Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotam atstovui advokatei Alinai Mockevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos G. V., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaruojančios ir faktiškai gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės teisės skyriaus 2022 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1121-2022 (ROIK 22161248434) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2022 m. liepos 29 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. MD-VM00-ANR_N-1121-2022 G. V. buvo pripažinta kalta, nes atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atlikdama deklaruojamų prekių – gilzės, 8131,200 kg, prekės kodas (duomenys neskelbtini), muitinės tarpininkės funkcijas dėl šių prekių tranzito deklaravimo, nepateikė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos leidimo ir taip savo veiksmais padarę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 141 straipsnio 1 dalyje bei 213 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl ko pastarajai atitinkamai paskirta subendrintą 1200 Eur dydžio baudą. Aptariamame Nutarime pripažinta, kad 2022 m. kovo 2 d. „(duomenys neskelbtini)“ krovinių poste UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė G. V. pateikė supaprastintą tranzito deklaraciją T1 (duomenys neskelbtini) (žalias kanalas). Deklaruojamos prekės: GILZĖS, 8131,200 kg., vertė 94906,24 Eur, prekės kodas (duomenys neskelbtini) kurios grąžinamos atgal j (duomenys neskelbtini). Atlikus su gabenamomis prekėmis pateiktų dokumentų rizikos analizę, nustatyta, kad gabenamos prekės pagal prekės kodą (93 skirsnis, ginklai ir šaudmenys; jų dalys ir reikmenys), kurių gabenimui turi būti pateikta įgytos atitinkamos formos licencija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė G. V. būdama atsakinga už prekių gabenimą nepateikė atitinkamos formos licencijos ir tuo pažeidė patvirtintą reglamentą Nr. 2022/328, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) veiksmus, kurias destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 str. vadovaujantis 2013-10-09 Europos Parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 15 str. 2 d., pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą bei visų pareigų, susijusių su atitinkamomis muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja savo skundu prašo panaikinti Institucijos 2022 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-1121-2022. Toks prašymas motyvuojamas tuo, kad G. V. teigimu ji davė paaiškinimus dėl surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. MD-VM00-ANR_P-749-2022 nurodytų administracinių nusižengimų, atsakė į administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančio direktoriaus pavaduotojo R. S. klausimus. Dėl G. V. nepagrįstai surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. MD-VM00- ANR_P-749-2022 savo poziciją bylos nagrinėjimo metu išsakė G. V. advokatė. Vilniaus teritorinė muitinė, motyvuodama tuo, kad negautas atsakymas iš LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, nutarimo G. V. administracinio nusižengimo byloje tą pačią dieną nepriėmė, ir paskyrė kitą datą, t.y. 2022-05-10 13.00 vai. Po to, data buvo pakeista į 2022- 05-25 13.00 vai. 2022-05-24 raštu Nr. (6.2/12)-2V-6896 Vilniaus teritorinė muitinė informavo, kad 2022-05-25 13.00 vai. numatytas posėdis neįvyks, kadangi G. V. 2022-03-14 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. MD-VM00-ANR_P-749-2022 bus perrašomas. 2022-06-07 Vilniaus teritorinės muitinės „(duomenys neskelbtini)“ krovinių poste G. V. buvo surašytas antras administracinio nusižengimo protokolas Nr. MD-VM00- ANR_P-1708-2022 pagal ANK 141 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 3 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį.

Skunde nurodyta, jog pagal LR Strateginių prekių kontrolės įstatymą, strateginės prekės tai dvejopo naudojimo prekės ir (ar) karinė įranga, įskaitant paslaugas, susijusias su šiomis prekėmis. Vadovaujantis LR Strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsniu, LR Vyriausybės 2004-07-22 nutarimu Nr. 932 (LR Vyriausybės 2020-03-25 nutarimo Nr. 313 redakcija) patvirtintų Strateginių prekių eksporto, importo, tranzito, tarpininkavimo ir siuntimo Europos Sąjungoje licencijavimo taisyklėmis, tranzito licencija reikalinga gabenant tranzitu karinę įrangą. LR Krašto apsaugos ministro 2009- 12-29 įsakymu Nr. V-1216 (LR Krašto apsaugos ministro 2021-09-27 įsakymo Nr. V-720 redakcija) yra patvirtintas Bendrasis karinės įrangos sąrašas. Pagal minėtą LR Krašto apsaugos ministro įsakymą, tuščios gilzės nepriskiriamos karinei įrangai, todėl jų tranzitui licencija nereikalinga. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos manymu teigti, kad G. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 141 straipsnyje, nėra teisinio pagrindo.

Sprendžiant klausimą dėl asmens, atsakingo už Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos leidimo gavimą, aktualios yra tiek teisės aktų, nustatančių ginklų ir šaudmenų apyvartą, nuostatos, tiek šalių sudarytos vežimo sutarties (užsakymo) sąlygos.

Visu pirma, Vilniaus teritorinė muitinė netaikė sutarties aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193-6.195 straipsniuose, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigų apimtį akivaizdžiai išplėtė iki tokių pareigų, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektyviai neprivalėjo ir negalėjo vykdyti. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškindamasi rašytine forma sudarytos sutarties turinį, pirmiausia atsižvelgiama į rašytinės sutarties tekstą, ar jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos krovimo pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punkte aiškiai nurodyta, kad vežimas vykdomas pagal 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencijos sąlygas. Užsakymo sąlygos yra aiškios ir tikslios. CMR konvencijos preambulėje nurodyta, kad ja susitariančios šalys siekia suvienodinti tarptautinio krovinių vežimo sąlygas (tokiems vežimams reikalingus dokumentus) ir vežėjo atsakomybę. Ši tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektą, klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais išsamiai ir jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo negalimi. Pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą. Skirtingai nuo kitų privatinės teisės norminių aktų, CMR konvencijoje sutarties šalims palikta labai mažai laisvės, nes dauguma CMR konvencijos nuostatų yra imperatyvios. Imperatyvus teisės normų pobūdis reiškia, kad nors civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas sudarydami sandorius (sutartis), tačiau laisvė sudarinėti sandorius nėra absoliuti, sutartinė laisvė yra ribojama visų pirma imperatyviosiomis teisės normomis. Taip niekiniais pripažintini visi šalių susitarimai dėl didesnės vežėjo atsakomybės, nei numatyta CMR konvencijoje; taip pat įvairūs susitarimai, kuriais vežėjas prisiima papildomus įsipareigojimus, kaipo vežėjo pareiga paimti bei tikrinti gau­namų iš siuntėjo dokumentų tikrumą ir atitikimą reikalavimams, gauti su tarptautiniu krovimų vežimu keliais nesusijusius leidimus.

Papildomai pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuslėpė nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją, kad bus gabenamos tuščios gilzės. 2022-02-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo užsakymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atgabenti prekes iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pateiktame užsakyme prekės pavadinimo nenurodė. Prekės pavadinimas nebuvo nurodytas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje krovinio pervežimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo prekes iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą pagal TIR MRN (duomenys neskelbtini) ir CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno ir atsakinga už muitinio tranzito procedūros vykdymą buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Siuntėjas prieš pervežimą jokių dokumentų nepateikė, žodžiu nurodė, kad tai metalinės įrangos dalys. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį, vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Sutinkamai su CMR konvencijos 11 straipsniu, pridėti prie važtaraščio visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti, privalo siuntėjas. Vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Tad, tik krovimui atvykus į Vilnių paaiškėjo, kad tai yra tuščios gilzes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedelsiant kreipėsi į jų užsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tolimesnių veiksmų su minėtu kroviniu. UAB “(duomenys neskelbtini)“ davė nurodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvežti prekes atgal į (duomenys neskelbtini), prekių siuntėjui.

Vilniaus teritorinės muitinės Nutarime pateiktas subjektyvus krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.1 punkto vertinimas neatitinka ir teisės aktų, reglamentuojančių tokio pobūdžio prekių gabenimo reikalavimus ir už juos atsakingus asmenis, nuostatų.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra ginčo prekių importuotojas ir/ar eksportuotojas ir/ar užsienio valstybės ūkio subjekto atstovė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei su prekių siuntėju, nei su prekių gavėjų nėra susijusi, ir juos neatstovauja, taip pat neteikė jiems jokių tarpininkavimo paslaugų. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad verslo ryšius su (duomenys neskelbtini) ūkio subjektų turėjo, jų užsakymu ginčo prekių pervežimą organizavo ir užsakė UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą atgabenti krovinį į Vilnių. Kaip jau buvo minėta, krovinio pervežimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta remiantis CMR konvencijos nuostatais; apie tai, kad gabenamos tuščios gilzės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo informuota, jokie dokumentai jai nebuvo pateikti.

