Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje R. O. F. (R. O. F.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. O. F. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų:

jis 2019 m. liepos 14 d. apie 2 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiu J. G. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarė J. G. nosies sumušimą, pasireiškusį kraujosruva nosies srityje ir nosies kaulo lūžiu, poodine kraujosruva dešiniame žande, dešiniojo užausio srityje, dešinėje rankoje, t. y. padarė J. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Proceso metu nustatyta, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) Centrinis gyventojų registro išrašas, kad R. O. F. (duomenys neskelbtini) mirė.

Prokurorė ir R. O. F. gynėja pateikė raštu prašymą baudžiamąją bylą R. O. F. nutraukti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Kadangi kaltinamasis R. O. F. mirė, o BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintų išimčių dėl bylos nutraukimo nenustatyta, baudžiamoji byla dėl jo nutrauktina.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl, šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260/2006, 2K-327/2008, 2K-216/2010, 2K-P-259/2014 ir kt.).

Esant susidariusiai situacijai, nukentėjusios J. G. civilinis ieškinys ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliekami nenagrinėti.

Dėl kardomosios priemonės – užstato

BPK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla nutraukiama, kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas, o kai baudžiamoji byla nutraukiama, nutraukiamas ir procesinių prievartos priemonių taikymas, suimtas kaltinamasis nedelsiant paleidžiamas iš kardomojo kalinimo vietos, taip pat nusprendžiama dėl daiktinių įrodymų. BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 119 straipsnį kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomųjų priemonių rūšys yra išvardytos BPK 120 straipsnyje.

BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Taip pat kardomosios priemonės baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

BPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta kardomoji priemonė – užstatas – yra piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis (kaltinamasis), jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Pagal BPK 133 straipsnio 5 dalies (anksčiau 4 dalis) nuostatas, skiriant užstatą, nutarime ar nutartyje įtariamajam (kaltinamajam) išaiškinamos ir jo pareigos: 1) šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, 2) nekliudyti proceso eigos, 3) nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Be to, tiek įtariamasis (kaltinamasis), tiek ir kitas, užstatą sumokėjęs asmuo (užstato davėjas) yra įspėjami, kad jei įtariamasis (kaltinamasis) nevykdys jam nustatytų pareigų, užstatas pereis valstybei. Jei įtariamasis (kaltinamasis) vykdo jam nustatytas pareigas, pasibaigus procesui (t. y. nutraukus procesą, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą) užstatas grąžinamas užstato davėjui (BPK 133 straipsnio 6 dalis, 139 straipsnio 3 dalis).

Šioje baudžiamojoje byloje įtariamajam R. O. F. 2019 m. liepos 15 d. tyrėjos nutarimais ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 105–109). 2019 m. liepos 16 d. elektroniniu paštu buvo gautas R. O. F. prašymas grąžinti pasą dėl šių priežasčių: 1) pasas jam reikalingas grįžti į (duomenys neskelbtini) dėl darbo; 2) keliaujant po kitas užsienio valstybes, kadangi yra verslininkas; 3) liepos 18 d. nori pakeisti viešbutį; 4) pasas reikalingas asmens tapatybei. Taip pat prašyme nurodyta, kad turi merginą Vilniuje, todėl sugrįš čia, kai vyks teismas (1 t., b. l. 114).

2019 m. liepos 18 d. įtariamajam R. O. F. buvo išsiųstas pranešimas, jog jeigu jis nori išvykti į (duomenys neskelbtini), jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė – užstatas 10 000 Eur, kurį jis turi sumokėti į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą ir banko kvitą pateikti tyrėjai (1 t., b. l. 116–117). Prokurorės 2019 m. liepos 23 d. nutarimu minėtos kardomosios priemonės buvo pakeistos ir paskirtas 10 000 Eur užstatas (kurį R. O. F. sumokėjo 2019 m. liepos 22 d.) (1 t., b. l. 118–120), prokurorei padarius išvadą, kad BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus galima pasiekti taikant šiam įtariamajam kardomąją priemonę – užstatą. Joks konkretus šios kardomosios priemonės galiojimo terminas, juo labiau sietinas su kokia nors konkrečia proceso stadija, nutarimu nenustatytas. Iš šio procesinio dokumento turinio taip pat matyti, kad skiriant kardomąją priemonę užstatą R. O. F. buvo išaiškinta pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o užstato davėjas (R. O. F.) įspėtas, kad jei jis (R. O. F.) šių pareigų nevykdys, užstatas pereis valstybei (1 t., b. l. 118–120). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu pakeičiant R. O. F. kardomąją priemonę – užstatą, jis buvo įspėtas ir sutiko, kad užstatas pereis valstybei ir tuo atveju, jei R. O. F. nevykdys pareigos šaukiamam atvykti į teismą.

Be to, R. O. F. 2019 m. gruodžio 4 d. buvo žinoma apie tai, kad ikiteisminis tyrimas yra užbaigtas ir jis buvo informuotas apie galimybę susipažinti su bylos medžiaga, teikti prašymus (1 t., b. l. 143–149). Taip pat R. O. F. elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 13 d. buvo išsiųstas kaltinamasis aktas anglų kalba, apie kurio gavimą jis patvirtino 2020 m. sausio 14 d., atsakydamas iš elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 170).

Pažymėtina, jog 2020 m. vasario 14 d. nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir paskyrus teisiamojo posėdžio datą ir laiką (2020 m. kovo 16 d. 9.30 val.), 2020 m. vasario 14 d. 8.53 val. R. O. F. buvo išsiųstas teismo šaukimas (su vertimu į anglų kalbą) tuo pačiu elektorinio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 183), kuriuo jis susirašinėjo ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad teismo siųstas šaukimas buvo įteiktas netinkamai. Pagrindą taip manyti sustiprina ir tai, kad prieš pat ikiteisminio tyrimo pabaigą 2019 m. lapkričio 26 d. siųstame elektroniniame laiške R. O. F. nurodė, kad gali atsakyti į tyrėjos klausimus elektroniniu paštu ar telefonu (1 t., b. l. 136). Taigi, R. O. F. kaip vieną iš bendravimo būdų procese pasirinko elektroninį paštą.

Minėtas 2020 m. kovo 16 d. 9.30 val. numatytas teisiamasis posėdis buvo atšauktas ir atidėtas, vadovaujantis Teisėjų tarybos 2020 m. kovo 13 d. rekomendacijomis ,,Dėl koronaviruso COVID-19 prevencijos teismuose“.

2020 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas ėmė papildomų priemonių informuoti kaltinamąjį R. O. F. apie 2020 m. spalio 21 d. 9.30 val. vyksiantį teisiamąjį posėdį ir išsiuntė jam pranešimą elektorinio pašto adresu (duomenys neskelbtini) apie tai, kad ankstesnis teisiamasis posėdis neįvyko dėl šalyje paskelbtos ekstremalios padėties ir įvesto karantino dėl COVID-19, kartu informavo apie kito teisiamojo posėdžio datą ir apie paskirtos kardomosios priemonės – užstato – pažeidimo sąlygas (2 t., b. l. 6–9). Tačiau į 2020 m. spalio 21 d. 9.30 val. numatytą teisiamąjį posėdį kaltinamasis neatvyko, į teismo siųstą pranešimą neatsakė, kitais būdais su teismu nesusisiekė. Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių R. O. F. negalėjo atsakyti teismui dėl siųsto pranešimo, nepateikė jokių paaiškinimų, kad jis negali dalyvauti minėtame teisiamajame posėdyje. Teismas 2020 m. spalio 21 d. 9.30 val. vykusio teisiamojo posėdžio metu įpareigojo prokurorę kaltinamojo nurodytu telefono numeriu susisiekti su kaltinamuoju (2 t., b. l. 20). Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad prokurorei pavyko susisiekti su kaltinamuoju.

Taigi, pirmiau paminėtų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad šiuo atveju kardomosios priemonės – užstato – taikymas nebuvo efektyvi priemonė kaltinamojo tinkamo dalyvavimo procese užtikrinimui. Priešingai, nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis iki mirties negalėjo susisiekti su teismu bei dalyvauti teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad R. O. F. kardomosios priemonės sąlygų privalėjo laikytis ne tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, bet ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi, įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybės, darytina išvada, kad kaltinamasis R. O. F. iki savo mirties vengė dalyvauti bylą nagrinėjant teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kardomoji priemonė – užstatas – panaikinama ir 2019 m. liepos 22 d. R. O. F. 10 000 Eur užstatas, sumokėtas į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. LT104010051004661939 (AB „Luminor“ bankas), perduotinas valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 133 straipsnio 6 dalimi, 253 straipsniu,

nutaria:

kaltinamajam R. O. F. (R. O. F.) mirus, baudžiamąją bylą Nr. 1-35-1100/2022, kurioje R. O. F. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Nukentėjusiosios J. G. civilinį ieškinį ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtus.

2019 m. liepos 23 d. prokurorės nutarimu R. O. F. pakeistą kardomąją priemonę – užstatą, 2019 m. liepos 22 d. sumokėtą į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. LT104010051004661939 (AB „Luminor“ bankas), panaikinti ir perduoti į valstybės biudžetą.

Byloje esantį kompaktinį diską palikti prie bylos medžiagos.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.