Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1508-264/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-09-19Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-19
Bylos Nr.
2S-1508-264/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09101-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
S. K., A. K., R. K.
Kategorijos
  • 3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1508-264-2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09101-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkė teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-110-752/2019 pagal ieškovės D. B. patikslintą ieškinį atsakovams S. K., A. K. ir R. K. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir statiniais nustatymo ir pagal atsakovų S. K., A. K. ir R. K. priešieškinį ieškovei D. B. dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu ir statiniais nustatymo ir įkeldinimo į patalpas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame prašo nustatyti naudojimosi tvarką statiniais ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), pagal jos pateiktą pasiūlymą.

2. Atsakovai teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašo nustatyti naudojimosi tvarką statiniais ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), pagal jų pateiktą pasiūlymą; įkeldinti atsakovus į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad likus savaitei iki parengiamojo teismo posėdžio, atsakovams nuvykus į ginčo namų valdą, paaiškėjo, jog įėjimas į atsakovams priklausančią dalį yra užtvertas, t. y. atlikti esminiai pakeitimai ginčo turte.

3. Atsakovai priešieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovei vykdyti bet kokius pakeitimus namų valdoje bei įpareigojant ieškovę sudaryti galimybes atsakovams netrukdomai patekti į gyvenamąjį namą, žemės sklypą ir statinius, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti būtinus veiksmus (faktinių aplinkybių konstatavimą, tikslu gauti įrodymus apie atliktus pakeitimus namų valdoje, vykdyti turto priežiūrą, apsaugą ir kt.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – įpareigojo ieškovę sudaryti galimybes atsakovams kartu su jų pasirinktu antstoliu patekti į ginčo namų valdą, tikslu atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą, prieš 5 darbo dienas raštu (registruotu paštu ar SMS žinute) įspėjus ieškovę apie ketinimą atvykti ir konkretų atvykimo laiką. Kitoje dalyje atsakovų prašymą atmetė (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis, 147 straipsnio 1 dalis).

5. Teismas sprendė, jog atsakovų prašymas įpareigoti ieškovę sudaryti galimybę atsakovams patekti į ginčo namų valdą, iš dalies yra pagrįstas, todėl ieškovę įpareigojo sudaryti sąlygas atsakovams kartu su jų pasirinktu antstoliu netrukdomai patekti į ginčo namų valdą, tikslu atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą. Atsakovus teismas įpareigojo apie planuojamą atvykimą ir faktinių aplinkybių konstatavimą informuoti ieškovę raštu (registruotu paštu ar SMS žinute) prieš penkias darbo dienas.

6. Pripažino, kad vykstant šalių ginčo nagrinėjimui teisme, gali kilti būtinybė surinkti įrodymus ir nustatyti faktines aplinkybes. Kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų, tarp šalių kyla pastovūs konfliktai.

7. Teismas netenkino atsakovų prašymo vykdyti ginčo namų valdos priežiūrą, nurodydamas, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas ginčas dėl namo ir kitų statinių priežiūros, jų išlaikymo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai prižiūrėtų ginčo namų valdą, darytų nekilnojamajam turtui nepataisomą žalą ar kitaip kenktų. Todėl teismas sprendė, jog papildoma atsakovų priežiūra ir kontrolė, dabartiniu momentu, nėra būtina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė D. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-110-752/2019 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovų prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta nesivadovaujant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nes šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nutartimi atsakovams suteiktos teisės tik paskatins atsakovų piktybinį veikimą prieš ieškovės šeimą, pagilins šalių tarpusavio kivirčus ir suteiks atsakovams daugiau teisių ir galimybių piktnaudžiauti savo padėtimi.

Atsiliepimas

9. Atsakovai S. K. ir A. K. atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atskirasis skundas ir jame nurodyti motyvai neatitinka tikrovės, pažeidžia šalių lygiateisiškumo, rungimo principų įgyvendinimą.

