Kauno apygardos teismo sprendimas

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2004 m. liepos mėn. ieškovė R. G. apsigyveno kartu su atsakovu G. D. jo vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro išrašų apie nekilnojamąjį turtą matyti, kad 2008-04-09 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas įsigijo garažą (boksą) su rūsiu Nr. 13, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 2008-09-16 pirkimo–pardavimo sutartimi – garažą (boksą) Nr. 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2009-10-19 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas už 150 000 Lt (43 453,07 Eur) įsigijo 0,12900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype 2010 m. – 2015 m. (duomenys užfiksuoti 2015-09-10) pastatytas gyvenamasis namas, 224,82 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Abu garažai (boksai) ir žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre nurodyti kaip asmeninė G. D. nuosavybė, o gyvenamasis namas įregistruotas G. D. nuosavybės teise. (duomenys neskelbtini), ieškovei su atsakovu esant nesusituokus, gimė sūnus M. D.. Tačiau 2015-12-09 sprendimu Kauno apylinkės teismas panaikino Kauno rajono civilinės metrikacijos 2008-09-23 gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį apie G. D. tėvystę M. D., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir nustatė, kad M. D. biologinis tėvas yra D. Ž.. Dėl nesutarimų šalių santykiai nutrūko 2013 m. pabaigoje. Ieškovė mano, kad gyvenant kartu su atsakovu įgytas turtas (tiek nekilnojamasis, tiek ir kilnojamasis), turėtų būti laikomas bendrąja daline nuosavybe, kadangi šis turtas buvo įgytas jungtinės veiklos pagrindu, sukūrus bendrąją dalinę nuosavybę abiejų asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. Su tuo kategoriškai nesutinka atsakovas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė R. G. savo teises siekia įgyvendinti vadovaudamasi jungtinės veiklos institutu.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.

Bylos nagrinėjimo metu šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu pradėjo gyventi nuo 2004 m. atsakovui priklausančiame bute. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. D., tačiau vėliau - 2015-12-09 teismo sprendimu nustatyta, kad M. D. biologinis tėvas yra D. Ž.. Nors byloje liudijo artimi R. G. asmenys - dukterėčia A. M., mama – M. L. G., tačiau vertinat šių liudytojų parodymus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. pačių šalių paaiškinimais, fotonuotraukomis, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šalys gyveno drauge kaip šeima, kartu vyko į keliones, dalyvavo draugų šventėse, kūrė bendrus planus ir ateitį. Kita vertus, šalių paaiškinimai apie jų tarpusavio santykius nagrinėjamos bylos kontekste rodo jų tarpusavio lojalumo, ištikimybės nebuvimą. Nors ieškovė ir nesutinka su atsakovo aiškinimu, kad jų bendro gyvenimo metu bendras biudžetas buvo tik maistui ir vartojimo reikmėms, tačiau šią aplinkybę patvirtina atsakovo dar iki bylos iškėlimo 2013-05-30 ir 2013-06-03 teikti paaiškinimai Kauno apskrities VMI apie gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas (ieškinio 24 priedas), kuriuose nurodyta, kad už 2008-01-01 – 2012-12-31 laikotarpį šeimos apytikslės vartojimo bei kitos išlaidos (už maisto produktus, drabužius bei kitas ūkines prekes) sudarė iš viso 28 600 Lt ir už jas buvo atsakinga jo gyvenimo draugė; ieškovės kreditinės kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB išrašas, iš kurio matyti, kad lėšos sąskaitoje buvo naudojamos maisto prekėms, drabužiams, pramogoms, kelionėms; 2012-06-04 paskolos sutartis Nr. 2012-06-04/01, kuria ieškovės pusbrolis E. R. paskolino 85 500 Lt namo užbaigimui ir įrengimui, o paskolos gavėju nurodytas vien tik atsakovas G. D.. Šalys skirtingai aiškina jų bendro gyvenimo pabaigą: ieškovė – kad jų santykiai pasibaigė 2013 m. pabaigoje, atsakovas – kad jų santykiai nutrūko 2013 m. sausio mėnesį, tačiau jo nurodomos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) (t. y. ginčo name) jis bendravo su vaiku pagal R. G. nustatytą sąlygą, 2013-06-17 perleistas R. G., tikslu užtikrinti vaiko, kurio, kaip paaiškėjo vėliau, atsakovas nėra tėvas, gyvenamąją vietą, asmeninės nuosavybės teise priklausantis vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti situaciją, kad šalių bendras gyvenimas nutrūko 2013 m. pradžioje, o iki metų pabaigos jų bendravimas buvo epizodinis.

