Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl pilnamečio vaiko išlaikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Atsakovo atstovas advokatas Alfredas Sokolovskis baigiamojoje kalboje prašė ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo 100 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog ji pati ėmėsi protingų galimybių pasirūpinti savo pajamomis, turi galimybę įsidarbinti tam tikru grafiku, tačiau ji net nebandė ieškotis darbo. Atsakovo pajamos yra nedidelės, uždirba tik minimalų mėnesinį atlyginimą. Pažymėjo, kad ieškovė yra suaugęs žmogus, todėl privalo rūpintis, kaip uždirbti pajamų. Nurodė, kad vadovautis tais pačiais kriterijai, kai išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui, negalima.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

7. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra ieškovės, pilnametės dukros, M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovė pagal 2022 m. rugpjūčio 11 d. studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) studijuoja VšĮ (duomenys neskelbtini) pirmojoje (profesinio bakalauro) studijų pakopoje dieninėse studijose, numatoma studijų programos pabaigos data – (duomenys neskelbtini).

8. Ieškovė šiuo metu gyvena su motina, kuri su savo šeima ir jos motina (ieškovės senele) ją išlaiko. Nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nuosavybės teise neturi.

9. Atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. sausio mėn. kas mėnesį gauna 608 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius (el. b. l. 128), gyvena jo motinos valdomame bute. Vadovaujantis viešų registrų duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto neturi.

Dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl minėtos nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl paramos priteisimo būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinami du kriterijai: pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

13. Sprendžiant dėl paramos būtinumo, visų pirma turi būti vertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan., taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1951-467/2020). Antra, sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.).

14. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį laikėsi pozicijos, kad ieškovė privalo įrodyti, jog negali pati savęs išlaikyti, tačiau nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad bandė įsidarbinti ir gauti pajamų, ieškovė, anot atsakovo, nepaisant studijų, gali dirbti laisvu nuo užsiėmimų metu, savaitgaliais ar per atostogas bei kreiptis dėl valstybės remiamos paskolos mokslui ir pragyvenimo išlaidoms apmokėti, tačiau tuo pačiu atsakovas su ieškiniu iš dalies sutiko, sutikdamas mokėti ieškovei 100 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgdamas taip pat į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė nekilnojamojo, vertingo kilnojamojo turto neturi, pajamų negauna, gyvena jos motinai (trečiajam asmeniui) priklausančiame būste ir yra jos (trečiojo asmens) bei kitų asmenų išlaikoma, mokosi dieninėse studijose, ieškovės mokymosi rezultatai yra teigiami (el. b. l. 139), teismas daro išvadą, kad ieškovei parama yra reikalinga, o esminis ginčas byloje yra dėl tokios paramos apimties, įskaitant atsakovo galimybes ją teikti.

15. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki studijų pabaigos. Ieškinyje nurodė, kad jos būtiniausiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 650 Eur suma, pridėjo poreikių lentelę, pagal kurią, higienos priežiūros priemonėms ieškovei kas mėnesį reikalinga apie 30 Eur, vaistams apie 20 Eur, maistui – 250 Eur, viešojo transporto bilietams apie 30 Eur, pietums mokykloje apie 80 Eur, kanceliarinėms priemonėms, knygoms apie 30 Eur, internetui apie 10 Eur, mobiliojo telefono sąskaitos papildymui apie 10 Eur, stomatologui apie 10 Eur, drabužiams, avalynei ir kt. apie 80 Eur, skalbimo, buities priežiūros priemonėms apie 10 Eur, komunalinėms paslaugoms apie 85 Eur.

16. Nors dauguma ieškovės poreikių lentelėje nurodytų išlaidų iš esmės atitinka realumo ir protingumo kriterijus, tačiau ieškovės nurodytos išlaidos maistui (250 Eur) ir pietums aukštojoje mokykloje (80 Eur), taigi iš viso maistui 330 Eur kas mėnesį (250 Eur + 80 Eur), kelia abejonių dėl jų pagrįstumo bei atitikimo minėtiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijams. Taip pat išlaidos komunalinėms paslaugoms – 85 Eur kas mėnesį, dydžio prasme nėra įrodytos, nes, pagal bylos duomenis, ieškovė gyvena jos motinai (trečiajam asmeniui) priklausančiame būste, kuri yra ištekėjusi, be ieškovės, turi dar du vaikus, taigi tame pačiame būste gyvena iki penkių asmenų, įskaitant ieškovę.

