Kauno apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2015-09-14 d. 22.00 val., būdamas neblaivus (girtumą tikrintis atsisakė), Siponių k., Dotnuvos sen., Kėdainių r., žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą, pranešdamas dėl padarytos nusikalstamos veikos, t.y. sumušimo, sakydamas kad jį sumušė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką jis informuota tinkamai (b.l. 1 antra pusė), apie neatvykimo priežastis nepranešė, yra prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 14), todėl teismas laiko, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. vengia atvykti į bylos nagrinėjimą ir nepažeisdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių bylą nagrinėja asmeniui nedalyvaujant (ATPK 272 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio rašytinio A. J. paaiškinimo matyti, kad jis kaltu neprisipažįsta, nieko neprisimena.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. nurodė, kad kaltu neprisipažįsta, nieko nepamena. Iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad jie pagal iškvietimą dėl smurto buvo atvykę į Siponių k., Dotnuvos sen., Kėdainių r., kur A. J. kvietė pagalbą. Tačiau jokių smurto požymių nenustatė, pats A. J. buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai, nurodė, kad kvietė tarnybas tam jog jį parvežtų namo. Medikai apžiūrėję A. J. sužalojimų nerado. Nors A. J. kaltės nepripažįsta, tačiau jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), tarnybiniu pranešimu (b. l. 2-3), pareiškimu (b.l.4), paaiškinimu (b.l. 5), registruoto iškvietimo išrašo kopija (b.l.6), kita bylos medžiaga. Ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymų visetą, teismas daro išvadą, jog A. J. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str., t. y. jog jis 2015-09-14 d. 22.00 val. melagingai iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą, žinomai melagingai pranešdamas dėl padarytos nusikalstamos veikos, t.y. sumušimo, sakydamas kad jį sumušė, įrodyta visiškai.

Kauno apskrities VPK pateikė prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo iš A. J., pateikė turtinę žalą patvirtinančius įrodymus (b. l. 11,12). Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas LR ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. Kauno apskrities VPK pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo pažeidėjo iškvietimo policijai buvo padarytas 7,22 Eur turtinis nuostolis.

LR ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama LR CK, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš pateikto prašymo (b.l.12) matyti, kad Kauno apskrities VPK turtiniu nuostoliu laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, pareigūnai sugaišo darbo laiką, patyrė tarnybinio automobilio eksploatavimo išlaidų.

Teismas pažymi, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (28 str. 1 d.), tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kita, atlikti lėšas skiria valstybė. Akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas, nei asmeninės lėšos, nei asmeninis turtas tiesioginių funkcijų atlikimui nebuvo naudojamas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad dėl melagingo pažeidėjo pranešimo į iškvietimą reagavę pareigūnai ar Kauno apskrities VPK patyrė nuostolių, kaip jie suprantami LR CK 6.249 straipsnio prasme, dėl ko galėtų būti pripažinti nukentėjusiu asmeniu ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo. Atsižvelgus į šiuos teisinius argumentus, teismas atsisako administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarka nagrinėti Kauno apskrities VPK prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, jog tai neatima Kauno apskrities VPK teisės kitais būdais reikalauti atlyginti nuostolius. LR ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad su administracinio teisės pažeidimo padarymu susijusių turtinių nuostolių atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (2013-11-07 Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1169-498/2013; 2013-12-19 Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1340-175/2013).

A. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į pažeidimo padarymo motyvus, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. J. paskiriant administracinę nuobaudą – ATPK 186 str. sankcijoje numatytą mažesnę nei vidutinio dydžio baudą (ATPK 30 str.).

Byla išnagrinėta teisėjo vienasmeniškai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str. pagrindu, posėdžio protokolas nebuvo rašomas, o Kodekso 249 str. nuostatos netaikytinos, nes protokolo rašymo klausimas minėtame Kodekso 285 straipsnyje yra aiškiai reglamentuotas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje, ir paskirti jam 100,00 (vieno šimto) EUR baudą.

Kauno apskrities VPK prašymą dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Kėdainių rajono apylinkės teismą.