Tačiau aplinkybė, kad šalis siejo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas automatiškai bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali tam tikro turto įgyti asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016; kt.). Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016).

Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, skirtingai nei susituokusių asmenų atveju, kai (nesant vedybų sutarties) galioja įstatymu įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo prezumpcija, pagal kurią sutuoktinių turto dalys yra lygios, jungtinės veiklos sutarties tarp nesusituokusių asmenų atveju taikomos dalinės nuosavybės teisės normos ir partnerių dalys nustatomos atsižvelgiant į jų susitarimą. Sutarties turinys, jos sąlygos yra teisiškai reikšmingos kiekvienai iš jos šalių tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės nustatymui. Vien tai, kad jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo šios sutarties sudariusios rašytine forma, nesudaro pagrindo preziumuoti, kad dėl konkrečių įnašų ir dalių jos nebuvo susitarusios. Pastarosios aplinkybės įrodinėjimo pareiga byloje tenka ja besiremiančiai šaliai. Nagrinėjamoje byloje CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija taikytina ieškovei įrodžius ir teismui nustačius, kad dėl konkrečių dalių jungtinės veiklos sutarties šalys nebuvo susitarusios. Kitu atveju sutarties šalių valia dėl dalių bendrojoje nuosavybėje nustatytina vertinant bendras sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, įtvirtintas CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašus pinigais, kitu turtu, profesines ir kitas žinias, įgūdžius ir t. t.

Abi šalys nurodė, kad jos turėjo santaupų ir iš darbo Didžiojoje Britanijoje. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei viena iš šalių nepateikė įrodymų apie jų turėtas išlaidas nei šalims gyvenant Didžioje Britanijoje, nei Lietuvoje iki jų bendro gyvenimo pradžios – 2004 m. Šalys teismo posėdyje tik patvirtino, kad atsakovas G. D. iš savo asmeninių lėšų 2003 m. įsigijo vieno kambario butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovė R. G. 1997 m. – 2002 m. Didžioje Britanijoje uždirbo (jos pateiktais skaičiavimais, remiantis kvitais) 49 594 Eur (t. 4, b. l. 2 – 15).

Iš rašytinių duomenų matyti, kad ieškovė AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2005-01-01 (įvairia valiuta) turėjo pradinį likutį – 798,14 Lt, 923,37 GBP (ekvivalentas 4 493,30 Lt), 1902,07 USD; pinigus konvertavo, sąskaitą papildydavo, iš sąskaitos išimdavo grynais, o 2005-06-03 visas sąskaitoje turėtas lėšas – 52 579,21 Lt pervedė į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke Hansabankas. Jau minėtą sąskaitą SEB banke 2005-06-03 papildė ir ieškovės motina M. L. G., pervesdama į ją 29 998,50 Lt. AB SEB banko 2017-06-08 pažyma apie likutį (t. 2, b. l. 83) rodo, kad tame pačiame banke ieškovė turėjo ir kitą sąskaitą – Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje 2004-12-31 buvo 51 560,00 Lt likutis, tačiau tai buvo terminuotas indėlis, ir tiek 2004-01-01 pradžioje, tiek 2010-07-02 pabaigoje sąskaitos likutis buvo 0 (t 4, b. l. 171 – 176).

