Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D. , gimęs (duomenys neskelbtini), a .k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) 2018 m. liepos 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. 2020 m. birželio 11 d. paleistas atlikus laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. kovo 26 d., apie 00.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – G. P. priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, t. y. 2025 m. kovo 26 d. 00.41 val. alkotesteriu Alcotest 7510 ARRF-0157 jam nustatytas 2,08 ‰ (promilių) neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

R. D. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tai buvo neapgalvotas poelgis. Važiavo nusipirkti cigarečių. Tuo metu eismas buvo mažas, galvojo, kad nesukels avarinės situacijos. Tą dieną buvo išgėręs gal 4-5 alaus. Nuo 22 val. alkoholio nebevartojo, nesijautė, kad būtų girtas. Kai pareigūnai sustabdė, liepė praeiti tiesia linija – praėjo. Negalvojo, kad tiek įpūs. Sutinka su jam nustatytu neblaivumu. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini) metų. Nėra buvęs baustas administracine tvarka ar teistas už vairavimą, būdamas neblaivus. Turi teistumą Airijoje už vairavimą, esant neblaiviam, tada vežė darbininką į namus. Vairuota transporto priemonė priklauso jo dukterėčiai. Dukterėčia jam paskolino transporto priemonę, kadangi jis šiuo metu jai remontuoja butą. Jei ji būtų žinojusi, kad jis vairuos neblaivus, tikrai nebūtų leidusi vairuoti, gal net paskambinusi policijai. Gailisi padaręs šitą neapgalvotą poelgį, prašo paskirti baudą, nes dirba (duomenys neskelbtini), nebūtų problemų sumokėti baudą. Savo poelgį vertina labai blogai.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. D. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273 291 straipsniai):

2025 m. kovo 26 d. ROIK Nr. 0125000165751 pranešimu apie tai, kad sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus R. D., kuriam nustatytas pirmu pūtimu 2,08 prom., antru 2,09 prom. girtumas (b. l. 8);

2025 m. kovo 26 d. pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl KET pažeidimo, kuriame išdėstytos įvykio aplinkybės. Nurodyta, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) miestelyje buvo sustabdytas pavojingai manevruojantis automobilis (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus. Nurodytas kaltinamajam R. D. nustatytas neblaivumas įvykio vietoje (b. l. 9);

2025 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), priekiu (duomenys neskelbtini) kryptimi matomas stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimti daiktai: automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-23);

2025 m. kovo 26 d. neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio matuoklių rodmenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2025 m. kovo 26 d. 00.41 val. alkoholio kiekio matuokliu R. D. nustatytas 2,08 prom. neblaivumas; 01.05 val. 2,09 prom. neblaivumas. Akte nurodyta, kad pirmas tikrinimas atliktas 00.41 val. – 2,08 promilių neblaivumas, antras tikrinimas 01.05 val. – 2,09 promilių neblaivumas; su tikrinimo rezultatu sutiko (b. l. 24-26);

liudytojos G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad R. D. yra dėdė, kuris dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini). 2025 metų kovo mėnesį 21 ar 22 d. dėdė R. grįžo iš (duomenys neskelbtini) atostogoms į Lietuvą. R. laikinai buvo apsistojęs pas juos namuose. Kai būdavo reikalinga kur nuvažiuoti, R. paprašydavo paskolinti jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini). Ji R. leisdavo naudotis savo automobiliu. 2025 m. kovo 24 d. buvo darbe ir R. pasiėmęs automobilio raktelius, kurie visada yra pakabinti koridoriuje ant sienos, automobiliu išvažiavo. Tą dieną grįžus iš darbo ir neradus ant sienos pakabintų savo automobilio raktelių suprato, kad dėdė R. juos pasiėmė ir kažkur išvažiavo. Nuo 2025 m. kovo 24 d. iki 2025 m. kovo 26 d. ji nieko apie dėdę nežino, kur jis automobiliu važinėjosi, kadangi tuo laikotarpiu jai automobilis nebuvo reikalingas, dėl to dėdei neskambino ir nieko neklausė. Taip pat negali pasakyti, ar kai pasiėmė automobilį jis buvo blaivus. 2025 m. kovo 26 d. apie 01.30 val. nakties paskambino nežinomas numeris, kadangi miegojo, telefono nekėlė. Netrukus į kambarį atėjo mama ir informavo, kad dėdę girtą su jos automobiliu sustabdė policijos pareigūnai, taip pat per mamą pareigūnai perdavė, kad automobilis bus saugomas Mažeikių automobilių aikštelėje (b. l. 38-41);