Vilniaus teritorinė muitinė skundžiamame Nutarime taip pat nepagrįstai nurodo, jog G. V. turėjo pateikti leidimą suteikiantį teisę gabenti tokio pobūdžio prekes tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, kadangi ji atsakinga ne tik už muitinės formalumų tvarkymą, bet ir sutartinių įsipareigojimų su klientais vykdymą. Tokia Vilniaus teritorinės muitinės pozicija prieštarauja vienam esminiam sutarčių teisės principui - riboto sutarties poveikio principui, kurio esmė - sutartis turi poveikį tik jos šalims. G. V., kaip muitinės tarpininko atstovė, negali būti laikoma atsakinga už visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių vykdymą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko funkcijas, pareigas, teises ir atsakomybę nustato Muitinės tarpininko pareiginiai nuostatai Nr. (duomenys neskelbtini), kurių 11 punkte numatyta, kad muitinės tarpininkai prieš pradedami teikti muitinės tarpininko paslaugas atstovaujamam asmeniui, turi sudaryti su juo rašytini dokumentą (sutartį arba įgaliojimą). Muitinės tarpininko pareiginių nuostatų Nr. (duomenys neskelbtini) 44.3. punkte numatyta muitinės tarpininko atsakomybė tik už tų sutartinių įsipareigojimų su klientais vykdymą, kurie yra numatyti muitinės tarpininko ir kliento sudarytoje sutartyje. Nagrinėjamu atveju, G. V. jokių sutarčių su klientais nebuvo sudariusi, ir tranzito deklaraciją T1 MRN (duomenys neskelbtini) pateikė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, ką Nutarime pažymėjo ir Vilniaus teritorinė muitinė. Tad teigti, kad G. V., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, buvo atsakinga už Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos leidimo pateikimą, nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Skundu pažymima, kad prieš pateikdama tranzito deklaraciją T1 MRN (duomenys neskelbtini) prekių grąžinimui atgal į (duomenys neskelbtini), G. V. patikrino prekę pagal tarifinį kodą Lietuvos Respublikos integruotame tarife (toliau - LITAR). LITAR yra informacijos apie ES muitus ir nacionalinius mokesčius bei kai kuriuos importo ir eksporto draudimus ir apribojimus rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė (interneto puslapis: https://litarweb.lrmuitine.lt). LITAR suvedus prekės kodą - (duomenys neskelbtini), sistema pateikė informaciją, kad prekėms taikomi tik eksporto ribojimai. Kadangi nagrinėjamu atveju užduotis buvo įforminti tranzitą, kuriam LITAR jokių draudimų ir apribojimų nenustatyta, G. V. 2022-03-02 muitiniam įforminimui pateikė tranzito deklaraciją T1 MRN (duomenys neskelbtini) prekių grąžinimui į (duomenys neskelbtini). Svarbu pažymėti, kad pateiktoje tranzito deklaracijoje T1 MRN Nr. (duomenys neskelbtini) G. V. nuo muitinės nieko neslėpė visus duomenis, t.y. prekės pavadinimą „gilzės“, prekių kodą (duomenys neskelbtini), kiekį, vertę, nurodė teisingai. Atlikus muitinį tikrinimą, prekes pagal tranzito deklaraciją T1 MRN (duomenys neskelbtini) buvo leista gabenti tranzitu. Sugedus transporto priemonei, prekės pagal nunėtą tranzito deklaraciją nebuvo išgabentos, todėl 2022-03-05 G. V. prekėms Pateikė kitą tranzito deklaraciją T1 MRN (duomenys neskelbtini), kurioje taipogi apie prekę pateikė pilną ir tikslią informaciją. Po muitinio patikrinimo, prekės deklaruotos T1 MRN (duomenys neskelbtini) buvo išleistos tranzitui.

Be to, kaip jau skunde buvo minėta, leidimų gabenti ginklus tranzitu išdavimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 2011-06-15 nutarimu Nr. 739 (LR Vyriausybės 2014-11-12 nutarimo Nr. 1260 redakcija) patvirtintos Taisyklės. Pažymėtina, kad Taisyklių 3 priede pateiktoje Prašymo išduoti leidimą gabenti ginklus tranzitu formoje nurodyta, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą gabenti ginklus tranzitu, turi nurodyti ginklu kategoriją, rūšį, identifikacinius duomenis; šaudmenų tipą (kalibrą). Taisyklių 2.2. papunktis numato, kad Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 11 punkte ginklo sąvoka apibrėžta, kaip daiktas ar įrenginys, sukonstruoti arba pritaikyti taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti; šios įstatymo 2 straipsnio 64 punkte nustatyta, kad šaudmuo - tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų, tuo tarpu tūtelė pagal tuo pačio įstatymo 2 straipsnio 63 punktą, yra tik šaudmens dalis. Tad, teisės aktai nenumato, kad tuščių gilzių gabenimui tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją turi būti gautas leidimas. Negali būti laikomas tinkamu argumentu ir Vilniaus teritorinės muitinės Nutarime nurodytas Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020- 10-19 sprendimo Nr. 5-IN-l „Dėl daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai“ 6.3 punktas, kadangi jame sprendžiamas klausimas dėl imitacinių šaudmenų, bet ne jų dalių, priskyrimo tam tikrai kategorijai ginklų. Sisteminė teisės aktų analizė bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pateikiant tranzito deklaraciją T1 MRN (duomenys neskelbtini) tuščių gilzių grąžinimui į (duomenys neskelbtini), Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos leidimas nebuvo reikalingas.

Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patrauktos G. V. įgalioto atstovės skundą, kuriuo nesutiko su pateikti skundu ir patvirtino, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime nurodoma, kad Apeliantė skundą motyvuoja tuo, kad Vilniaus teritorinė muitinė netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus bei pažeidė teisės normas. Remiantis ANK 617 str. 1 d., Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pradėjus nagrinėti bylą ir įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, siekiant ją teisingai išnagrinėti, G. V. buvo patikslintas kaltinimas administracinio nusižengimo protokole Nr. MD-VM00-(duomenys neskelbtini)2022. Administracinio nusižengimo byla pagal administracinio nusižengimo protokolą Nr. MD-VM00-(duomenys neskelbtini)2022 nebuvo išnagrinėta iš esmės. Kaltinimas Administracinių nusižengimų registre buvo patikslintas tame pačiame ROIK, t. y. naujas administracinio nusižengimo protokolas asmeniui surašytas nebuvo. Patikslinus kaltinimą byla buvo nagrinėjama bei išnagrinėta iš esmės, nepažeidus ANK 577 str. 2 d. numatytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių. Pažymėtina, jog iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio nuostatų išplaukia galimybė bylos nagrinėjimo teisme metu teismui tikslinti kaltinimą ar kvalifikaciją, taip pat numatyta ir prokuroro teisė teikti prašymą pakeisti faktines aplinkybes skirtingomis ar pakeisti veikos kvalifikavimą. ANK nėra numatytas kaltinimo tikslinimas, todėl remiantis įstatymo analogija, siekiant tinkamai suformuluoti kaltinimą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas buvo patikslintas. Nurodė, jog nesutiktina su skundo teiginiu, jog nagrinėjamu atveju Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos leidimas nereikalingas. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2022-03-02 pateikė supaprastintą tranzito deklaraciją T1 MRN (duomenys neskelbtini), kuria prekės grąžinamos atgal į (duomenys neskelbtini). Deklaruojamos prekės: GILZĖS, 8131,200 kg, vertė 94906,24 Eur, prekės kodas (duomenys neskelbtini). Gabenamos prekės pagal prekės kodą 93 skirsnis, ginklai ir šaudmenys; jų dalys ir reikmenys. Patikrinus pateiktus dokumentus, nustatyta, kad prekės buvo atgabentos iš (duomenys neskelbtini) pagal deklaracią TIR MRN (duomenys neskelbtini) į Lietuvą (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), pagal pateiktą CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) prekių siuntėjas yra ((duomenys neskelbtini)), o gavėjas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Federacija). Gabentoms tranzitu prekėms nebuvo pateiktas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos leidimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakinga už prekių gabenimą tiek tada, kai prekės buvo gabenamos į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini), tiek tada, kai jos turėjo būti grąžinamos atgal į (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau- Įstatymas) 23 str. 3 d. nustatyta, kad norintys eksportuoti, importuoti ar gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, jų šaudmenis, jų dalis, eksportuotojas, importuotojas, užsienio valstybės ūkio subjektas (tik dėl gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką) kiekvienai ginklų partijai turi gauti leidimą eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu. Subjektams, gavusiems leidimą eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu, licencijos pagal Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymą neišduodamos. Įstatymo 2 str. 63 d. nustatyta, kad šaudmens dalis - sviedinys, užtaisas, sprogdiklis, kapsulė, tūta, kapsulinė tūtelė, tūtelė. Pažymėtina, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. Nr. 5-IN-l Sprendimo „Dėl daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai“ (toliau Sprendimas) 6.3 p. nustatyta, jog imitaciniai šaudmenys (šūvio metu imituojantys garsą ir atatranką, tačiau neužtaisyti sviediniu ar sprogstamuoju užtaisu) priskiriami tai kategorijai, kuriai priskirtas ginklas, kuriame naudojami šie šaudmenys; Sprendimo 3 punkte nustatyta, kokie ginklai priskiriami C kategorijai: 3.3 papunktyje - Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte įvardyti trumpieji šaunamieji ginklai, skirti šaudyti dujiniais, imitaciniais (garsiniais) šoviniais. Dujiniai ir imitaciniai (garsiniai) šoviniai, skirti tokiems ginklams; 3.4 papunktyje - trumpieji šaunamieji ginklai, skirti šaudyti tik imitaciniais (garsiniais) šoviniais; imitaciniai (garsiniai) šoviniai, skirti tokiems ginklams; 3.6 papunktyje - veikiantys ginklų modeliai, atrodantys kaip koviniai ginklai, tačiau šaudantys tik specialiais imitaciniais (garsiniais) šoviniais, imituojančiais šaudymą koviniais šoviniais. Įstatymas imitacinius ginklus priskiria A ir B kategorijoms: A kategorijai priskirti bet kokie A kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į signalinius, dujinius ar imitacinius ginklus (3 str. 1 p.); B kategorijai priskirti bet kokie B kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į signalinius, dujinius ar imitacinius ginklus (4 str. 7 p.).