2.2. Priešieškinio reikalavimams užtikrinti, atsakovai turi įstatyme įtvirtintą teisę teikti ir rinkti įrodymus, todėl teismas pagrįstai priėmė tokią nutartį, kuri jokiais būdais nepažeis ieškovės teisių ar jos interesų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1dalis, 338 straipsnis).

11. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai tenkintas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių apeliantės atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl naudojimo tvarkos statiniais ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovai priešieškiniu pareiškė reikalavimą dėl jų įkeldinimo į ginčo turtą.

13. Atsakovai pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies, padaręs išvadą, kad atsakovams gali kilti būtinybė surinkti įrodymus ir nustatyti faktines aplinkybes.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.

14. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui, buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

Žemesnės instancijos teismas

15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 179 str. 3 dalimi, pasinaudojęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija duomenimis, nustatė, kad ginčo gyvenamasis namas su statiniais bei 0, 4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise ieškovei D. B. – 5/7 dalys, atsakovams S. K. - 1/7 dalis (nuo 2018-11-12), A. K. ir R. K. kiekvienam po 1/14 dalį.

16. Atsakovų prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priešieškinio reikalavimų užtikrinimui, nurodomos aplinkybės, jog ieškovė atliko esminius pakeitimus patalpose, planuose pažymėtose 1-1 (uždarant patekimą į patalpą 1-3) ir 1-3 (užstatant sienutę ir taip panaikinant patekimą į patalpą), kuriomis pageidautų naudotis atsakovai. Taip pat tikslu tikslinti priešieškinį, atsakovai nori kreiptis į antstolį atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą, tačiau patys į patalpas tokiam veiksmui atlikti be teismo leidimo negalės. Teigia, kad ieškovė gera valia neįsileidžia atsakovų (teisėtų savininkų) į minėtą nekilnojamąjį turtą ir naudojasi visu gyvenamuoju namu ir pastatais, dėl ko yra varžomos jų - kaip savininkų teisės, kadangi kiti asmenys (ieškovės sutuoktinis, vaikai) naudojasi atsakovų turto dalimi ir jie negali kaip bendrasavininkiai savo nuožiūra juo naudotis, turto būklė bloginama, savavališkai atliekami pakeitimai ir kt. Pažymi, kad netaikius jų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir priėmus sprendimą atsakovų naudai, dėl neteisėtų ieškovės veiksmų, gali būti neįmanoma ar labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (b. l. 11-12).

Žemesnės instancijos teismas

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovų prašymo turinys bei prašomos taikyti priemonės savo esme yra prašymas dėl įrodymų užtikrinimo (CPK 222 str.), o ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 145 str. 1 d.). Įrodymų užtikrinimas yra savarankiškas procesinis institutas, įtvirtintas CPK II dalyje, XIII skyriuje, dešimtame skirsnyje (CPK 221 str. – 224 str.). Iš CPK 221 straipsnyje įtvirtintos nuostatos turinio akivaizdu, kad įrodymų užtikrinimo pagrindas yra ne bet kokia abejonė, o pagrįsta abejonė, jog vėliau pateikti reikalingus įrodymus bus sunku ar toks jų patiekimas pasidarys negalimas. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12 str., 178 str.). Teigiant apie tokią esamą grėsmę, tai teigiančiam asmeniui tenka procesinė pareigą įrodyti šias aplinkybes, t. y. pagrįsti abejonę apie grėsmę prarasti įrodymus (CPK 111 str. 2d. 5p., 222 str., 178 str. – 179 str.).

18. Atskirajame skunde apeliantė (ieškovė) savo nesutikimą su skundžiama nutartimi argumentuoja tuo, kad taikyta priemonė jos atžvilgiu yra nereikalinga, neproporcinga bei pažeidžianti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, nes šiuo konkrečiu atveju atsakovų nurodytos aplinkybės, savaime nereiškia ir neįrodo, kad ieškovė ėmėsi ar imsis kokių priemonių kokius nors įrodymus sunaikinti ar paslėpti.