Iš Swedbank, AB 2017-07-19 pažymos apie R. G. indėlių sąskaitas laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2017-07-17 (t. 2, b. l. 185 - 190) matyti, kad šiame banke ieškovė turėjo 95 terminuoto, terminuoto periodinio indėlio sąskaitas. Ieškovės asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB už laikotarpį 2004-01-01 – 2014-12-31 išrašas (t. 3, b. l. 2 -42) rodo, kad R. G. į šią sąskaitą 2005-06-03 iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pravedė 52 579,21 Lt; 2005-09-29 ieškovė į savo motinos M. L. G. sąskaitą pervedė 51 100 Lt, nurodydama, kad tai sąskaitos papildymas, o motina tą pačią dieną į ieškovės sąskaitą pervedė 51 098,50 Lt, nurodydama, kad tai pinigų grąžinimas; tą pačią dieną, t. y. 2005-09-29 ieškovė į savo terminuoto indėlio sąskaitą pervedė 51 000,00 Lt, o 2006-02-07 tą pačią sumą su indėlio palūkanomis, viso – 51 311,81 Lt, grąžino atgal į sąskaitą (t. 2, b. l. 48); 2006-02-07 ieškovė į motinos M. L. G. sąskaitą pervedė 51 000 Lt, nurodant, kad tai sąskaitos papildymas, o 2006-03-16 M. L. G. į ieškovės sąskaitą pervedė 51 000 Lt, nurodant, kad tai sąskaitos papildymas; 2006-03-20 ieškovė į savo terminuoto indėlio sąskaitą pervedė 51 613,45 Lt, o 2006-05-03 tą pačią sumą su indėlio palūkanomis, viso – 51 693,45 Lt, grąžino atgal į sąskaitą (t. 2, b. l. 49); 2006-03-20 ieškovė į terminuoto indėlio sąskaitą pervedė 2 450,32 Eur, o 2006-03-31 visą sumą grąžino į tą pačią sąskaitą (t. 2, b. l. 50); 2006-04-19 ieškovė į terminuoto indėlio sąskaitą pervedė 1946,32 Eur, o 2007-12-22 tą pačią sumą su indėlio palūkanomis, viso – 2021,12 Eur grąžino į sąskaitą (t. 2, b. l. 58); 2006-05-03 pervestą iš terminuoto indėlio sumą konvertavo į 18 724,00 USD, 2006-06-05 ieškovė į terminuoto indėlio sąskaitą pervedė 18 725,40 USD, o 2009-01-22 tą pačią sumą su indėlio palūkanomis, viso – 20 236,13 USD grąžino į sąskaitą (t. 2, b. l. 47), 19 736,33 USD konvertavo į litus; 2009-01-22 ieškovė pervedė į terminuoto indėlio sąskaitą 51 740,76 Lt, o 2010-01-25 tą pačią sumą su indėlio palūkanomis, viso – 55 346,02 Lt grąžino į sąskaitą (t. 2, b. l. 51); 2010-01-25 ieškovė pervedė į terminuoto indėlio sąskaitą 50 000,00 Lt, o 2010-08-06 tą pačią sumą su indėlio palūkanomis, viso – 50 376,39 Lt grąžino į sąskaitą (t. 2, b. l. 52); 2010-08-26 ieškovė pervedė į terminuoto indėlio sąskaitą 48 000,00 Lt, o 2010-11-24 tą pačią sumą su indėlio palūkanomis, viso 48067,47 Lt grąžino į sąskaitą (t. 2, b. l. 54); ir kt.

Ieškovės asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išsami analizė rodo, kad pinigus iš šios sąskaitos ieškovė nuolat pervesdavo į terminuotų indėlių sąskaitas, o kuomet ieškovės santaupos buvo pervestos į indėlio sąskaitą, jos vienintelės pajamos buvo darbo užmokestis, vėliau – išmokos iš VSD fondo, o išlaidas sudarė išlaidos kreditinės kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB papildymui (t. 4, b. l. 98 – 125), maisto prekėms, drabužiams, pramogoms, palyginus nedidelių sumų išgryninimas. Ieškovė, pateikusi savo paaiškinimą raštu dėl grynųjų pinigų išėmimo kaupimui namuose nekilnojamojo turto įsigijimui (t. 4, b. l. 36 – 183), 2018-06-07 teismo posėdyje taip ir nesugebėjo pateikti loginio paaiškinimo dėl atliktų piniginių operacijų racionalumo, kaip pvz. vieną ir tą pačią dieną - 2006-12-19 – 50,00 Lt, po to – 400,00 Lt nuėmimą kaupimui namie, nors pinigų padėjimas į terminuotus indėlius, pinigų konvertavimas, darbo patirtis (jos paaiškinimu, UAB (duomenys neskelbtini) dirbo ir finansų direktorės pavaduotoja), rodo jos sugebėjimą valdyti pinigines lėšas.