Šiuo atveju gabenamoms gilzėms reikalingas Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos išduotas leidimas gabenti prekes tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją. G. V., matydama prekių aprašymą (gilzės) ir turėdama visus dokumentus, turėjo pateikti leidimą, suteikiantį teisę gabenti tokio pobūdžio prekes tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją. Remiantis ANK 2 str. 2 d., įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia, todėl tai, kad G. V. teigia nežinojusi apie leidimo reikalingumą neatleidžia jos nuo atsakomybės ir niekaip jos nešvelnina. Pažymėtina, jog 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 str. 2 d. reglamentuota, jog pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą bei visų pareigų, susijusių su atitinkamomis muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms. Kaip teigiama skunde, suvedus prekės kodą Lietuvos Respublikos integruotame tarife (toliau-LITAR), pateikta informacija, kad prekėms taikomi tik eksporto ribojimai, tačiau G. V., kaip muitinės tarpininko atstovė, baigusi specialius mokslus, turėtų žinoti, jog tam tikrais atvejais tranzitas laikomas reeksportu. Matydama jog LITAR nurodyti eksporto ribojimai, turėjo į tai atkreipti dėmesį. Vadovaujantis 2021-05-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2021/821, nustatančio Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (toliau-Reglamentas (ES) Nr. 821/2021), nuostatomis, dvejopos paskirties prekėms gali būti taikomi draudimai, apribojimai arba specialus režimas (pvz. eksporto leidimas). Remiantis Reglamento (ES) Nr. 821/2021 2 str. 2 d. a ir b punktais, eksportas - tai reeksportas, kaip apibrėžta Sąjungos muitinės kodekso 270 straipsnyje; reeksportu taip pat laikomi tie atvejai, kai tranzito per Sąjungos muitų teritoriją metu pagal šio straipsnio 11 punktą turi būti pateikta išvežimo bendroji deklaracija, nes pasikeitė galutinė atitinkamų prekių paskirties vieta. Pagal Reglamento (ES) Nr. 821/2021 2 straipsnio 14 dalies c punktą, tranzitas - ne Sąjungos dvejopo naudojimo prekių gabenimas, kai jos įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją ir vežamos per ją į paskirties vietą už Sąjungos muitų teritorijos ribų, kai tos prekės buvo laikinai saugomos ir tiesiogiai reeksportuojamos iš laikinojo saugojimo sandėlio. 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 263 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog išankstinei išvežimo deklaracijai pateikti naudojama kuri nors iš šių formų: a) muitinės deklaracija, jei prekėms, kurios išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, įforminta muitinės procedūra, kurią įforminant reikalaujama pateikti tokią deklaraciją (T1); reeksporto deklaracija (exs), pateikiama pagal Sąjungos muitinės kodekso 271 straipsnį. Taip pat nurodė, jog nesutiktina su skundo teiginiu, jog tiek administracinio nusižengimo protokole Nr. MD-VM00-ANR_P-1708-2022, tiek Nutarime buvo nurodyta tik pati blanketinė teisės norma, t. y. ANK 141 str., ir nenurodytas teisės aktas ir konkreti teisės norma, kuri buvo pažeista. ANK 141 str. dispozicijoje numatytas strateginių prekių eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijavimo arba kontrolės taisyklių pažeidimas. Pabrėžtina, jog tiek administracinio nusižengimo protokole Nr. MD-VM00-ANR P-1708-2022, tiek Nutarime buvo nurodyta, kad pažeista Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 str. 3 d. Atkreiptinas dėmesys, kad gabentos gilzės nėra priskiriamos karinei įrangai, tačiau dvejopo naudojimo prekėms, o būtent tokių, t. y. nekarinės paskirties prekių (ginklų, šaudmenų), kontrolę atlieka Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Dvejopo naudojimo prekės gali būti įvairios, todėl ir jų kontrolę atlieka skirtingos institucijos. Pažymėjo, jog pagal krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-Sutartis) sudarytą tarp (duomenys neskelbtini) (Užsakovas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vežėjas) 1.1. papunktį vežėjas įsipareigoja turėti TIR Carnet(us), CMR važtaraščius, galiojantį Vežėjo civilinės atsakomybės draudimą, visus gabenimui reikalingus leidimus, vizas ir kitus dokumentus. Sutarties 1.3 papunktyje numatyta, jog vežėjas įsipareigoja stebėti krovinio pakrovimą (iškrovimą), užtikrinti, kad krovinys atitiktų CMR važtaraštyje nurodytus duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad prekėms atvykus su TIR MRN (duomenys neskelbtini), sistemoje prekių atvykimą užregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip įgaliotas gavėjas. G. V., atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2022-03-02 pateikė tranzito deklaracijas T1 MRN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Gabentoms tranzitu prekėms nebuvo pateiktas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos leidimas tuo buvo pažeista Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 str. 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama G. V., gabeno aukščiau minėtas prekes, pažeidžiant nustatytą tvarką. G. V., atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir būdama atsakinga už teisingą muitinės procedūrų įforminimą bei sutartinių įsipareigojimų su klientais vykdymą, gabeno gilzes be Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos leidimo, kuris suteikia teisę gabenti tokio pobūdžio prekes tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją. Pagal CMR važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) 16 grafą „Vežėjas“ vežėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, 18 grafoje „vežėjo sąlygos ir pastabos“ nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ekspeditorius. Sutartį dėl prekių vežimo su užsakovu sudarė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ji buvo atsakinga už prekių vežimą ir visų gabenimui reikalingų leidimų gavimą. Taip pat pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso (duomenys neskelbtini) įmonių grupei, kurią sudaro UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju gilzių gabenimui taikomi apribojimai, tranzitas leidžiamas tik turint leidimą, nes tik su pateiktu leidimu galimas tokių prekių gabenimas per Lietuvos teritoriją. Remiantis teismų praktika, už ( juridinio asmens padarytą ir bylos duomenimis įrodytą įstatymų uždraustą pavojingą veiką administracinėn atsakomybėn paprastai traukiamas juridinio asmens atstovas, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 2AT-22-976/2019). Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma (darbo sutartis, muitinės tarpininko pareiginiai nuostatai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2020 m. birželio mėn. 23 d. įsakymas Nr. MS2020-06-23/1 „Dėl paskyrimo“ patvirtina, kad G. V. pagal darbo sutartį dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstove. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla - ekspedijavimas, krovinių gabenimas, krovinių sandėliavimas bei muitinės tarpininkavimo paslaugos. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko pareiginių nuostatų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. V. atsakinga ne tik už muitinės formalumų tvarkymą, bet ir sutartinių įsipareigojimų su klientais vykdymą. G. V. 2020 m. birželio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. MS2020-06-23/1 „Dėl paskyrimo“ nuo 2020-06-23 paskirta atsakinga už laikinojo saugojimo sandėlio ir muitinės sandėlio apskaitą, taip pat už tranzito procedūros vykdymo kontrolę bei apskaitos registrų ir dokumentų saugojimą ir atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos muitinėje. Institucija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau-Kelių transporto kodeksas) 28 str. 3 d. nurodyta, jog užsakyme nurodomi šie rekvizitai: 1) krovinio siuntėjo- juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas; 2) krovinio gavėjo- juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas; 3) krovinio išsiuntimo ir paskirties punktų adresai; 4) krovinio pavadinimas, svoris ar kiekis; 5) transporto priemonės pateikimo laikas; 6) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai; 7) krovinio specialios vežimo sąlygos. Kelių transporto kodekso 28 str. 4 d. numatyta, kad vežėjas gali pareikalauti ir kitų papildomų duomenų, reikalingų kroviniui vežti. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, krovinio pervežimo užsakyme turi būti nurodytas krovinio pavadinimas, o esant reikalui, vežėjas gali pareikalauti papildomų duomenų, reikalingų krovinio pervežimui. Taip pat pažymėtina, jog tiek CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek sąskaitoje-faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) bei kilmės sertifikate yra nurodyta, kokia prekė gabenama, todėl nesutiktina su skundo teiginiu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuslėpė, kad bus gabenamos tuščios gilzės. Iš pateiktų dokumentų vežėjui buvo žinoma, kokios prekės bus gabenamos ir vežėjas galėjo paprašyti papildomų dokumentų jų gabenimui, tačiau to nepadarė.

