Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-07-30 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, nustatę, kad klausimas dėl administracinių nusižengimų bylų (Nr. II-557-563/2021, II-558-563/2021, II-559-563/2021 ir II-560-563/2021) sujungimo jau išspręstas Klaipėdos apylinkės teismo 2021-07-22 nutartimis, šio V. G. prašymo iš naujo nenagrinėjo, laikė šį prašymą nepagrįstu, todėl netenkino. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad V. G. neginčija kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, t. y. kad V. G. skundžia ne policijos priimtą nutarimą, V. G. skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2. V. G. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-07-30 nutartimi, prašo panaikinti nutartis, priimtas administracinių nusižengimų bylose Nr. II-593-718/2021, II-592-718/2021, II-592-718/2021, II-594-718/2021, II-595-718/2021, II-623-718/2021, ir klausimą dėl skundų priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo arba šį klausimą išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Visose nurodytose administracinių nusižengimų bylose nutarimai surašyti dėl tos pačios veikos, t. y. už tęstinę veiką, atliktą tuo pačiu būdu, tokiu pačiu veikimo modeliu, ta pačia transporto priemone ir tuo pačiu tikslu (apeliantas teikė viešojo transporto – taksi paslaugas). Todėl turėjo būti surašytas vienas administracinio nusižengimo protokolas ir vienas nutarimas, nes šie dokumentai buvo surašyti jau po visų veikos epizodų atlikimo, t. y. užbaigus veiką.

2.2. Apeliantas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, teigia, kad teisinis reguliavimas, kai vienos rūšies paslaugos (taksi) teikėjai turi skirtingas sąlygas dėl galimybės naudotis A juosta, nors jie atitinka visus elementus (paslaugos teikimo pobūdis, jos atlygintinumas, paslaugos prieinamumas už atlygį ir kt.), diskriminuoja taksi paslaugų teikėjus. Dėl šios priežasties, apelianto manymu, būtina teisės aktų analizė bei kontrolė dėl atitikties aukštesnės teisinės galios teisės aktams, inter alia, Konstitucijai.

2.3. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas administracinio nusižengimų bylose Nr. 11-593-718/2021, 11-592-718/2021, 11-594-718/2021, 11-595-718/2021, 11-623-718/2021 priėmė identiškas nutartis, kuriomis atsisakė priimti apelianto skundus dėl nutarimų, todėl apeliantas teikia vienodus skundus visose nurodytose bylose.

2.4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis neskundžia policijos nutarimo. Skunde pažymima, kad teismas privalėjo skundą nagrinėti atsakydamas į klausimą, ar asmuo, kuris skundžia nutarimų teisėtumą dėl to, kad mano, kad už tai jis jau nubaustas, o ne atsisakyti jį priimti nurodydamas, jog, jei su pažeidimu sutinkama, skųsti tokio nutarimo negalima.

2.5. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nebuvo tęstinės veikos. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika baudžiamosiose bylose apeliantas teigia, kad tęstinė veika nustatoma, kai keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

2.6. Apelianto nuomone, tai, kad jo veiksmai, už kuriuos jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, atlikti skirtingu laiku ir skirtingose vietose, neturi esminės reikšmės, nes administracinių nusižengimų padarymo sudėtis ta pati – važiavimas „A“ juosta teikiant taksi paslaugas. Todėl apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad jo veiksmuose nebuvo vieningos tyčios ir kad veikos nebuvo tęstinio pobūdžio.

2.7. Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-15 nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-719/2020, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinio nusižengimo bylų teisenoje nėra numatyta galimybė bylas sujungti į vieną.

3. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba (toliau – ir Institucija) su apelianto atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

4. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

5. Įvertinus apelianto apygardos teismui pateikto skundo turinį akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju apelianto atskirasis skundas apygardos teismui buvo nepagrįstai įvardytas ir užregistruotas Lietuvos informacinėje teismų sistemoje (LITEKO) kaip apeliacinis skundas. ANK 626 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, jog dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti paduotas atskirasis skundas.

6. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi buvo atsisakyta priimti apelianto skundą dėl Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6478-2021 (ROIK 21131424182), taip pat netenkintas V. G. prašymas sujungti nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą ir administracinio nusižengimo bylas Nr. II-592-718/2021, Nr. II-594-718/2021, Nr. II-595-718/2021, Nr. II-623-718/2021, todėl teismas nenagrinėjo administracinio nusižengimo bylos iš esmės, nevertino Institucijos 2021-07-08 nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, o sprendė tik skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo priėmimo bei administracinio nusižengimo bylų sujungimo klausimus. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta, kad nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Taigi, apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad V. G. skundas savo esme yra atskirasis, o ne apeliacinis skundas, todėl turi būti nagrinėjamas pagal atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomas administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančias taisykles.

7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad klausimams, kurių nereglamentuoja ANK normos, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. ANK nėra numatyta administracinių nusižengimų bylų sujungimo ir nutarčių, kuriomis atsisakoma tokį procesinį prašymą tenkinti, apskundimo galimybė, todėl pagal analogiją taikytinos BPK nuostatos. Kaip minėta, apelianto prašymas sujungti administracinių nusižengimų bylas yra procesinis. BPK 439 straipsnio 2 dalis numato, kad neskundžiamos teismų nutartys dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. G. skundas yra atskirasis, o ne apeliacinis skundas, į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas sujungti bylas yra neskundžiama, nagrinėja tik skundžiamos nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti apelianto skundą dėl Institucijos 2021-07-08 nutarimo, teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Kaip minėta, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, apeliantui nekvestionuojant Institucijos nutarimo pagrįstumo, jo skundas buvo nepriimtas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Apeliantas mano, kad taip pažeista jo konstitucinė teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų jo teisių gynimo, tačiau toks skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad atsižvelgdamas į byloje nustatytas teisines ir faktines aplinkybes bei vadovaudamasis ANK 622 straipsnio 1 dalimi teismas atsisakė priimti V. G. skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškino, kad atsisakymas priimti šį jo skundą neužkerta jam kelio kreiptis į teismą su skundu dėl Institucijos priimto nutarimo, kartu su tokiu skundu paduodant prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, šiame prašyme nurodant svarbias termino praleidimo priežastis, jei apskundimo terminas būtų praleistas. Kadangi apeliantas faktinių Institucijos 2021-07-08 nutarime užfiksuotų aplinkybių ir savo kaltės dėl nutarime nurodyto administracinio nusižengimo padarymo neneigia, su nutarimu nesutinka tik dėl to, kad mano, jog, teismui atsisakius sujungti administracinių nusižengimų byląs, šiuo nutarimu jam paskyrus dar vieną administracinę nuobaudą jis yra baudžiamas antrą kartą už tuos pačius priešingus teisei veiksmus (tęstinį važiavimą „A“ juosta), pirmosios instancijos teismui konstatavus administracinių nusižengimų bylų sujungimo negalimumą, apelianto skundą dėl Institucijos 2021-07-08 nutarimo (ROIK: 21131424182) pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliantas, norėdamas, kad būtų patikrintas Institucijos 2021-07-08 nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, skunde turi nurodyti: apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimą; administracinio nusižengimo bylą, dėl kurios paduodamas skundas; skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje (jo dalies) esmę; nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindus ir motyvus; savo prašymus, įskaitant pageidavimą siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis (ANK 624 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apeliantui skunde apylinkės teismui nenurodžius nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindų ir motyvų ir apylinkės teismui konstatavus administracinių nusižengimų bylų sujungimo negalimumą, apylinkės teismas neturėjo kitos procesinės galimybės, kaip tik atsisakyti apelianto skundą priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, išaiškinant apeliantui teisę kreiptis į teismą su skundu dėl Institucijos priimto nutarimo.

9. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-07-30 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo ją keisti ar naikinti, todėl ji paliktina nepakeista, o V. G. atskirasis skundas atmestinas (ANK 656 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. G. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-07-30 nutartį.

Nutartis neskundžiama.