Į bylą pateiktos dvi pinigų dovanojimo sutartys: 2001-11-13, kuria M. L. G. ir V. J. G. padovanojo savo dukrai R. G. 30 000 Lt ir 2003-02-25 pinigų dovanojimo sutartis, kuria tėvai dukrai padovanojo taip pat 30 000 Lt (t. 1, b. l. 84, 85), nepatvirtina ieškovės nurodomos aplinkybės, kad ji turėjo pakankamai didelę sumą grynųjų pinigų, kuria pridėjo prie ginčo nekilnojamo turto įgijimo (t. 4, b. l. 183 – 184) , o remiantis ieškovės banko sąskaitos išrašais, patvirtinančiais, kad ieškovės motina į ieškovės sąskaitą 2005-06-03 pervedė 29998,50 Lt ir nesant kitų įrodymų, kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti situaciją, kad pervesta suma ir yra ta suma, kurią ieškovei padovanojo tėvai ir kurią ieškovė laikė indėliuose.

Atsakovas G. D. pagal darbo užmokesčio apskaičiavimo lentelę, remiantis kvitais (t. 3, b. l. 109 - 171) laikotarpiu nuo 1996-09-20 iki 2001-10-13 iš G'S MARKETING LTD gavo 31 323,66 GBP darbo užmokesčio.

G. D. asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB (t. 2, b. l. 99 - 160) išrašo analizė ginčui aktualiu laikotarpiu rodo, kad 2009-01-01 likutis joje buvo 11 000,00 GBP, 25 561,28 Lt, sąskaita pagrinde buvo papildoma VĮ (duomenys neskelbtini) pervedamu darbo užmokesčiu, o išlaidas sudarė išlaidos pirkiniams Lietuvoje, o taip pat ir Lenkijoje, mokesčiams už komunalines paslaugas, išimamos nemažos grynųjų pinigų sumos, maisto produktams ir kitoms buities prekėms; 2009-01-12 34 000,00 Lt pervesta į indėlio sąskaitą, o 2009-04-14 grąžinta 34 680,00 Lt ir ši suma vėl pervesta į indėlio sąskaitą, 2009-10-19 iš indėlio sąskaitos grąžinta 35 920,93 Lt, atsakovo įmokėta 114 242,46 Lt, 119 009,00 Lt pervesta į AB SEB banke esančią sąskaitą, nurodant jog tai UAB (duomenys neskelbtini) kredito pagal 2007-05-29 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimui, atsakovo įmokėta 9 650,00 Lt ir pervesta UAB (duomenys neskelbtini) 40 991,01 Lt nurodant, jog tai už žemės sklypą pagal sutartį.

2013-05-30 paaiškinime Kauno apskrities VMI (t. 1, b. l. 86 -87) atsakovas yra nurodęs ne banke turėtus pinigų likučius laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2012-12-31 (2008-01-01 – 435 000 Lt, 2009-12-31 – 382 674,56 Lt, 2010-12-31 – 428 171,29 Lt, 2011-12-31 – 429 857,97 Lt, 2012-12-31 – 388 498,38 Lt) , o jų sudarymo šaltiniu įvardijo: pajamas, uždirbtas (duomenys neskelbtini) LtD ir gautas iš darbo VĮ (duomenys neskelbtini), grynuosius pinigus, dovanotus D. D. (80 000 Lt, paaiškinimo 5 p.), paskolą, gautą iš fizinio asmens E. R.. Iš nurodytų pajamų šaltinių buvo įsigytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir šiame sklype pastatytas gyvenamasis namas (paaiškinimo 6 – 7 p.). Iš esmės analogiški duomenys pateikiami ir 2013-06-03 atsakovo G. D. paaiškinime (t. 1, b. l. 89 – 91).