Prekės deklaruotos T1 MRN (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) buvo išleistos tranzitui sistemoje per klaidą. Pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, jog deklaracija MRN (duomenys neskelbtini) per klaidą buvo užbaigta kodu Al (gabenti leista), nors turėjo būti užbaigta su kodu BĮ (prekės neišleistos), įrašant administracinio nusižengimo ROIK:22161248434.

Vilniaus teritorinė muitinė mano, kad nagrinėjimu atveju G. V. skundas neturi būti tenkinamas, kadangi Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei galiojančiomis teisės normomis, surinktais pakankamais įrodymais, priimtas visapusiškai ištyrus įrodymus bei tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas.

III. Teismo išvados

Teismo posėdžio metu pareiškėja G. V. paaiškino, kad su jai paskirta bauda nesutinka, namo, jog ji nubausta be pagrindo. Dirbdama muitinės tarpininkės pareigose bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ji tvarkė/formino tranzitu prekių (gilzių) procedūrą. Iš esamų muitinės dokumentų buvo matyti, jog krovinys atvyko iš (duomenys neskelbtini), kirto Europos sąjungos sieną Bulgarijoje, Bulgarija įformino tranzitą iki Lietuvos ir muitinės pareigūnai neįformino sandėliavimo procedūrą. Jos teigimu, ji tik padarė krovinio grąžinimo procedūrą. Jai peržiūrėjus programa „(duomenys neskelbtini)“, krovinio tranzitui nebuvo nurodyti jokie apribojimai, ji vadovavosi Invois duomenimis, kuriame buvo įvardintas krovinys – tuščios gilzės (tūtelės), buvo nurodytas krovinio kodas. Tai buvo supaprastinta muitinės operacija. Pats krovinys nesukėlė jokio įtarimo, šoviniai buvo skirti eksportui, kurie naudojami sportinėms ginklams. Paskutinis gavėjas šio krovinio buvo (duomenys neskelbtini) įmonė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad visų pirmą nori pabrėžti iš šio atvejo nagrinėjimas klausimas vis dėl to prekių grąžinimas į (duomenys neskelbtini) ir tranzito deklaracijos prekių grąžinimo įforminimui. Ką padarė ponia G. V.. Kas liečia prekių įvežimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), G. V. su šituo klausimu visiškai bendro nieko neturi. Todėl pasisakysime tik tai liečia tranzito deklaracijos įforminimą, prekių grąžinimo atgal į (duomenys neskelbtini). Motyvai išdėstyti skunde. Atsižvelgiant į muitinės atsiliepimą nori pateikti kelias pastabas. Atsiliepime teigiama, kad remiantis įstatymų analogija, būtent baudžiamojo proceso kodekso 256 str. G. V. buvo patikslintas kaltinimas administracinio nusižengimo protokole Nr. MD-VM00-ANR-P749-2022. Toliau tik sakysiu administracinio nusižengimo protokolo Nr. P749. Visų pirmą, jeigu muitinė remiasi baudžiamojo proceso kodekso 256 str., iš to straipsnio, tai turi būti kalbama ne apie patikslinimą, o apie pakeitimą. Ir būtent tai muitinė padarė, nes nusižengimo protokole Nr. P749-2022 nurodytos veiklos faktinės aplinkybės buvo pakeistos iš esmės, nežiūrint į tai, kad administracinio nusižengimo kodekso straipsnio kvalifikacija palikta, taip pat ir perkeltas į naują protokolą kaltinimas už neva prekių gabenimą į Rusiją nepateikiant eksporto licencijos. Tai esmės nekeičia, o tas perkėlimas mes vertiname vis gi kaip priedangą pateisinti kažkokio protokolo patikslinimą, nes jau bylos nagrinėjimo metu 2002-04-15 jau buvo visiškai aišku, kad administracinio nusižengimo protokolas P749 G. V. surašytas nepagrįstai ir neteisėtai. Patvirtina ir ta aplinkybė, kad pati muitinė nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teisę G. V. atžvilgiu pagal 515 str. 2002-04-15 Vilniaus teritorinė muitinė nagrinėjo G. V. administracinio nusižengimo bylą pagal 2022-03-14 surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. P749-2022 iš esmės nagrinėjo, kurio metu muitinei buvo išdėstyta, kad protokolas buvo surašytas neteisėtai, nepagrįstai, nes G. V. jokių prekių į Rusiją negabeno. Taip pat buvo atkreiptas muitinės dėmesys į tai, kad tranzito licencija reikalinga tik karinei įrangai, o dvejopo panaudojimo prekėms reikalinga tik eksporto licencija. Vietoj to, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą pagal 2022-03-14 surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. P749-2022 priimti nutarimą kaip tai numato administracinio nusižengimo kodekso 618 str. Muitinė G. V. surašė 2022-06-07 antrą protokolą. Tai kaip atsiliepime yra rašoma neva patikslintas administracinio nusižengimo protokolas buvo patikslintas tame pačiame ROIK. Šio protokolo surašymo teisėtumo nepagrindžia, nes ROIK duomenų suvedimas yra tik tai registravimo faktas nusižengimo. Ir su administracinio nusižengimo kodekso nuostatomis taikymo ar atitinka, kad buvo taikytos administracinio nusižengimo kodekso nuostatos, tai neturi nieko bendro. Muitinė taip pat nepateikė jokių įtikinimo argumentų, kodėl iš vis turi būti taikoma įstatymo analogija tuo metu, kai administracinio nusižengimo kodekse išsamiai pateiktos nuostatos kaip turi būti atliekas administracinis nusižengimo tyrimas, kokius veiksmus pareigūnai turi atlikti. Vien tas faktas, kad muitinė nesilaikė administracinio nusižengimo kodekse numatytų nuostatų, taip pat nepaisė teismų praktikos, kuriai teisme ne vieną kartą yra pasisakę, kad institucija administracinio nusižengimo teisenoje turi surinkti visą informaciją, reikalingus nurodymus, įvertinti visas aplinkybes, o neapsiriboti administracinio nusižengimo protokolo surašymu. Jeigu muitinė nesilaikė visų šių nuostatų ir gi negali būti argumentų pakankamų, kad gali būti taikoma įstatymo analogija. Atsiliepime taip pat teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakinga už visų gabenimų reikalingų leidimų gavimą. Nesutikimo motyvai mūsų su šituo argumentu išsamiai išdėstyti skunde, ji jų nekartoja, tik pažymi, kad tinkamai su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu 23 str. 3 d. taip pat Vyriausybės nutarimu Nr. 739 patvirtintų ginklų priedėlių šaudmenų, jų dalių importo, eksporto vežimo, gabenimo tranzito per Lietuvos Respubliką taisyklių 12 punktu leidimą gali gauti ginklų eksportuotojas užsienio valstybės ūkio subjektas. Tą patį ir pažymi muitinė savo atsiliepime. Tai gi tai yra interaktyvios normos, kurios šalys negali savo sutartimi pakeisti. Tuo labiau, kad skunde mes jau išdėstėme, sutartis buvo sudaryta remiantis CRM konvencija ir apie leidimus eina kalba, gauti leidimus iš užsienio šalių leidimą iš vis važiuoti transporto priemonei. Taip pat atsiliepime ir nutarime teigiama, kad G. V. yra atsakinga ne tik už muitinės formuluočių tvarkymą, bet ir sutartinių įsipareigojimų su klientais vykdymą. Skunde taip pat išsamiai išdėstėme savo motyvus, kad G. V. pagal savo darbo pobūdį, darbo funkcijas, pareigines nuostatas, niekaip negali būti atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutarčių įvykdymą. Ten yra kalba pareiginėse nuostatose, kad tu atveju, kai G. V. atstovauja kaip muitinės tarpininkė teikia muitininko tarpininko paslaugas kažkokiai įmonei, ji turi sudaryti su ta įmone sutartį. Tokiu atveju ji yra atsakinga už tokių sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Nagrinėjimo atveju pavedimą įforminti tranzito deklaraciją prekių grąžinimui davė jos darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutarčių su klientais nagrinėjimo atveju G. V. nesudarinėjo. Kaip paaiškino G. V. prieš užpildydama deklaraciją, buvo patikrintos prekės „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje, kurioje buvo pateikta informacija tik dėl eksporto taikomus ribojimus, tai licenciją. Kadangi prekės jau buvo įvežtos ir vyko per Europos Sąjungos šalis ir jokių pretenzijų, neaiškumų nebuvo nustatyta bei remiantis „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis G. V. pateikė tranzito deklaraciją muitinės įforminimui. Taip pat muitinės atsiliepime teigiama, kad tam tikrais atvejais tranzitas laikomas ir eksportu, į ką G. V. turėjo atkreipti dėmesį. Kaip argumentą muitinė daro nuorodą į 2021-05-20 Europos parlamentui tarybos reglamento Nr. 21/821 nustatančius sąjungos dvejopo panaudojimo prekių eksporto ES siuntimo susijusią su tarpininkavimo paslaugų techninės pagalbos tranzito kontrolės režimu. Visų pirmą nei G. V. surašytose abiejuose administracinio nusižengimo protokoluose, nei muitinės nutarime, minėtose reglamentuose nėra nurodytas, nors kaip ne kartą buvo pažymėta teismų praktikoje, protokole turi būti nurodyti ne tik asmens veika, kuriais neva pažeidė teisiniais aktais, bet ir konkretūs teisės aktai, konkretūs teisės aktų normos, kurie institucijos manymu buvo pažeisti. Tai čia turi būti vertinama kaip kaltinamojo išplėtimas. Antra, muitinė, ar pati ne taip traktuoja reglamento nuostatas, arba sąmoningai klaidina teismą, nes sutapatina išvežimo bendrą deklaraciją su išankstinio išvežimo deklaracija. Tai visai skirtingos sąvokos. Tos sąvokos pateiktos sąjungos muitinės kodekso 5 str., išvežimo bendroji deklaracija, tai yra nustatytu būdu atliekama nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo informuoja muitinę apie numatomą prekių išvežimą iš sąjungos muitų teritorijos. Tuo tarpu muitinės deklaracija nustatytu būdu, nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta tam tikra muitinės procedūra. Atitinkamais atvejais nurodyti ir konkrečius taikymo budus. Tai yra šiuo atveju buvo pateikta muitinės deklaracija su prašymu įforminti muitinių deklaracijų procedūra. Taip pat atsiliepime nurodo muitinės sąjungos kodekso 260 str. 3 d., kurioje nurodyta, jog išankstinė išvežimo deklaracija pateikti naudojama kuri nors iš jų formų, muitinės deklaracija į prekėms, kurios išvežamoms iš Europos Sąjungos muitų teritorijos įforminta muitinės procedūra, kuria įforminant reikalaujama pateikti tokia, reeksporto deklaracija pateikiama pagal muitinės sąjungos kodekso 271 str., gal aš turiu muitinės sąjungos kodekso seną versiją pasižiūrėjau, bet lyg tai ne, tai 263 str. 3 d. nurodyta, kad reeksporto deklaracija pateikiama pagal sąjungos muitinės kodekso 270 str., kuriame nurodyta, kad (pirma