2025 m. kovo 26 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Mažeikių r., Krucių k., UAB „Autobastionas“ (b. l. 27-28);

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. D. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 2,08 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio, tiek ir teismo posėdžio metu, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele apžiūrėta įvykio vieta, pranešimas apie sustabdytą neblaivų vairuotoją ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. R. D. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti, todėl pagrindo abejoti nustatytu R. D. neblaivumu teismas neturi. Kaltinamasis R. D. neginčijo jam nustatyto neblaivumo.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis R. D. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę R. D., atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigta veika), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas (b. l. 71), yra teistas užsienyje už analogiškas nusikalstamas veikas, nurodė dirbantis užsienyje.

Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymas numato tris bausmės rūšis – baudą, areštą ir laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Spręsdamas dėl bausmės skyrimo R. D. teismas vertina tai, jog kaltinamasis Lietuvos Respublikoje už tokią nusikalstamą veiką yra teisiamas pirmą kartą, yra dirbantis, todėl bausmės tikslai kaltinamajam gali būti įgyvendinti skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. D. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. kovo 26 d. 1.10 val. iki 2025 m. kovo 26 d. 12.05 val., ir laikytina, kad R. D. yra sumokėjęs 6 MGL, t. y. 300 Eur baudos. R. D. nustatytinas šešių mėnesių terminas, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis R. D. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis nebaustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau ne vieną kartą buvo nuteistas už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio Airijoje, ten buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metus (b. l. 67-69), vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad kaltinamasis R. D. nėra linkęs laikyti nustatytų elgesio taisyklių, jam suteikta teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, vykdo šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant R. D. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejus metus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam 2025 m. kovo 26 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas, draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. kovo 26 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. BK 72 straipsnio 5 dalyje reglamentuoja, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui – kaltinamojo dukterėčiai, todėl prokuroras pagrįstai prašė konfiskuoti ne automobilį, o šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Pagal VšĮ Emprekis informaciją, vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje su PVM yra 2 640 Eur (b. l. 33). Kaltinamasis nustatytos vidutinės automobilio vertės neginčijo. Atsižvelgiant į išdėstytą kaltinamajam R. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 640 Eur konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjant bylą kaltinamajam R. D. ginti paskirta advokatė K. A., kuri gynė kaltinamąjį bylą nagrinėjant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už R. D. suteiktą teisinę pagalbą pagal 2025 m. balandžio 2 d. pirminę pažymą Nr. APD-2025-003925 (b. l. 122-125) sudaro 137,50 Eur.

Įvertinęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, tai, kad kaltinamasis R. D. yra darbingo amžiaus, dirba bei gauna pajamas, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo laikyti, kad valstybės patirtos už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodytos išlaidų sumos yra neprotingos ar neproporcingos kaltinamojo turtinei padėčiai, nurodyta proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl pripažinus kaltinamąjį R. D. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo nurodyta antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo R. D..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimas, grąžinti savininkei, paliktini savininkei nuolatiniam naudojimui.

Kardomosios priemonės – dokumento paėmimo, skyrimo metu paimtas dokumentas – R. D. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01610664, esantis voke prie bylos galinio bylos viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ Regitra. R. D. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 26 d. 1.10 val. iki 2025 m. kovo 26 d. 12.05 val., ir laikyti, kad R. D. yra sumokėjęs 6 MGL, t. y. 300 Eur baudos.

Nustatyti R. D. 6 (šešių) mėnesių terminą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti R. D. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus;

konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 640 Eur (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt eurų).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2025 m. kovo 26 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilio registracijos liudijimą, grąžintus savininkei, palikti savininkei nuolatiniam naudojimui.

R. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ Regitra.

Priteisti iš R. D. 137,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 50 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, valstybei, kurios privalo būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Išaiškinti R. D., kad baudą – 1700,00 Eur, privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie baudos sumokėjimą, pristatyti (atsiųsti) Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų raštinei. Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti R. D., kad konfiskuotą pinigų sumą turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtis: baudžiamosios bylos numeris 1-266-1079/2025.

Išaiškinti R. D., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.