- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-1489-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09101-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjas
- Arvydas Žibas (pirm.)
- Atsakovas
- S. K., A. K., R. K.
- Ieškovas
- D. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. K., A. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovams S. K., R. K., A. K. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir statiniais nustatymo ir pagal atsakovų S. K., A. K. ir R. K. patikslintą priešieškinį ieškovei D. B. dėl įkeldinimo į namų valdą ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir statiniais nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti 0.7000 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal VĮ „Registrų centras“ 2019 m. kovo 14 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą, pagal kurį D. B. paskirti naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėta raide B – 4 731 kv. m., bendram naudojimui - žemės sklypo dalį, plane pažymėta raide C -57 kv. m., ir raide C1 - 178 kv. m., C2 - 10 kv. m. iš viso 4 966 kv. m.; atsakovui S. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide A - 867 kv. m., raide Al - 96 kv. m., bendram naudojimui - žemės sklypo dalį, pažymėtą raide C - 11 kv. m. ir C1 - 36 kv. m., C2 - 2 kv. m. iš viso 1 012 kv. m.; atsakovui R. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėta raide A - 433 kv. m., raide A1 - 48 kv. m., bendram naudojimui - žemės sklypo dalį, plane pažymėta raide C-6 kv. m. ir raide C1 -18 kv. m., C2- 1 kv. m., iš viso 506 kv. m.; atsakovui A. K. priskirti naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide A - 435 kv. m., Al- 48 kv. m., bendram naudojimui priskirti žemės sklypo dalį, plane pažymėta raide C - 6 kv. m., ir raide C1 – 17 kv. m., C2-1 kv. m.; 2) nustatyti bendraturčiams: D. B., S. K., R. K., , A. K. naudojimosi tvarką statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą projektą, pagal kurį D. B. paskirti naudotis patalpa 1-/6.96 kv. b., patalpa 1-2/19,64 kv. m., patalpa 1-4/16.50 kv. m., 9,33 kv. patalpoje 1-3 (/25,74), iš viso 49,43 kv. m. gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paskirti naudotis pastatu - kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 25 kv.m.; paskirti naudotis pastatu - ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nusidėvėjimas 80 procentų; paskirti naudotis 5/7 dalimi kiemo statiniu (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)r. (duomenys neskelbtini), kurio nusidėvėjimas 80 procentų; S. K., R. K., A. K., paskirti naudotis 16,71 kv. m. patalpoje 1-3/2574 kv. m.) gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti D. B. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pagal VĮ „Registrų centras“ 2019 m. kovo 14 d. parengtą pastato 1 Al m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo pasiūlymą atidalinti atsakovams naudojimuisi 16,71 kv. m. patalpą (patalpoje 1-3/25,74 kv. m.) ir pastatyti 3.00 kv. karkasinį priestatą atsakovams S. K., R. K., A. K. naudotis.; S. K., R. K., A. K. paskirti naudotis pastatą lauko virtuvę, kurios plotas 24 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); S. K. paskirti naudotis 1/7 dalimi „kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniu (šulinys) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); R. K. paskirti naudotis 1/14 dalimi „kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniu (šulinys) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. paskirti naudotis 1/14 dalimi „kiti inžinieriniai statiniai - kiemo statiniu (šulinys) kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 3-7; 2 t., b. l. 16-18). Nurodė, kad ieškovė D. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodytų adresu esantį nekilnojamąjį turtą valdo ir naudoja bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakovais, tačiau iki šiol nėra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka. Ieškovės siūlomas naudojimosi nekilnojamuoju turtu projektas atitinka faktinį žemės sklypo naudojimą, užtikrina naudojimo racionalumo ir patogumo reikalavimus.