2012-06-04 paskolos sutartimi G. D. pasiskolino iš E. R. 85 500 Lt, įsipareigodamas tokią pat sumą grąžinti iki 2020-06-04 (t. 1, b. l. 175 - 176). Kaip matyti iš pažymos apie ieškovės indėlių sąskaitas, artimu paskolos suteikimui laikotarpiu, t. y. 2012-04-09 buvo uždaryta ieškovės 39 000,00 Lt indėlio sąskaita ir tą pačią dieną atidaryta 39 078,87 Lt indėlio sąskaita, kuri buvo uždaryta 2012-07-07 ir kt. (t. 2, b. l. 185- 190). Nurodytos aplinkybės, kai iš ieškovės giminaičio skolindamasis pinigus sutartį pasirašo vien tik atsakovas, o apie paskolos grąžinimą tik 2018-06-07 teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad dalį šios paskolos grąžino, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, kai atsakovas skolinasi pinigus, o ieškovė nemažas pinigų sumas laiko terminuotuose indėliuose, iš esmės patvirtina atsakovo aiškinimą, kad bendrų pinigų nekilnojamajam turtui įsigyti, t. y. ir namui pastatyti bei įrengti, nebuvo ir kiekvienas jų savo finansines lėšas tvarkė atskirai.

Pažymėtina ir tai, 2013-06-17 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas G. D. pardavė R. G. jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nustatė uzufruktą šiam butui, t. y. G. D. teisę neatlygintinai gyventi ir naudotis butu iki gyvos galvos (t. 1, b. l. b. l. 73-78). Nors sutartyje nurodyta, kad pinigus (49 999,00 Lt) G. D. gavo, tačiau nagrinėjant bylą teisme atsakovas tvirtino, jog sutartyje nurodytos sumos negavo, ieškovė tokios aplinkybės leistinais įrodymais nepaneigė, o jos aiškinimas, kad už butą ji sumokėjo dar 1999 m. užsienyje uždirbtais ir tėvų namuose laikytais pinigais, nėra įtikinamas, vertinant jos gebėjimą valdyti lėšas indėlių sąskaitose, valiutų konvertavimą.

2014-08-05 skolos sutartimi (t. 1, b. l. 174) G. D. paskolino R. G. 10 000 Lt, o VĮ (duomenys neskelbtini) 2014-08-07 ieškovės vardu registruota transporto priemonė TOYTO AVENSIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 44, t. 2, b. l. 162), patvirtina atsakovo aiškinimą, kad pinigus jis paskolino ieškovei automobilio pirkimui. Ši aplinkybė, nors ir pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, taip pat leidžia spręsti, kad ieškovė grynųjų pinigų neturėjo, o jos 2014-07-14 (t. y. artimu laikotarpiu) iš indėlio sąskaitos pervestos sumos – 6 000 Lt – dalis – 5 980 Lt tą pačią dieną buvo pervesta į kreditinės kortelės sąskaitą (t. 3, b. l. 39).

Ieškovė yra pateikusi jos pasirašytus pasiūlymus dėl plytelių, tapetų įsigijimo, langų apipavidalinimo, baldų projektavimo (t. 1, b. l. 96 – 133), tačiau įrodymų, kad ji ir apmokėjo už šiuos gaminius, medžiagas, projektavimo darbus, byloje nėra. Pagalba padedant tvarkyti ūkio reikalus (pvz. pasiūlymų derinimas bei priėmimas ar kt.), tuo metu kai ieškovė buvo netekusi darbo UAB (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad R. G. ir G. D. susitarė bendrai rūpintis turtu (namo statyba bei įrengimu), ir pati savaime nėra nuosavybės įgijimo į pastatytą namą pagrindas.