paneigti ar patvirtinti R. O. F. tyčinį vengimą dalyvauti teismo procese.
6. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu be pakankamo pagrindo 10 000 eurų sumokėtą užstatą perdavė valstybei.
7. BPK 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam R. O. F. 2019 m. liepos 15 d. tyrėjos nutarimais ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Norvegijoje) paėmimas (1 t., b. l. 105–109). 2019 m. liepos 16 d. elektroniniu paštu buvo gautas R. O. F. prašymas grąžinti pasą (1 t., b. l. 114). 2019 m. liepos 18 d. įtariamajam R. O. F. buvo išsiųstas pranešimas, nurodant, kad jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė – užstatas 10 000 Eur, kurį jis turi sumokėti į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą ir banko kvitą pateikti tyrėjai (1 t., b. l. 116–117). Prokurorės 2019 m. liepos 23 d. nutarimu minėtos kardomosios priemonės buvo pakeistos ir paskirtas 10 000 Eur užstatas (kurį R. O. F. sumokėjo 2019 m. liepos 22 d., priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde) (1 t., b. l. 118–120), prokurorei padarius išvadą, kad BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus galima pasiekti taikant įtariamajam kardomąją priemonę – užstatą. Joks konkretus šios kardomosios priemonės galiojimo terminas, juo labiau sietinas su kokia nors konkrečia proceso stadija, nutarimu nenustatytas. Iš šio procesinio dokumento turinio taip pat matyti, kad skiriant kardomąją priemonę užstatą R. O. F. buvo išaiškinta pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o užstato davėjas, t.y. pats R. O. F., pasirašytinai įspėtas, kad jei jis (R. O. F.) šių pareigų nevykdys, užstatas pereis valstybei. Šis nutarimas 2019 m. liepos 23 d. buvo paskelbtas ir taip pat pasirašytinai įteiktas įtariamajam (1 t., b. l. 118–120). Taigi tokie duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ikiteisminio tyrimo metu pakeičiant R. O. F. kardomąją priemonę – užstatą, jis buvo įspėtas ir sutiko, kad užstatas pereis valstybei ir tuo atveju, jei R. O. F. nevykdys pareigos šaukiamam atvykti į teismą.
9. Taip pat iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad prieš pat ikiteisminio tyrimo pabaigą 2019 m. lapkričio 26 d. siųstame elektroniniame laiške R. O. F. nurodė, kad jis gali atsakyti į tyrėjos klausimus elektroniniu paštu ar telefonu (1 t., b. l. 136). R. O. F. 2019 m. gruodžio 4 d. buvo žinoma apie tai, kad ikiteisminis tyrimas yra užbaigtas, jis buvo informuotas apie galimybę susipažinti su bylos medžiaga, teikti prašymus (1 t., b. l. 143–149). R. O. F. jo nurodytu elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 13 d. buvo išsiųstas kaltinamasis aktas anglų kalba, apie kurio gavimą jis patvirtino 2020 m. sausio 14 d., atsakydamas iš elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 170). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir paskyrus teisiamojo posėdžio datą ir laiką (2020 m. kovo 16 d. 9.30 val.), 2020 m. vasario 14 d. 8.53 val. R. O. F. buvo išsiųstas teismo šaukimas (su vertimu į anglų kalbą) taip pat tuo pačiu elektorinio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 183), kuriuo jis susirašinėjo ikiteisminio tyrimo metu. Todėl tokie duomenys leidžia pripažinti, kad R. O. F. kaip vieną iš bendravimo būdų šiame baudžiamajame procese pasirinko elektroninį paštą, todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo manyti, kad teismo siųstas šaukimas jam buvo įteiktas netinkamai.
10. Kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, 2020 m. kovo 16 d. 9.30 val. numatytas teisiamasis posėdis buvo atšauktas ir atidėtas, vadovaujantis Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d. rekomendacijomis ,,Dėl koronaviruso COVID-19 prevencijos teismuose“, todėl 2020 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas ėmėsi papildomų priemonių informuoti kaltinamąjį R. O. F. apie 2020 m. spalio 21 d. 9.30 val. vyksiantį teisiamąjį posėdį ir išsiuntė jam pranešimą elektorinio pašto adresu: (duomenys neskelbtini), kartu informavo apie kito teisiamojo posėdžio datą ir apie paskirtos kardomosios priemonės – užstato – pažeidimo sąlygas (2 t., b. l. 6–9). Tačiau į 2020 m. spalio 21 d. 9.30 val. numatytą teisiamąjį posėdį kaltinamasis neatvyko, į teismo siųstą pranešimą neatsakė, kitais būdais su teismu nesusisiekė. Apylinkės teismas 2020 m. spalio 21 d. 9.30 val. vykusio teisiamojo posėdžio metu įpareigojo prokurorę kaltinamojo nurodytu telefono numeriu susisiekti su kaltinamuoju (2 t., b. l. 20), tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ir prokurorei pavyko susisiekti su kaltinamuoju.
11. Nors apeliantė J. G. vertina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog R. O. F. tyčia nevykdė savo pareigos (atvykti pas teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos), o teismas nesiėmė priemonių nustatyti, ar R. O. F. objektyviai negalėjo atsakyti teismui dėl siųsto pranešimo, tačiau teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais sutikti negali. Vertinant virš aptartas aplinkybes bei tai, jog R. O. F. jau nuo 2019 m. gruodžio 4 d. buvo žinoma apie tai, kad ikiteisminis tyrimas yra užbaigtas ir jis apie 10 mėnesių nei karto bylą nagrinėjančiam teismui neatsakė dėl jam siųstų pranešimų, taip pat nepateikė jokių paaiškinimų, kad jis negali dalyvauti 2020 m. spalio 21 d. teisiamajame posėdyje, tokios aplinkybės leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju kardomosios priemonės – užstato – taikymas nebuvo efektyvi priemonė kaltinamojo tinkamo dalyvavimo procese užtikrinimui, nes nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis iki mirties (t.y. 2020-12-08) negalėjo susisiekti su teismu bei dalyvauti teisiamajame posėdyje. Toks pareigos atvykti į teismą nevykdymas, aiškiai žinant ir suvokiant iš to sekančias pasekmes už kardomosios priemonės – užstato sąlygų pažeidimą, gali būti vertintinas tik kaip subjektyvus kaltinamojo veiksnys, priklausantis nuo paties R. O. F. valios, kuris neabejotinai galėjo aktyviai domėtis bylos eiga ir realizuoti savo teisę kreiptis į teismą, kad būtų atidėtas bylos nagrinėjimas, ar informuoti teismą dėl negalėjimo atvykti į teismo posėdžius, nurodant objektyvias neatvykimo priežastis bei pateikiant tai patvirtinančius duomenis. Todėl pirmosios instancijos teismui nenustačius jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių R. O. F. negalėjo iki mirties susisiekti su teismu bei dalyvauti teisiamajame posėdyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta perduoti R. O. F. 10 000 Eur užstatą, sumokėtą į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Luminor“ bankas), valstybei yra teisėta ir pagrįsta.
12. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad keisti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 vasario 14 d. nutartis paliekama galioti nepakeista, o nukentėjusiosios J. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl proceso išlaidų.
13. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme 2022 m. balandžio 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 56,67 Eur išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti kaltinamajam (šiuo atveju mirusio kaltinamojo teisių gynimui) gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju baudžiamasis procesas jau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nutrauktas kaltinamajam mirus, todėl ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos 56,67 eurų išlaidos advokato darbui apmokėti nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nukentėjusiosios J. G. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl turėtų 56,67 eurų išlaidų advokato darbui apmokėti atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.