17. Ieškovė nagrinėjamu atveju atskirų poreikių dydžio neįrodinėjo, vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, orientaciniu kriterijumi pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, kurio nereikia įrodinėti. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. MMA buvo 533 Eur atskaičius mokesčius, nuo 2023 m. sausio 1 d. – 633 Eur atskaičius mokesčius, t. y. iki 2023 m. sausio 1 d. MMA buvo iš esmės mažesnė nei ieškovės nurodoma kas mėnesį jos poreikių tenkinimui reikalinga suma (650 Eur), o nuo 2023 m. sausio 1 d. – kiek mažesnė.

18. Bet kuriuo atveju teismas pažymi, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams vaikams daromas skirtumas tarp išlaikymo nepilnamečiams vaikams sąlygų bei paramos pilnamečiams vaikams sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013 yra pažymėta, kad paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Pilnamečio ir nepilnamečio vaiko išlaikymo apimtis nėra tokia pati dėl to, jog pilnametis vaikas gali dirbti, jei tėvai neturi galimybių jį išlaikyti tokiu būdu, kokio pilnametis vaikas norėtų. Minimali mėnesinė alga yra vertinama kaip suma, kuri skirta būtinųjų poreikių tenkinimui. Įvertinus tai, kad minimalią mėnesinę algą gauna nemaža dalis dirbančiųjų, iš jos dar sumoka mokesčius ir išlaiko paramos reikalingus asmenis, minimali mėnesinė alga vertintina kaip užtikrinanti pakankamai gerą poreikių tenkinimo lygį. Nagrinėjant bylas dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo turi būti įvertinama, ar tėvai gali teikti minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Tėvams negalint teikti minimalios mėnesinės algos dydžio paramos, pilnametis vaikas gali pats užsidirbti papildomai, jei turi papildomų poreikių (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1970-580/2016).

19. Bylose, kuriose sprendžiami išlaikymo priteisimo besimokančiam pilnamečiam vaikui klausimai, laikomasi horizontaliosios praktikos, kad pilnamečio būtiniesiems poreikiams tenkinti suma iš vieno tėvo svyruoja nuo 170 Eur iki 200 Eur per mėnesį (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1951-467/2020 47 punktą ir jame nurodytą praktiką). Nors nurodytos sumos, praėjus tam tikram laikui, dėl infliacijos, gali keistis, tačiau nurodyta praktika patvirtina bendrąją nuostatą, kad nepilnamečių ir pilnamečių vaikų išlaikymui taikomi skirtingi kriterijai.

20. Be kita ko, kaip minėta, sprendžiant dėl paramos būtinumo, šiuo atveju – paramos apimties, turi būti vertinama ne tik sunki vaiko turtinė padėtis, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas, bet ir tai, kad paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė paskaitų tvarkaraštį, iš kurio matyti, kad ieškovė antradieniais–penktadieniais turi privalomų dalykų paskaitas (el. b. l. 140), taip pat, kaip paaiškino ieškovės atstovė, tam tikram kreditų skaičiui turi pasirinkti kelis pasirenkamuosius dalykus, tačiau, koks yra faktinis ieškovės užimtumas (įskaitant pasirenkamuosius dalykus) visą savaitę, ieškovės atstovė negalėjo paaiškinti. Teismas sutinka su ieškovės atstove, kad, vertinant ieškovės galimybes užsidirbti, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nurodyta studijų apimtis, apibrėžiama kreditais, yra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes pagal įstatymą, studijų kreditas yra vienetas, kuriuo skaičiuojamas vidutinis studijuojančiojo darbo krūvis, reikalingas studijų rezultatams pasiekti (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 23 punktas), t. y. studento užimtumą atspindi ne vien paskaitose praleidžiamas laikas. Kita vertus, įstatyme numatyti kreditai atspindi vidutinį studijuojančiojo darbo krūvį, o ieškovės galimybės dirbti dalį laisvo nuo mokslo laiko (pavyzdžiui, atostogų metu) ir taip bent iš dalies prisidėti prie savo poreikių tenkinimo byloje nebuvo paneigtos.

