Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, anksčiau 8 kartus teistas:

1) 1998-09-24 Kauno m. apylinkės teismo, pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. - 2 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2003-09-19 Kauno m. apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 187 str. 3 d., 178 str. 1 d., 63 str. 4 d., 5 d., 65 str. - 10 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2004-03-12 Kauno m. apylinkės teismo, pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. - 1 metams laisvės atėmimo; subendrinus su 2003-09-19 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 metai 2 mėn. laisvės atėmimo;

4) 2005-05-09 Kauno m. apylinkės teismo, pagal BK 178 str. 2 d. – 1 metams laisvės apribojimo; 2005-05-09 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 parų;

5) 2007-09-19 Kauno m. apylinkės teismo, pagal BK 259 str. 2 d. – 6 MGL bauda;

6) 2008-09-25 Kauno m. apylinkės teismo, pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 259 str. 2 d. - 1 metams 6 mėn. laisvės atėmimo. Šis nuosprendis 2008-12-09 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas ir paskirta į 1 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmė;

7) 2011-12-08 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 9 mėn. laisvės atėmimo, subendrinus su 2008-12-09 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 1 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė 2 metai 2 mėn. laisvės atėmimo;

8) 2014-11-14 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4d. areštu 27 paroms. