Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, Laisvydo Zederštremo,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Š. gynėjo advokato Virgilijaus Januškos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, L. Š. įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. Š. civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš L. Š. priteista 200 Eur (du šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios I. Š. naudai. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nepilnamečių nukentėjusiųjų V. Š. ir Ž. Š. įgaliotos atstovės advokatės Jurgitos Šlapaitienės pareikštas civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš L. Š. nukentėjusiajai I. Š. 1 760,00 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt eurų) jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteista iš L. Š. 765,52 Eur (septyni šimtai šešiasdešimt penki eurai 52 ct) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, L. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – panaikinti.

Nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, esančias prie bylos pirmo tomo viršelio – palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.4. Nuteistojo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neįvertino to, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyko santuokos nutraukimo procesas, įvykio dieną vyko privalomoji teisminė mediacija, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymi, kad kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog tuo atveju, kai nustatoma, kad nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktiniam santuokos nutraukimo procesui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymą patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-489/2020).

3.4. Nukentėjusiosios atstovės vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti L. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Atkreipia dėmesį į tai, kad žala padaryta svarbiai įstatymų saugomai vertybei – asmens sveikatai, L. Š. nusikalstamais veiksmais nukentėjusioji buvo sužalota, pažeminta, išgąsdinta, patyrė stresą, jautė skausmą. Nusikalstamus veiksmus L. Š. atliko tyčia, jis savo kaltės nepripažįsta ir dėl savo veiksmų nesigaili. Teigia, kad L. Š. nesiliauja nusikalsti I. Š. atžvilgiu, ją persekioja ir terorizuoja, todėl I. Š. buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą, išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). L. Š. atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina esant pagrindui atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo L. Š. gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai L. Š. kaltę grindė nukentėjusiosios I. Š. parodymais, nes jie nėra nuoseklūs, taip pat liudytojos E. L. parodymais, nes 2021 m. birželio 17 d., kai nukentėjusioji atėjo pas ją, E. L. negalėjo matyti ant I. Š. rankos ryškėjančios mėlynės, bei specialisto išvada, nes ji nėra kategoriška. Sutikti su šiais skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnis). Kartu pažymima, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs minėtų BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta.

9. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas minėtoje normoje nurodyti padariniai. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą ir išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog L. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

11. Priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, iš nukentėjusiosios I. Š. parodymų matyti, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs. 2021 m. birželio 18 d. pareiškime apie įvykį I. Š. nurodė, kad 2021 m. birželio 17 d., apie 21 val., L. Š. iš lauko terasos įstūmė ją į namus, skaudžiai pasodino ant sofos, užlaužė rankas, šiandien (2021 m. birželio 18 d.) ant vienos rankos ryškėja mėlynės, ji jaučia nemalonų jausmą keldama ranką į viršų (1 t., b. l. 5–8). Apklausiama kaip liudytoja 2021 m. birželio 20 d. I. Š. nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis L. Š. yra pradėję skyrybų procesą, 2021 m. birželio 17 d., apie 21 val., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes ji nesutiko su suma, kurią mediatorėms nurodė L. Š.. Jai einant iš lauko terasos į gyvenamąjį namą, L. Š. stipriai sugriebė ją už abiejų rankų ir pro terasos duris nustūmė ant namuose esančios sofos. Sugriebimo metu ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Jai labai pradėjo skaudėti kairę ranką, kurioje jau įžvelgė kraujosruvą. L. Š. nurimus, ji nubėgo pas kaimynę E. L., pas ją pabuvo ir grįžo namo. Vėliau į jos ir L. Š. namus atėjo E. L., nes buvo dėl jos susirūpinusi (1 t., b. l. 30–31). 2021 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 673/2021(04) nurodyta, kad I. Š. apžiūros metu paaiškino, jog užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku užduotyje nurodytas asmuo, sugriebęs jai už abiejų rankų, nustūmė ant sofos ir, suėmęs už kairės rankos, ją stipriai užlenkė į viršų (1 t., b. l. 74). 2021 m. liepos 2 d. suvesta į akistatą su L. Š., nukentėjusioji I. Š. nurodė, kad jai einant pro terasą, L. Š. ją griebė rankomis ir pastūmė į sofą, taip ją pasodindamas, o jai sėdint ant sofos, L. Š. ranka suėmė jai už kairės rankos ir ją užlaužė, laikė suspaudęs, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pamatęs, kad jai suskaudo, L. Š. pasakė: „Tik neapsimesk, kad skauda“ (1 t., b. l. 172–176). Iš I. Š., kaip įtariamosios ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-20283-21, kuris nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių I. Š. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji taip pat nurodė, jog L. Š. pastūmė, „įgrūdo“ ją ant sofos, o kai ji bandė keltis, L. Š. čiupo jai už kairės rankos ir ją užlaužė (4 t., b. l. 7–34). Apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji analogiškai nurodė, kad L. Š. ją sugriebė ir nustūmė ant sofos, o kai ji bandė keltis, sugriebė už kairės rankos ir ją užlenkė. Tuo metu, kai lenkė ranką, L. Š. matė, kad jai suskaudo, pasakė, kad ji nevaidintų, jog jai skauda. Tą patį vakarą jai pradėjo raudonuoti ranka. Išsilaisvinusi iš L. Š., ji iš karto nubėgo pas kaimynę E. L. ir pastarajai papasakojo, kad vyras ją (I. Š.) apstumdė. Tą vakarą policijai neskambino, nes buvo nesmagu (2 t., b. l. 161–163). Taigi, nors, kaip akcentuota nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nukentėjusioji I. Š. vienos apklausos, vykusios 2021 m. birželio 20 d., metu nenurodė, kad L. Š. jai pakėlė kairę ranką ir ją užlaužė, įvertinus visus nukentėjusiosios parodymus, minėta aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiosios parodymus kaip prieštaringus, nenuoseklius ir jais nesiremti sprendžiant L. Š. kaltės klausimą, nes visų kitų apklausų metu nukentėjusioji nurodė, kad L. Š. sugriebė jai už kairės rankos ir ją užlaužė. Abejoti nukentėjusiosios parodymų teisingumu dėl to, kad kaltinimas L. Š. buvo pakeistas baigiant bylą nagrinėti teisme (3 t., b. l. 120), taip pat nėra pagrindo, juo labiau, kad byloje surinkti įrodymai nukentėjusiosios I. Š. parodymus patvirtina, o L. Š. parodymus paneigia.

12. Liudytoja E. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021 m. birželio 17 d. jai su vyru darbuojantis darže, pas juos apie 21.30–22 val. atėjo kaimynė I. Š. I. Š. buvo šoko būsenoje, jos vyro klausė: „Ar E. nėra“, nors ji buvo darže, I. Š. akys buvo pilnos ašarų, ji negalėjo nieko pasakyti. Jai nusivedus I. Š. į namo vidų, pastaroji jai pasakė, kad L. Š. ją pastūmė, laužė jai ranką. Būdama pas ją, I. Š. vis purtė ir glostė kairę ranką, I. Š. ant kairės rankos, netoli alkūnės, matėsi paraudimas, ryškėjanti mėlynė, matėsi „toks kaip suspaudimas ar sutrenkimas“ (1 t., b. l. 122–124). Teisiamajame posėdyje liudytoja E. L. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, patvirtino, kad po įvykio atėjusi pas ją I. Š. visą laiką glostė, masažavo savo kairę ranką, tarp I. Š. alkūnės ir riešo ji matė mėlynę, paraudimą, lyg „rankos sučiupimą“. Jai I. Š. pasakojo, kad susistumdė su vyru, tačiau priežasties nenurodė. Perskaičius liudytojos E. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi (3 t., b. l. 5–7). Iš minėtų liudytojos parodymų matyti, kad jie neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams ir yra nuoseklūs. Vertinti šios liudytojos parodymus kaip nepatikimus vien dėl to, kad ji nurodė mačiusi I. Š. ant kairės rankos, netoli alkūnės, paraudimą, ryškėjančią mėlynę, tokį lyg suspaudimą ar sutrenkimą, nėra pagrindo. Nors įvykio metu I. Š. buvo apsivilkusi viršutinį rūbą ilgomis rankovėmis, tai nereiškia, kad E. L. neturėjo galimybės pamatyti minėtų sužalojimų. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytoja nuosekliai nurodė, jog atėjusi į jos namus I. Š. vis purtė, glostė, masažavo kairę ranką, o tai reiškia, kad nukentėjusioji tokiu būdu net nevalingai atkreipė dėmesį į skaudamą vietą ir, jai atliekant minėtus veiksmus, pastumiant rūbo rankovę, E. L. galėjo pastebėti ant I. Š. rankos buvusius sužalojimus. Pagrindo netikėti liudytojos E. L. parodymais nesudaro ir nuteistojo gynėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji tik 2021 m. birželio 18 d. pranešime policijai nurodė, kad „šiandien ryškėja ant vienos rankos mėlynės“. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytoja E. L. nurodė ant I. Š. rankos mačiusi ne tik ryškėjančią mėlynę, bet ir paraudimą, tokį lyg suspaudimą ar sutrenkimą, lyg „rankos sučiupimą“. Pastebėtina, kad ir pati nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nurodė, kad ranka jai pradėjo raudonuoti tą patį vakarą. Tai, kad liudytojos E. L. parodymai yra teisingi, patvirtina ir 2021 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 673/2021(04) nurodyti I. Š. nustatyti kūno sužalojimai bei teisiamajame posėdyje specialisto T. Šavyrovo duoti paaiškinimai (3 t., b. l. 128). Nukentėjusiosios I. Š. ir liudytojos E. L. parodymus taip pat patvirtina ir liudytojo A. L. parodymai, kad 2021 m. birželio mėnesio viduryje jam su žmona darbuojantis sode, pas juos atėjo kaimynė I. Š., kuri buvo susijaudinusi, pasimetusi, apsiašarojusi, atrodė išsigandusi. I. Š. išėjus, žmona jam pasakė, kad L. Š. nuskriaudė I. Š., buvo ją stipriai sučiupęs už rankos, užlaužęs rankas (1 t., b. l. 128–129; 3 t., b. l. 7–8).

13. L. Š. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina ir minėta 2021 m. birželio 21 d. specialisto išvada Nr. G 673/2021(04), kurioje nurodyta, kad I. Š. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, šie sužalojimai padaryti prieš 3–5 paras iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku. I. Š. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), jie galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis, I. Š. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio metu, I. Š. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 74). Nors šioje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog neatmetama galimybė, kad I. Š. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą (daiktus), o 2021 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadoje Nr. pG1637/2021(04), gautoje atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. Š. padaryti kūno sužalojimai, surašyti specialisto išvadoje Nr. G 673/2021(04), galėjo būti padaryti tiek suduodant ar spaudžiant kietu buku daiktu (daiktais), tiek ir sritimis, kuriose nustatyti sužalojimai, atsitrenkiant į kietą buką daiktą (4 t., b. l. 5–6), tai, įvertinus specialisto išvadas visumoje su kitais bylos įrodymais, nesudaro pagrindo išvadai, kad nukentėjusioji I. Š. jai nustatytus sužalojimus patyrė kitomis aplinkybėmis, o ne dėl L. Š. smurtinių veiksmų. Be to, teisiamajame posėdyje specialistas T. Šavyrovas paaiškino, kad nuo pirštų susiformavusios kraujosruvos būna arba ovalo, arba apskritimo formos, o šiuo atveju I. Š. nustatytos būtent tokios formos kraujosruvos. Taigi, nors specialistas T. Šavyrovas, kaip akcentuojama apeliaciniame skunde, atsakydamas į jam pateiktus klausimus nurodė, kad I. Š. padaryti sužalojimai galėjo atsirasti tiek suduodant ar spaudžiant kietu buku daiktu, tiek toms sritims atsitrenkiant į kietą buką daiktą (daiktus), bei nurodė negalintis atsakyti į klausimą „ar gali atsirasti mėlynės atsitrenkiant dilbiu į dilbį?“, tai nepaneigia byloje surinktų įrodymų visuma nustatytos aplinkybės, kad L. Š. fizinį skausmą I. Š. sukėlė ir nežymų sveikatos sutrikdymą pastarajai sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kairiame dilbyje padarė tyčia sugriebęs nukentėjusiajai I. Š. už abiejų rankų ir nustūmęs ją ant sofos, o šiai bandant keltis, sugriebęs jai už kairės rankos, ją pakėlęs ir užlaužęs atgal.

14. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. Š. veiksmuose yra nustatyti visi subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino L. Š. kaltu padarius šią nusikalstamą veiką. Taigi išteisinti L. Š. nėra pagrindo. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas nuteistąjį L. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

15. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

16. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).

17. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Kita vertus, pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-219-303/2021).

18. Iš bylos medžiagos matyti, kad jau iki įvykio situacija buvo konfliktiška, tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios dėl skyrybų buvo susiklostę įtempti santykiai (I. Š. ir L. Š. santuoka nutraukta Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu (3 t. b. l. 149–155)), 2021 m. birželio 17 d. vakarą konfliktas tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo kilo jiems nesutariant dėl dalijamo turto vertės, ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas ir nukentėjusiosios atžvilgiu, ji buvo įtariama smurtinio pobūdžio veiksmų atlikimu prieš nuteistąjį to paties, kaip ir šioje byloje nagrinėjamo, buitinio konflikto metu, tačiau ikiteisminis tyrimas I. Š. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę (4 t., b. l. 37–49). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad L. Š. veiksmai nebuvo nukreipti į sąmoningą nukentėjusiosios žalojimą, jie buvo spontaniški, trumpalaikiai ir neintensyvūs. Konflikto metu nuteistasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė poodinių kraujosruvų padarymu dilbyje. Bylos duomenimis, nukentėjusioji iš karto po įvykio į medikus nesikreipė, policijos nekvietė, nuėjo pas kaimynę, su kuria pasikalbėjo, išgėrė arbatos ir, grįžusi į namus, nuėjo miegoti, pareiškimą policijai pateikė kitą dieną, patarus advokatei (1 t., b. l. 5–12, 17–20; 2 t., b. l. 161–163).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad L. Š. veika, nors ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų tikslinga L. Š. už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Dėl civilio ieškinio ir proceso išlaidų

20. Nukentėjusioji I. Š. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 ., b. l. 154–155). Nukentėjusiųjų Ž. Š. ir V. Š. įgaliota atstovė advokatė J. Šlapaitienė pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti V. Š. ir Ž. Š. po 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 104–105). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios I. Š. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jai iš L. Š. 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o nepilnamečių nukentėjusiųjų V. Š. ir Ž. Š. įgaliotos atstovės advokatės J. Šlapaitienės pareikštą civilinį ieškinį atmetė.

21. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, dėl kurių L. Š. veika pripažintina mažareikšme, sprendžia, kad nutraukus baudžiamąją bylą L. Š. atžvilgiu BK 37 straipsnio pagrindu, I. Š. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant nukentėjusiajai tokio pat dydžio neturtinę žalą, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas – 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusieji V. Š. ir Ž. Š. dėl tarp jų tėvų 2021 m. birželio 17 d. vakarą įvykusio konflikto patyrė neturtinę žalą, šių nukentėjusiųjų įgaliotos atstovės advokatės J. Šlapaitienės pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

22. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiosios I. Š. atstovė advokatė I. Bekerė pateikė teismui prašymą priteisti nukentėjusiajai iš L. Š. jos patirtas 1 760 Eur išlaidas advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti (4 t., b. l. 86). Pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino ir skundžiamu nuosprendžiu priteisė iš L. Š. nukentėjusiajai I. Š. 1 760 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Teismas taip pat priteisė iš L. Š. 765,52 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtų advokatei J. Šlapaitienei teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems V. Š. ir Ž. Š. (4 t., b. l. 82, 83–84). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiosios I. Š. atstovė advokatė I. Bekerė pateikė prašymą priteisti I. Š. iš L. Š. 280 Eur jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

23. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 105 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Taigi atsižvelgiant į tai, kad teismas turi teisę priteisti proceso išlaidas tik tuomet, kai kaltinamąjį pripažįsta kaltu, priėmus procesinį sprendimą L. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, proceso išlaidos iš jo negali būti priteisiamos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-489/2020).

24. L. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (1 t., b. l. 182–183, 185–187; 2 t., b. l. 167–170) panaikinamos.

25. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, esančias prie bylos pirmo tomo viršelio paliekamas saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 15 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, L. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą L. Š. atžvilgiu nutraukti.

Priteisti nukentėjusiajai I. Š. iš L. Š. 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Panaikinti L. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, esančias prie bylos pirmo tomo viršelio palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nepriteisti iš L. Š. I. Š. jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Neišieškoti iš L. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiesiems V. Š. ir Ž. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.