dalis) iš sąjungos muitų teritorijos išvežant ne sąjungos prekes, kompetentingai muitinės įstaigai turi būti pateikta ir reeksporto deklaracija. Trečia dalis 270 str., šio straipsnio pirmas dalis netaikoma nei vienai iš šių prekių: a) prekėms, kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra ir kurios vežamos tik per sąjungos muitų teritoriją. Tai gi nagrinėjimo atveju prekėms buvo įforminta išorinio tranzito procedūra. Reiškiasi jokia reeksporto deklaracija jiems negalėjo būti įforminama. Bendroji deklaracija pateikiama pagal 271 str., kuris numato (pirma dalis) jeigu prekės išvežamos iš sąjungos muitų teritorijos, nepateikus kaip išankstinės išvežimo deklaracijos muitinės deklaracijoje ar reeksporto deklaracijoje išvažiavimo muitinės įstaigai pateikiama bendroji išvežimo deklaracija. To pačio sąjungos muitinės kodeksu 274 str. 1 d. numato, jei 270 str. 3 d. b, c punktuose nurodytos ne sąjungos prekėms išvežamos iš sąjungos muitų teritorijos ir netaikoma pareiga pateikti išvežimo bendrąją deklaraciją, kurioje tos prekės būti nurodytos pateikiamas prašymas apie reeksportą. Bendrosios deklaracijos įforminimas vėl mus grąžina į 270 str. 3 d. ir jame kalbama, kad bendroji deklaracija pateikiama tik tuo atveju, jeigu prekės buvo laisvojoje zonoje perkraustomos ar tiesiogiai iš jos reeksportuojamos, laikinai saugomos prekės, kurios tiesiogiai reeksportuojamos laikinai saugojamojo sandėlio. Tai gi tuo atveju, jeigu prekėms buvo įforminta išorinio tranzito procedūra, jokia nei reeksporto deklaracija, nei bendroji deklaracija neformina nieko, forminamas tranzitas, kas ir buvo padaryta. Taip pat kyla klausimas, jeigu muitinės manymu šios prekės priskiriamos dvejopo naudojimo prekėms, tai G. V. veikos kvalifikavimas ir pagal administracinio nusižengimo kodekso 213 str. 3 d. yra perteklinis, nes esant teisės aktų normoms taikoma speciali norma. Administracinio nusižengimo kodekso 141 str. yra speciali norma, numatanti atsakomybę strateginių prekių kontrolės įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo. Ir vis dėl to klausimas dėl to gabenimo. 213 str. numatyta atsakomybė už prekių, kurių importas, eksportas, tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją. Gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką. O kaip numato Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas, kurio atsiliepime remiasi muitinė taip pat. Jo 26 str. numato, kad krovinių vežimas yra jų gabenimas už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą transporto priemonėmis. Tai yra gabenimas yra krovinių vežimas. G. V. jokio krovinio negabeno, o tik tai pateikė deklaraciją. O kaip numato sąjungos muitinės kodekso 5 str. 12 punktas, muitinės deklaracija, tai yra tik tai nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia laidavimą, kad prekėms būtų įforminta tam tikra procedūra. Tai yra už pageidavimą vis dėl to traukti žmogų administracinėn atsakomybėm pagal 213 str. 3 d. mano būtų neteisinga, juolab, kad prekės iš vis nebuvo iš vis išvežtos. Jie kaip stovėjo, taip ir liko. Taip pat svarbu pažymėti, kad tranzito deklaracijos prekių grąžinimui į (duomenys neskelbtini) muitinei buvo pateiktos du kartus. Tai yra 2022-03-02 tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022-03-05 tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). Abiem atvejais tranzito deklaracijose buvo nurodytas prekės pavadinimas, prekių kodas, visa informacija abiem atvejais muitinė nenustatė jokių pažeidimų bei leido gabenti prekes. Atsiliepime teigiama, kad deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) per klaidą buvo užbaigta kodu A1, leidžiama gabenti, o turėjo būti užbaigta su kodu B1, įrašant administracinio nusižengimo ROIK. Tačiau įdomi klaida, ar galima įvertinti kaip klaida, prekės buvo išleistos du kartus 2022-03-05 ir 2022-03-08, o protokolas buvo surašytas tik 2022-03-14. Be to 2022-03-14 protokolas buvo surašytas už G. V. neva pažeistas Europos Sąjungos reglamento Nr. 2022/328, kurio iš dalies keičiamas reglamentas Nr. 833/214 dėl ribojimų priemonių, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) veiksmus, kuriais destabilizuojant padėtis Vilniuje. Tai yra už licencijos panaudojimo dviejų gabenimu į Rusiją nepateikimu. Tai kaip pradžioje buvo pasisakyta, G. V. jokių dokumentų prekių gabenimui į Rusiją neformino ir jokių prekių į Rusiją neteikė. Atvirkščiai G. V. formino prekių grąžinimą į (duomenys neskelbtini). Atsiliepime į nuorodą kelių transporto kodekso 208 str. 3 d. dėl užsakymo turinio, bei krovinio liūdinčiuose dokumentuose pateikta informacija apie tai kokia prekė gabenama, nagrinėjimo atveju teisinės reikšmės neturi, nes visų pirma su prekių atvežimu į Lietuvą G. V. nieko bendro neturi, nėra susijusi. O antra G. V. neneigė, kad žinojo, kad pateikta deklaracija gilzių grąžinimui į (duomenys neskelbtini). Esminis vis dėl to šiuo atveju klausimas yra ar iš viso reikalingas leidimas tokių prekių gabenimu tranzitu. Laikomės pozicijos, kad G. V. nepagrįstai pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą administracinio nusižengimo kodekse 141 str., 213 str. 3 d., nes ji nubausta remiantis tik prielaidomis. Ekonomikos ir renovacijos ministerija atsakydama į muitinės užklausimą, nurodė, kad licenciją tranzitui reikalinga tik jei prekės priskiriamos karinei įrangai. Jau kaip pati ir muitinė neneigia ir bylos dokumentuose yra nurodyta, kad kariuomenės judėjimo kontrolės centras atsakė, kad šios prekės nėra priskiriamos kariniam sąrašui. Toliau ekonomikos ir renovacijos ministerija nurodo, jeigu prekės priskiriamos prie B, D kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims ar jų dalims, eksportuoti, importuoti ne valstybės ūkio subjektas turi gauti policijos departamento leidimą. Tai yra, jeigu. Irgi pabrėžiama imperatyvi norma, kad leidimus turi gauti eksportuotojas, importuotojas ar užsienio valstybės subjektas. Policijos departamentas į muitinės užklausimą taip pat pateikė nuorodas į teisės aktus, ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 739. Tai gi bylos medžiagoje nėra nustatyta kokiai ginklų kategorijai A, B, C, D nagrinėjimo atveju priskiriamos gilzės, ar jos iš vis skirtos ginklams, kaip tai suprantama pagal ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, nes ginklas tai daiktas ar įrenginys sukonstruoti arba pritaikyti taikiniams naikinti, žaloti arba kitaip jiems paveikti. O šiuo atveju tūtelės, gilzės yra be kapsulės, be parako užtaiso ir tai nėra rinkinys surinkimui ir kaip teisingai pažymėjo G. V., iš esmės čia yra kaip metalo gabaliukai. Jų negalima priliginti šaudmenims. Čia yra tik tai šaudmens dalis. Su ta tuščia tūtele negalima iššauti. Be to ginklų ir šaudmenų kontrolė įstatyme ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2011-06-15 nutarimu Nr. 739 patvirtintomis taisyklėmis, kuriose numatytos išlygos, kai šių teisės aktų nuostatos netaikomos, pavyzdžiui, įstatymo nuostata, netaikoma ginklams, kurių sviedinė energija yra iki 2,5 džaulio, startiniams įtaisams. Nutarimo nuostatos nereglamentuoja ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 4 str. 1, 2, 3 punkte nurodytų ginklų, tai yra trumpieji šaunamieji ginklai, vienu šūvių trumpamieji ginklai, pasiautomatinimai trumpamieji šaunamieji ginklai. Tai gi kyla pagrįstos abejonės, kad tokiu atveju tuščiomis gilzėmis ar iš vis reikalingas kažkoks leidimas. Ir ginklų ir šaudmenų įstatymo 3 str. numato, kad A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims priskiriami ne tik ginklai, bet ir 21 punkte minimi ir šaudmenis skirti tik A kategorijos ginklams. Tuo tarpu 4 str. ir 5 str., 6 str. kalbama apie ginklų priskyrimą prie B, C, D kategorijoms. 2 str. 29 punkte nurodyta, kad kategorijoms pagal jų pavojingumą priskiriami tik ginklai, jų priedėliai, šaudmenis, bet ne jų dalys. Juolab tuščios gilzės be kapsulių. Tą patį numato ir muitinės nutarime minimi policijos departamento prie Lietuvos Respublikos reikalų ministerijos ekspertų komisijos 2000-10-19 sprendime Nr. 5IN1, kuriuo remiasi muitinė tiek nutarime, tiek atsiliepime ten visur eina kalba, kad šaudmenis priskiriami tai kategorijai, kuriai priskiriami ginklams. Priskiriamas visas šaudmuo, ne jo kažkokios dalys. Tuščio tūtelės, kurios neskirtos surinkimui. Taip pat ir vyriausybės nutarimu Nr. 739 patvirtintose taisyklėse nurodyta, kad asmuo norėdamas gauti leidimą gabenti ginklus tranzitu turi nurodyti ginklų kategoriją, rūšį, šaudmenų tipą. Taip pat nustatoma tokia rūšis kaip leidimas gabenti ginklus tranzitu. Taisyklių 22 punkte nurodyta, kad taisyklėse vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 40 punkte duotos sąvokos, leidimas gabenti ginklus tranzitu apibrėžimas, tai dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vieną kartą vežti tranzitu vieną ginklų partiją. Vėl gi kalbama apie ginklus, bet ne apie šaudmenų dalis. Atsižvelgiant į esamą situaciją du kartus buvo pateikta tranzito deklaracija gilzių išvežimui į (duomenys neskelbtini). Du kartus muitinė leido įforminti. Paskui muitinė surašė protokolą visiškai nepagrįstai, neteisėta už neva prekių gabenimą į Rusiją neturint licencijos, kur visiškai G. V. prekių į (duomenys neskelbtini) negabeno. Paskui buvo patikslintas vėl gi protokolas. Byla iš esmės buvo išnagrinėta, bet nutarimas nebuvo priimtas. Muitinė vėl tikslino šitą kaltinimą, rašė užklausimus į Policijos Departamentą, Ekonomikos ir Inovacijos Ministerijai, Visą tai tiktai patvirtina, kad pati muitinė arba suklydo, arba nežino kaip taikyti teisės normas, arba vis dėl to yra kažkokie netikslumai, neaiškumai teisės aktuose. Atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, taip pat į tai, kad vis, tiek administracinio nusižengimo bylos aplinkybių neaiškumas ar taip pat teisė aktų neapibrėžtumas, netikslumas, neaiškumas turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens naudai. Manome, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo G. V. atžvilgiu turi būti nekalta.

Teismo posėdžio Institucijos atstovė K. V. parodė, kad kas dėl paties protokolo, tai iš tiesų kaltinimas buvo administracinio nusižengimo registre tik patikslintas, o ne priimtas naujas protokolas. Kaip ir atsiliepime yra nurodyta, kad tame pačiame ROIK, tai yra naujas administracinis nusižengimo protokolas nebuvo surašytas. Nebuvo išnagrinėtas iš esmės, o patikslinus kaltinimą buvo byla išnagrinėta iš esmės, nepažeidus administracinio nusižengimo kodekso 77 str. 2 d., tai numatyta administracinio nusižengimo traukiamų asmens teisių nepažeista. Taip pat pati G. V. nurodė, kad buvo žinoma kokios buvo prekės gabenamos. Minėjo, kad domėjosi „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje. Tai reiškia, kad buvo galima pasidomėti plačiau, kokios tai yra prekės. Galėjo pasidomėti, nes kaip ir minėjau, tai buvo eksportu taikomi ribojimai. Galėjo pasitikrinti kokie ribojimai buvo. Dėl pačių prekių, tai Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 63 dalyje nustatyta, kad šaudmens dalis, tai yra sviedinys, užtaisas, sprogdiklis, kapsulė, tūta, kapsulinė tūtelė arba tūtelė. Įvardinta, kad tai būtent ginklo rūšis. Gilzė ir yra tūtelė, nors aš ir ne specialistė. Ar leidimas reikalingas ar nereikalingas, atsakė specialistai, tai yra Policijos Departamentas. Policijos Departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų Ministerijos ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, jų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020-10-19 Nr. 51IN-1 sprendimo dėl daiktų ir įrenginių modelių ginklams, jų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai 1.3 punktas nustatyta, jog imitaciniai šaudmenis, šūvio metu imituojantis garsą, atranką, tačiau neužtaisyti sviediniai ar sprogstamųjų užtaisu priskiriami tai kategorijai priskirtas ginklas, kuriuo naudojami šie šaudmenis. Tai reiškia, kad jeigu ta tūtelė ir tuščia, tai nereiškia, kad jai netaikomi kažkokie reikalavimai. Krovinys yra dvejopos paskirties prekės, joms visada yra įstatymų reikalavimai. Šiuo atveju tikrai nepriskirtos kariniams tikslams. Dvejopa paskirtis, tai dalis gali būti naudojama kariniams tikslams arba civiliniams tikslams. Gali būti ir sportiniams varžyboms naudojami. Reikalavimas yra, kad vis dėl to leidimas būtų. Papildomai nurodė, kad G. V., kaip muitinės tarpininko atstovė, būtent baigusi specialius mokymus, turėjo žinoti, kad tam tikrais atvejais tranzitas laikomas ir eksportu. O kad ji pati fiziškai negabeno, tačiau kai buvo sudaryta sutartis su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“. Asmuo dirbo būtent toje bendrovėje, ji įsipareigojo pateikti visus dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atliko tam tikrus veiksmus. Užregistravo prekes, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip įgaliotas gavėjas, o G. V. atstovaudama bendrovei pateikė tranzito deklaracijas. Dar norėčiau pasakyti dėl tranzito deklaracijų. Buvo paminėta, kad per klaidą buvo išleistos, paaiškino ir pareigūnė, išleidusi tas deklaracijas. Pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad operacija per klaidą buvo užbaigta kodu A1, gabenta, leisti, nors turėjo būti užbaigta kitu kodu, B1 prekės neišleistos. Būtent surašant administracinio nusižengimo tą ROIK. Policijos Departamentas pasisakė, kad leidimas yra reikalingas. Karinė, ne karinė, bet reikalingas leidimas, tai laiko dvejopos paskirties prekes.

Iš UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus A. B. 2020 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. MS2020-06-23/1 matyti, jog nuo 2020-06-23 muitinės tarpininkės atstovė G. V. skiriama atsakinga už laikinojo saugojimo sandėlio ir muitinės sandėlio apskaitą, taip pat už tranzito procedūros vykdymo kontrolę bei apskaitos registrų ir dokumentų saugojimą UAB “(duomenys neskelbtini)” Lietuvos muitinėje, (b.l. 68).

Iš UAB “(duomenys neskelbtini)” muitinės tarpininko pareiginių nuostatų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog G. V. turi žinoti (išmanyti) pagrindinius norminius aktus, reglamentuojančius muitinės veiklą (b. l. 69).

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Institucijos 2022 m. liepos 29 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. MD-VM00-ANR_N-1121-2022 G. V. buvo pripažinta kalta, nes atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atlikdama deklaruojamų prekių – gilzės, 8131,200 kg, prekės kodas (duomenys neskelbtini), muitinės tarpininkės funkcijas dėl šių prekių tranzito deklaravimo, nepateikė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos leidimo ir taip savo veiksmais padarė ANK 141 straipsnio 1 dalyje bei 213 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, dėl ko pastarajai atitinkamai paskirta subendrintą 1200 Eur dydžio baudą. Aptariamame Nutarime pripažinta, kad 2022 m. kovo 2 d. „(duomenys neskelbtini)“ krovinių poste UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė G. V. pateikė supaprastintą tranzito deklaraciją T1 (duomenys neskelbtini) (žalias kanalas). Deklaruojamos prekės: GILZĖS, 8131,200 kg., vertė 94906,24 Eur, prekės kodas (duomenys neskelbtini) kurios grąžinamos atgal j (duomenys neskelbtini). Atlikus su gabenamomis prekėmis pateiktų dokumentų rizikos analizę, nustatyta, kad gabenamos prekės pagal prekės kodą (93 skirsnis, ginklai ir šaudmenys; jų dalys ir reikmenys), kurių gabenimui turi būti pateikta įgytos atitinkamos formos licencija. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė G. V. būdama atsakinga už prekių gabenimą nepateikė atitinkamos formos licencijos ir tuo pažeidė patvirtintą reglamentą Nr. 2022/328, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) veiksmus, kurias destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 str. vadovaujantis 2013-10-09 Europos Parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 15 str. 2 d., pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą bei visų pareigų, susijusių su atitinkamomis muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms.

ANK 141 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kuris pažeidė strateginių prekių eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijavimo arba kontrolės taisykles.

ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius.

Šios administracinių nusižengimų sudėtys yra blanketinės, kiekvienu konkrečiu atveju nukreipiančios į teisės aktus, reglamentuojančius prekių, kurių gabenimui reikalingi atitinkami dokumentai (leidimai, licencijos ar kt.) arba taikomi apribojimai, draudimai ar specialusis režimas, gabenimo (įvežimo, išvežimo ar tranzito) tvarką.

Reglamentu Nr. 2022/328, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) veiksmus, kurias destabilizuojama padėtis Ukrainoje, galiojusioje G. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu numatyta, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti bet kokiam asmeniui, subjektui ar organizacijai (duomenys neskelbtini) arba naudoti Rusijoje skirtą techninę pagalbą, susijusią su Europos Sąjungos bendrajame karinės įrangos sąraše išvardytomis prekėmis bei technologijomis arba su į tą sąrašą įtrauktų prekių tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu.

Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo (toliau – ir Strateginių prekių kontrolės įstatymas) 4 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Bendrąjį karinės įrangos sąrašą, kuris turi atitikti Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą. Minėto teisės akto 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad karinės įrangos eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui yra privalomos eksperto, importo, tranzito ar tarpininkavimo licencijos.

Strateginių prekių kontrolės įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtinti Bendrąjį karinės įrangos sąrašą, kuris turi atitikti Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą. Minėto teisės akto 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad karinės įrangos eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui yra privalomos eksperto, importo, tranzito ar tarpininkavimo licencijos.

Europos Sąjungos bendrojo karinės įrangos sąrašo, priimto 2020 m. vasario 17 d. Tarybos posėdyje (2020/C85/01), ML4 dalies a punktas apima „ bombos, torpedos, granatos, dūmų užtaisai, raketos, minos, reaktyviniai sviediniai, giluminiai užtaisai, griaunamieji užtaisai, sprogdinimo priemonės, griovimo įranga, karinė „pirotechnika“, šaudmenys ir jų imitacijos (t. y. įranga, imituojanti šiuos gaminius ar jų veikimą), specialiai sukurti kariniam naudojimui“. Šis teisinis reguliavimas, vadovaujantis Strateginių prekių kontrolės įstatymo 4 straipsniu, atitinka aktualią Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. įsakymu Nr. V-1216 patvirtinto Bendrojo karinės įrangos sąrašo, redakciją ir joje numatytą ML4 dalies a punktą.

Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, juos išanalizavęs tiek atskirai, tiek sujungęs į vientisą įrodymų grandinę, neturi pagrindo pritarti anksčiau išvardintiems advokatės skunde pateiktiems argumentams ir pripažinti, kad skundžiamas Nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 straipsnio 3 dalį norintys importuoti, eksportuoti ar gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką B, C, D kategorijos ginklus, jų šaudmenis, jų dalis, importuotojas, eksportuotojas, užsienio valstybės ūkio subjektas (tik dėl gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką) kiekvienai jų partijai turi gauti vienkartinį leidimą. Eksporto atveju eksportuotojas vietoj vienkartinio leidimo gali gauti daugkartinį leidimą, kai eksportuojamos kelios B, C, D kategorijų ginklų, jų šaudmenų, jų dalių partijos vienam nustatytam gavėjui, arba bendrąjį leidimą, kai eksportuojamos kelios B, C, D kategorijų ginklų, jų šaudmenų, jų dalių partijos keliems nustatytiems gavėjams. Šiuos leidimus Reglamento (ES) Nr. 258/2012 ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda Policijos departamentas.

Be to, LR Vyriausybės 2005-03-01 nutarimu Nr. 237 patvirtintas valstybių, į kurias draudžiama eksportuoti ar gabenti tranzitu į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktas prekes, kitus ginklus ir šaudmenis ir kurioms draudžiama tarpininkauti, kai vedamos derybos, rengiami arba vykdomi sandoriai dėl įtrauktų į bendrąjį karinės įrangos sąrašą prekių, kitų ginklų ir šaudmenų, sąrašas. Nutarimo 2.1 punktas bei Sąrašo 18 p., nustato, kad draudžiama eksportuoti ar gabenti per Lietuvos Respubliką tranzitu į (duomenys neskelbtini) Federacija (draudimas netaikomas sutarčių, sudarytų iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., įvykdymui ir atsarginių dalių ir paslaugų, reikalingų esamiems pajėgumams Europos Sąjungoje palaikyti ir jų saugai užtikrinti, tiekimui) į bendrąjį karinės įrangos sąrašą įtrauktas prekes, kitus ginklus, išskyrus D kategorijos, ir šaudmenis.

Be to 2014-07-31 Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 (Tarybos sprendimo 2014/512/BUSP) dėl ribojamų priemonių, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnis nustato, kad draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės dvejopo naudojimo prekes ir technologijas bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui arba organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje, jeigu tie objektai yra arba gali būti visiškai arba iš dalies skirti naudojimui kariniais tikslais arba kariniam galutiniam naudotojui. Priimdamos sprendimą dėl prašymų gauti leidimą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, kompetentingos valdžios institucijos neišduoda eksporto leidimo jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Rusijoje arba naudojimui Rusijoje, jeigu jos turi pagrįstų priežasčių manyti, kad galutinis naudotojas gali būti karinis galutinis naudotojas arba kad prekės gali būti skirtos galutiniam naudojimui kariniais tikslais. Tačiau kompetentingos valdžios institucijos gali išduoti leidimą, kai eksportas susijęs su įsipareigojimo, nustatyto sutartyje ar susitarime, sudarytame iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., vykdymu. Eksportuotojai kompetentingoms valdžios institucijoms pateikia visą atitinkamą informaciją, reikalingą jų paraiškoms dėl eksporto leidimo.

Šiuo atveju G. V. skunde nurodo, kad krovinys buvo vežamas, vykdant tranzito muitinės procedūrai, krovinys (tuščios gilzės) yra skirtas ne karinių, o sportinių šautuvų naudojimui. Tačiau kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, sprendimą dėl tokio pobūdžio krovinio leidimo vežti tranzitu per Lietuvą turi priimti įgaliota valstybės institucija, šiuo atveju Policijos departamento prie LR VRM Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyrius, įvertinę jų panaudojimo galimybę kariniams tikslams, sutartis, kurių pagrindu jie gabenami, tačiau šiuo atveju krovinio tranzito vykdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė muitinės tarpininkė G. V. dėl tokio leidimo nesikreipė, duomenų, kad tokį leidimą būtų išrūpinęs krovinio siuntėjas nėra.

Teismas neturi pagrindo pritarti skundo daliai, susijusiai su tuo, kad nagrinėjamu atveju Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos leidimas nereikalingas. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2022-03-02 pateikė supaprastintą tranzito deklaraciją T1 MRN (duomenys neskelbtini), kuria prekės grąžinamos atgal į (duomenys neskelbtini). Deklaruojamos prekės: GILZĖS, 8131,200 kg, vertė 94906,24 Eur, prekės kodas (duomenys neskelbtini). Gabenamos prekės pagal prekės kodą 93 skirsnis, ginklai ir šaudmenys; jų dalys ir reikmenys. Patikrinus pateiktus dokumentus, nustatyta, kad prekės buvo atgabentos iš (duomenys neskelbtini) pagal deklaraciją TIR MRN (duomenys neskelbtini) į Lietuvą (vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“), pagal pateiktą CMR važtaraštį Nr. (duomenys neskelbtini) prekių siuntėjas yra ((duomenys neskelbtini)), o gavėjas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Federacija). Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 23 str. 3 d. nustatyta, kad norintys eksportuoti, importuoti ar gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, jų šaudmenis, jų dalis, eksportuotojas, importuotojas, užsienio valstybės ūkio subjektas (tik dėl gabenimo tranzitu per Lietuvos Respubliką) kiekvienai ginklų partijai turi gauti leidimą eksportuoti, importuoti ar gabenti ginklus tranzitu.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. Nr. 5-IN-l Sprendimo „Dėl daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai“ (toliau Sprendimas) 6.3 p. nustatyta, jog imitaciniai šaudmenys (šūvio metu imituojantys garsą ir atatranką, tačiau neužtaisyti sviediniu ar sprogstamuoju užtaisu) priskiriami tai kategorijai, kuriai priskirtas ginklas, kuriame naudojami šie šaudmenys; Sprendimo 3 punkte nustatyta, kokie ginklai priskiriami C kategorijai: 3.3 papunktyje - Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte įvardyti trumpieji šaunamieji ginklai, skirti šaudyti dujiniais, imitaciniais (garsiniais) šoviniais. Dujiniai ir imitaciniai (garsiniai) šoviniai, skirti tokiems ginklams; 3.4 papunktyje - trumpieji šaunamieji ginklai, skirti šaudyti tik imitaciniais (garsiniais) šoviniais; imitaciniai (garsiniai) šoviniai, skirti tokiems ginklams; 3.6 papunktyje - veikiantys ginklų modeliai, atrodantys kaip koviniai ginklai, tačiau šaudantys tik specialiais imitaciniais (garsiniais) šoviniais, imituojančiais šaudymą koviniais šoviniais. Įstatymas imitacinius ginklus priskiria A ir B kategorijoms: A kategorijai priskirti bet kokie A kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į signalinius, dujinius ar imitacinius ginklus (3 str. 1 p.); B kategorijai priskirti bet kokie B kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į signalinius, dujinius ar imitacinius ginklus (4 str. 7 p.).

2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 str. 2 d. reglamentuota, jog pateikdamas muitinei reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą bei visų pareigų, susijusių su atitinkamomis muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms.

Byloje nėra ginčo, kad krovinio savininkas yra (duomenys neskelbtini) Federacijos įmonė LLC „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 140-146), o krovinio gaminys (gilzės, imituojantys šaudmenis) yra dvigubos paskirties ir, reikalui esant, gali būti panaudojami kariniais tikslais. Atstovės skunde išsakyti teiginiai, jog tuščių gilzių gabenimui atitinkamos institucijos leidimo nereikia, akivaizdžiai prieštaraujantys bylos aplinkybėms ir nukreipiantys nuo bylos esmės. Kaip antai, jog tokio pobūdžio kroviniui nėra taikomos 2012 m. kovo 14 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 259/2012 nuostatos, nors šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojama šaunamųjų ginklų, jų dalių ir pagrindinių komponentų bei šaudmenų eksporto leidimų sistema, importo ir tranzito priemonės, siekiant įgyvendinti Jungtinių Tautų protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (toliau – JT šaunamųjų ginklų protokolas), 10 straipsnį, kurio 2 dalyje numatyta, kad „<…> spręsdamos, ar suteikti eksporto leidimą pagal šį reglamentą, valstybės narės laikosi savo įsipareigojimų, susijusių su sankcijomis, nustatytomis tarybos priimtais sprendimais, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) sprendimu, arba privaloma Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, ypač dėl ginklų embargo“, būtent 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 2 straipsnis numato, jog ginčo prekių eksportas į (duomenys neskelbtini)Federaciją negalimas.

Pabrėžtina ir tai, jog teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamame Nutarime konstatuotai aplinkybei, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuslėpė, kokia prekė gabenama, nors CMR važtaraštyje Nr.(duomenys neskelbtini), tiek sąskaitoje-faktūroje Nr.(duomenys neskelbtini) bei kilmės sertifikate yra nurodyta, jog bus gabenamos tuščios gilzės. Tai patvirtina sekantys skundo duomenys – 2022-04-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas nukreiptas Vilniaus teritoriniai muitinei, kad krovinį sudaro nekapsuliuotos (tuščios) gilzės sportiniam šaudymui (b.l 132), raštas (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dėl krovinio (cilindro formos nekapsulinė tuščia gilzė, kalibras 9 mm PA), pristatymo organizavimo (b. l. 144).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 str. 63 d. nustatyta, kad šaudmens dalis - sviedinys, užtaisas, sprogdiklis, kapsulė, tūta, kapsulinė tūtelė, tūtelė. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. Nr. 5-IN-l Sprendimo „Dėl daiktų ir įrenginių modelių priskyrimo ginklams, ginklų priedėliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai“ 6.3 p. nustatyta, jog imitaciniai šaudmenys (šūvio metu imituojantys garsą ir atatranką, tačiau neužtaisyti sviediniu ar sprogstamuoju užtaisu) priskiriami tai kategorijai, kuriai priskirtas ginklas, kuriame naudojami šie šaudmenys; Sprendimo 3 punkte nustatyta, kokie ginklai priskiriami C kategorijai: 3.3 papunktyje - Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte įvardyti trumpieji šaunamieji ginklai, skirti šaudyti dujiniais, imitaciniais (garsiniais) šoviniais. Dujiniai ir imitaciniai (garsiniai) šoviniai, skirti tokiems ginklams; 3.4 papunktyje - trumpieji šaunamieji ginklai, skirti šaudyti tik imitaciniais (garsiniais) šoviniais; imitaciniai (garsiniai) šoviniai, skirti tokiems ginklams; 3.6 papunktyje - veikiantys ginklų modeliai, atrodantys kaip koviniai ginklai, tačiau šaudantys tik specialiais imitaciniais (garsiniais) šoviniais, imituojančiais šaudymą koviniais šoviniais. Įstatymas imitacinius ginklus priskiria A ir B kategorijoms: A kategorijai priskirti bet kokie A kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į signalinius, dujinius ar imitacinius ginklus (3 str. 1 p.); B kategorijai priskirti bet kokie B kategorijos šaunamieji ginklai, kurie buvo perdirbti į signalinius, dujinius ar imitacinius ginklus (4 str. 7 p.).

Teismo vertinimu, aukščiau aptarti duomenis, kaip nurodė advokatė, jog tranzito licencija reikalinga tik karinei įrangai, o dvejopo panaudojimo prekėms reikalinga tik eksporto licencija, G. V. objektyvių veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 141 straipsnio 1 dalį bei 213 straipsnio 3 dalį įtakos neturi, tačiau sąlygoja pastarajai inkriminuotų administracinių nusižengimų kaltės rūšį, o būtent – pastarosios veikimą esant neatsargios kaltės formai. Nors G. V. atstovė skunde apeliavo į tai, kad jos atstovaujamos veiksmai nepasižymėjo nei tyčine, nei neatsargia kaltės forma, tačiau G. V. užimamos pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip muitinės tarpininkės, disponavimas visais duomenimis, apibūdinančiais eksportuotų prekių pobūdį, bei sistemingas šių prekių eksportavimas į užsienio šalis, patvirtina, kad G. V. turėjo žinoti gabenamų prekių ir jų išvežimo iš Lietuvos Respublikos galimybes bei teisinį reglamentavimą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad G. V. veikė jos veiksmuose nesant kaltės.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Institucijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal skunde išdėstytas aplinkybes, pagrindo nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos G. V. įgaliota atstovė advokatė A. M. prašė atlyginti 576 Eur dydžio išlaidas advokatės pagalbai apmokėti bei pateikė sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti advokatės atlikti teisinės pagalbos darbai, ir G. V. įvykdytų apmokėjimo išrašus.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 ir kt.).

Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme G. V. administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama pagal jos įgalioto atstovo skundą. Teismo vertinimu pastarojo skunde išdėstyti reikalavimai yra nepagrįsti, skundžiamas Institucijos sprendimas nenaikintinas, todėl teismas pagrindo atlyginti G. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas nenustatė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti G. V. įgaliotos atstovės advokatės A. M. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. liepos 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-1121-2022.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.