22. Antra, kaip minėta, sprendžiant dėl paramos priteisimo būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinami du kriterijai, t. y. ne tik nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, bet ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Be to, pažymima, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi, gyvena jo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, gauna 608 Eur darbo užmokestį „į rankas“. Nors atsakovas pateikė teismui jo motinos pensininko pažymėjimą ir banko sąskaitos išrašą apie atsakovo motinos gaunamos pensijos dydį, šie įrodymai savaime nepatvirtina atsakovo teiginių, kad jis taip pat finansiškai padeda savo motinai, t. y. kad atsakovas turi dar vieną išlaikytinį (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, atsakovo pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį pagrindžia, kad ieškovės prašomo dydžio išlaikymo atsakovas nėra pajėgus teikti – sumokėjus ieškovei 300 Eur dydžio išlaikymą, atsakovui liktų pusė jo gaunamo darbo užmokesčio (300 Eur), tuo tarpu ieškovei, kartu su ieškovės motinos teikiamu išlaikymu, tektų iki dviejų kartų didesnė suma. Ieškovės argumentas, kad, dirbdamas toje pačioje įmonėje ir gaudamas tą patį atlyginimą, atsakovas sumokėjo ieškovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. įsakymu priteistą išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. balandžio 19 d. iki 2022 m. liepos 12 d. ir 1 440 Eur išlaikymo įsiskolinimą, savaime nepagrindžia, kad atsakovas pagal byloje nustatytą jo turtinę padėtį yra pajėgus teikti ieškovei ieškiniu prašomą priteisti išlaikymo dydį, kuris, be kita ko, yra ir didesnis. Atsakovo atstovas paaiškino, kad teismo įsakymu priteistas išlaikymas už tris mėnesius (neįskaitant išlaikymo įsiskolinimo), ieškovė tuo metu dar mokėsi gimnazijoje, t. y. dar nebuvo įgijusi vidurinio išsilavinimo, atsakovas teismo įsakymą įvykdė pasiskolinęs lėšų. Šiuo metu ieškovė jau studijuoja aukštojoje mokykloje, todėl jai tenka didesnė atsakomybė išnaudoti visas protingas galimybes pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, ko ieškovė neįrodinėjo, o argumentas, kad atsakovas neturi sveikatos sutrikimų, turi darbinės patirties, t. y. galėtų uždirbti daugiau, įvertinus, kad sprendžiama ne dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, nagrinėjamu atveju neaktualus.

24. Teismo vertinimu, abiejų šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo atsakovo turtinei padėčiai, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus užtikrintų 180 Eur dydžio išlaikymo priteisimas ieškovei iš atsakovo. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis neatitinka byloje nustatytos atsakovo turtinės padėties, prašomas priteisti neįvertinus būtinybės pačiai ieškovei išnaudoti visas protingas galimybes pačiai pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, tuo tarpu 100 Eur dydžio išlaikymas, kurį sutinka mokėti atsakovas, yra pernelyg mažas, atsakovas, kaip minėta, neturi daugiau jokių išlaikytinių, gyvena jo motinai priklausančiame bute, todėl gali didesne dalimi, nei nurodo, prisidėti prie paramos reikalingos dukros poreikių tenkinimo.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinys tenkinamas iš dalies priteisiant ieškovei iš atsakovo išlaikymą, mokamą po 180 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 25 d., kol ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau, kol ieškovė sulauks 24 metus, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192¹ straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

26. Atsakovo savanoriškai po ieškovės kreipimosi į teismą dienos ieškovei mokėtas išlaikymas įskaitytinas į teismo sprendimu periodinėmis išmokomis priteistą išlaikymą teismo sprendimo vykdymo stadijoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

28. Šalys nepateikė jų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl dėl jų priteisimo nesprendžiama.

29. Ieškovės pareikšto ieškinio suma – 3 600 Eur ((300 Eur x 12 mėn.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismo sprendimu ieškovei iš atsakovo priteista 180 Eur periodinių išmokų (kas už 12 mėn. yra 2 160 Eur), taigi ieškinys patenkintas 60 proc. ((2 160 Eur x 100 proc.) / 3 600 Eur = 60 proc.).

30. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteisiama 48,60 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (81 Eur x 60 proc.) = 48,60 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

31. Byloje patirta 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovės valstybei priteisiama 5,38 Eur (13,44 Eur x 40 proc. = 5,38 Eur), o iš atsakovo – 8,06 Eur (13,44 Eur x 60 proc. = 8,06 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos 2022 m. rugpjūčio 25 d., kol ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, tačiau ne ilgiau nei sulauks 24 metus, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 48,60 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus, 60 ct) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš ieškovės M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5,38 Eur (penkis eurus, 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 8,06 Eur (aštuonis eurus, 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.