2. Atsakovai kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu, prašydami: 1) įkeldinti atsakovus S. K., R. K., A. K. į namų valdą, susidedančią iš 0,7000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti tokią naudojimosi tvarką tarp bendraturčių: ieškovė D. B. naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėtu „B“ – 4 050 kv.m., gyvenamojo namo patalpomis plane pažymėtomis 1-4 (16,50 kv.m), 1-2 (19,64 kv.m) ir dalimi patalpos 1-3 naudosis - 4,64 kv.m, patalpoje 1-3 šalys bendromis lėšomis įsirengia pertvarą, duris iš patalpos 1-3 į patalpą 1-4, ūkio pastatu (2I1m) 5/7 arba 34,28 kv.m, lauko virtuve (3I1ž) 5/7 arba 17,14 kv.m, kiemo rūsiu (4I1b) 5/7 arba 17,85 kv.m,; atsakovai S. K., A. K. ir R. K. naudosis žemės sklypo dalimi plane pažymėta „C“ – 1 620 kv. m., iš kurių S. K. dalis sudaro 810 kv. m., o kitų atsakovų po 405 kv.m, gyvenamojo namo patalpa, plane pažymėta 1-3 (17,36 kv.m), patalpa 1-1 (įėjimas į namą 6,96 kv.m) naudosis 2,32 kv.m, patalpoje 1-3 šalys bendromis lėšomis įsirengia pertvarą, duris iš patalpos 1-3 į patalpą 1-4, ūkio pastatu (2I1m) 2/7 arba 13,72 kv.m, pagal plane pažymėtus sutartinius ženklus bendromis lėšomis įsirengiant pertvarą, lauko virtuve (3I1ž) 2/7 arba 6,84 kv.m pagal plane pažymėtus sutartinius ženklus bendromis lėšomis įsirengiant pertvarą, kiemo rūsiu (4I1b) 2/7 arba 7,15 kv.m pagal plane pažymėtus sutartinius ženklus bendromis lėšomis įsirengiant pertvarą; žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“ – (A1 ir A2) – 1 330 kv.m, šalys naudosis bendrai.; 3) įpareigoti ieškovę D. B. per 10 dienų nuo teisimo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išardyti pertvarą patalpoje 1-1 (įėjimas į namą), trukdančią patekti į patalpą 1-3 (kambarys) ir pertvarą patalpoje 1-3 (kambaryje), įdedant duris, per kurias galima patekti į minimą patalpą (2 t., b. l. 92-96). Nurodė, kad ieškovė nederino su atsakovais naudojimosi nekilnojamuoju turto tvarkos ir trukdo atsakovams naudotis jiems priklausančiomis nekilnojamojo turto dalimis. Ieškovės siūloma naudojimosi nekilnojamuoju turto tvarka yra neteisinga ir pažeidžianti kitų bendraturčių teises, nes atsakovai negali patekti prie jiems nuosavybės teise priklausančių statinių, bloginama atsakovų turto dalis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtino ieškovės D. B. ir atsakovų S. K., R. K., bei A. K. 2020 m. birželio 5 d. sudarytą patikslintą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė (3 t., b. l. 22-25).
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovų S. K., R. K., A. K. po 169,55 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (3 t., b. l. 30-32)
5. Teismas nustatė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovei D. B. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Antrinė teisinė pagalba ieškovei buvo suteikta, valstybė nagrinėjant civilinę bylą turėjo 1 017,29 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.
6. Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka.
7. CPK 94 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Šiuo atveju šalys taikos sutarties 10 punkte susitarė, kad jų patirtos atstovavimo išlaidos lieka šalims ir nėra kompensuojamos.
8. Teismas pažymėjo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priėmus sprendimą teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne ieškovė, turėjo išlaidų. Todėl ieškovė, sudarydama taikos sutartį, negalėjo spręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi ji jų neturėjo. Atsižvelgus į tai, aplinkybė, jog šalių ginčas buvo išspręstas taikos sutartimi, ir ją patvirtino teismas, nėra kliūtis, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Šalies argumentai
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pareiškė ieškinį, vėliau savo reikalavimus tikslino pateikdama patikslintus ieškinius. Savo ruoštu atsakovai teikė priešieškinį, jį tikslino. Dėl reikalavimų tikslinimo teismo posėdžiai buvo ne kartą atidėti, taip didinant bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir išlaidas už teikiamą antrinę teisinę pagalbą. Galiausiai šalys sudarė byloje taikos sutartį, kuria susitarė dėl naudojimosi tvarkos ginčo turtu ir kitų su tuo susijusių klausimų. Taikos sutartimi naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta nei pagal ieškovės ieškinyje prašytą nustatyti naudojimosi tvarką, pagal jos užsakymu VĮ „Registrų centras“ parengtą projektą, nei pagal atsakovų priešieškiniu prašytą nustatyti naudojimosi tvarką, o pagal naujai parengtus projektus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nei ieškovės, nei atsakovų reikalavimai taikos sutartimi pilnai tenkinti nebuvo, šalys abipusių derybų ir nuolaidų būdu rado kompromisinį sprendimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nėra atleisti, sprendė, jog bylinėjimosi išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas įvertinęs šalių elgesį byloje bei bylos baigtį, iš atsakovų, kurie nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje nėra atleisti, valstybės naudai priteisė pusę valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų - t. y. 508,65 Eur (iš kiekvieno atsakovo po 169,55 Eur) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 79 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 99 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovų S. K., A. K. ir R. K. įgaliotas atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. papildomą sprendimą (2 t., b. l. 35-37). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai teismas byloje nepriima sprendimo iš esmės reglamentuotas CPK 94 straipsnyje, pagal kurį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto.
12.2. Įstatymas numato, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka tik tuo atveju, jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės (CPK 96 str. 6 d.). Iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties matyti, kad taikos sutartimi šalys aptarė ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą - „Šalių patirtos atstovavimo išlaidos lieka Šalims ir nėra kompensuojamos“ (Taikos sutarties 10 punktas) ir teismas 2019 m. birželio 9 d. nutartimi šią taikos sąlygą patvirtino. Taigi, atsakovai neprivalo atlyginti ieškovės atstovavimo išlaidų ir pati ieškovė prisiėmė šių išlaidų kompensavimo valstybei riziką, jeigu valstybė patyrė tokių išlaidų atstovaujant ieškovę. Todėl atsakovai neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų už ieškovei byloje teiktą antrinę teisinę pagalbą, dėl ko šios išlaidos neturėjo būti priteistos valstybės naudai.
Atsiliepimas
13. Ieškovės D. B. įgaliota atstovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. papildomą sprendimą nepakeistą (3 t., b. l. 41-43). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Sutinkamai su CPK 93 straipsniu, 94 straipsniu, 270 straipsniu, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, gali būti priimamas papildomas sprendimas CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Šios normos analizė suponuoja išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos ir detalizuotos išlaidos valstybei turi būti atlyginamos.
13.2. Šioje byloje šalių pasirašytoje taikos sutartyje šalys (ieškovė ir atsakovai) susitarė, jog šalių patirtos atstovavimo išlaidos lieka šalims ir nėra kompensuojamos. Nėra ginčų dėl bylos šalių indentifikavimo šioje byloje - tai fiziniai asmenys: ieškovė ir atsakovai, kurie ir sprendė taikos sutartyje dėl savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taikos sutarties turinys nekelia abejonių šalių valia - kiekviena pasiliko prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir neprašo jų atlyginti. Beje, ieškovė jų neturėjo, o atsakovai į bylą įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas neteikė. Valstybė šiuo atveju nėra bylos šalis ir šalys sutartimi negali nuspręsti dėl jos turėtų išlaidų paskirstymo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija apskaičiavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir pateikė jas į bylą įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas turėjo jas paskirstyti ir tai buvo padaryta priimant papildomą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl Kauno apygardos teismas tikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą pateikto apeliacinio skundo ribose.
15. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo atlikto valstybės turėtų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo bylos šalims pagrįstumo, kai byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, kai taikos sutartyje šalys nutarė viena iš kitos nereikalauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
16. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismas nustatė, jog ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams S. K., R. K., A. K., kuriame suformulavo reikalavimus pagal jos parengtą projektą nustatyti bylos šalims naudojimosi ginčo žemės sklypu ir jame esančiais statiniais tvarką. Atsakovai kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimus įkeldinti atsakovus S. K., R. K., A. K. į ginčo namų valdą, nustatyti pagal atsakovų parengtą projektą naudojimosi ginčo žemės sklypu ir jame esančiais statiniais tvarką.
17. Bylą nagrinėjant teisme, šalys teismui pateikė 2020 m. birželio 5 d. sudarytą taikos sutartį, kuriame numatė šalims priimtiną naudojimosi turimu žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarką, prašė teismo ją patvirtinti (3 t. b. l. 8-21). Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtino ieškovės D. B. ir atsakovų S. K., R. K., bei A. K. 2020 m. birželio 5 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė (3 t., b. l. 22-25). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovei D. B. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Antrinė teisinė pagalba ieškovei buvo suteikta, valstybė nagrinėjant civilinę bylą turėjo 1 017,29 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. 2020 m. birželio 19 d. valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikusi advokatė kreipėsi į teismą, kuriame prašė priteisti valstybei jos turėtas išlaidas garantuojamai teisinei pagalbai teikti (3 t. b. l. 28, 29). Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovų S. K., R. K., A. K. po 169,55 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (3 t., b. l. 30-32.
18. Apeliantai skundžia pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą priteisti iš jų valstybės turėtas išlaidas. Skundas grindžiamas tais argumentais, jog įstatymas nustato, kad jei šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (CPK 94 straipsnis). Iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 9 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties turinio matyti, kad taikos sutartimi šalys aptarė ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą – susitarta, jog turėtos atstovavimo išlaidos lieka šalims ir nėra kompensuojamos (Taikos sutarties 10 punktas). To pagrindu atsakovai neturi pareigos apmokėti byloje valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų už ieškovei byloje teiktą antrinę teisinę pagalbą.
19. Kauno apygardos teismas pažymi, jog CPK 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Nagrinėjamu atveju šalys taikos sutartimi numatė, kad šalys pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir viena iš kitos jų atlyginti neprašo (taikos sutarties 10 punktas). Taikos sutarties 11 punktu susitariančios šalys numatė, jog valstybės turėtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas šalys valstybei atlygina pusiau. Tai reiškia, kad šalys taikos sutartimi susitarė neatlyginti šalių turėtų viena kitos išlaidų ir nustatė pareigą lygiomis dalimis atlyginti valstybei turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad taikos sutartyje šalys neaptarė kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurias turėjo valstybė, teikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą.
20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau nutartyje – VGTPĮ) nustatytais atvejais ir tvarka. VGTPĮ 17 straipsnyje numatyta, jog, siekiant užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, kuriems yra mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju, tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, turėjo išlaidų. Todėl nei ieškovė, nei atsakovai, sudarydami taikos sutartį, negalėjo spręsti dėl valstybės turėtų išlaidų, kadangi bylos šalys tokių neturėjo. Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų turėjo valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos vadovaujantis CPK 96 straipsniu. Būtent CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Įvertinus tą aplinkybę, jog ieškovė nuo visų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje atleista (VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis), teismas pagrįstai turėtas valstybės išlaidas priteisė iš atsakovų.
21. Nurodomais motyvais apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovų apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė turėjo 168 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2020 m. rugsėjo 21 d. pažyma). Apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš apeliantų lygiomis dalimis (CPK 96, 98 straipsniai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 56 Eur sumą turėtoms išlaidoms atlyginti, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, vieną iš nurodytų surenkamųjų sąskaitų (surenkamosios sąskaitos „Swedbank", AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele" Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.