19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovų prašyme nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog ieškovės atlikti tam tikri pertvarkymai gyvenamajame name, nereiškia, kad ginčo namo būklė yra pablogėjusi, kad su tuo susiję įrodymai gali išnykti arba jų pateikimas pasidarys negalimas ar pasunkės. Atsakovai prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju - užtikrinti įrodymus), iš esmės prašo jiems suteikti leidimą patekti į ginčo patalpas, dėl kurių naudojimosi tvarkos vyksta šalių ginčas teisme.

20. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovai yra namų valdos bendraturčiai, turi daiktines teises į gyvenamojo namo, žemės sklypo dalį (CK 4.37 straipsnio 1dalis) ir ėmėsi priemonių savo teises ginti teisine tvarka. Atsakovai prašymą dėl įrodymų užtikrinimo grindžia poreikiu apžiūrėti būstą su antstolio pagalba konstatuoti faktines aplinkybes, vien dėl to, kad ieškovė jiems trukdo patekti į būstą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovai savo prašyme nepagrindė grėsmės, kad įrodymai, kuriuos prašoma užtikrinti, gali neišlikti arba juos pateikti pasidarys negalima arba sunku, kad ginčo nekilnojamojo turto būklė iš esmės pasikeis ir taps neįmanomas jos užfiksavimas.

21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, taip pat turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar prašymas atitinka nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises, turi būti pateikti pagrįsti argumentai, kurie pagrįstų šių priemonių taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-330/2017).

22. Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte yra įtvirtina galimybė įpareigoti atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatų taikymui, kadangi atsakovai priešieškinį pareiškė dėl įkeldinimo į namų valdą ir naudojimosi tvarkos nustatymo turtu, o ne dėl žalos atlyginimo. Kaip jau minėta, iš prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinio darytina išvada, kad atsakovai iš esmės siekia gauti teismo leidimą, jog atsakovų pasirinktas antstolis galėtų patekti į ginčo namų valdą, tikslu atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą (nustatyti ieškovės atliktus esminius pakitimus patalpose planuose pažymėtose 1-1 (uždarant patekimą į patalpą 1-3) ir 1-3 (užstatant sienutę ir taip panaikinant patekimą į patalpą), kuriomis pageidautų savo priešieškiniu naudotis atsakovai) (b. l. 11).

23. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr., pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vystyk“ prieš UAB „Apgyvendinimo sprendimai“, bylos Nr. 2-2699/2011; 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Aukso centras“ prieš UAB „Kornas“ ir kt. bylos Nr. 2-338/2013). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Kaip minėta, atsakovai priešieškiniu siekia įkeldinimo į ginčo namų valdą ir naudojimosi tvarkos nustatymo turtu. Tuo tarpu skundžiama nutartimi nustatytas įpareigojimas ieškovei savo esme reiškia teismo leidimą patekti į ginčo namų valdą.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl įpareigojimo ieškovę sudaryti galimybes atsakovams kartu su jų pasirinktu antstoliu patekti į ginčo namų valdą, tikslu atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą, neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių instituto ir dėl to, kad atsakovų priešieškinio reikalavimai pernelyg nutolę nuo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, neatitinka proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros principų (CPK 178, 185 str.).

25. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, taikė laikinąsias apsaugos priemones, neįvertinęs šį institutą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas atsakovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovų prašymas įpareigoti ieškovę sudaryti galimybes atsakovams kartu su jų pasirinktu antstoliu patekti į ginčo namų valdą, tikslu atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties dalį, kuria tenkintas atsakovų S. K. ir A. K. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti. Klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų prašymą įpareigoti ieškovę sudaryti galimybes atsakovams kartu su jų pasirinktu antstoliu patekti į ginčo namų valdą, tikslu atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė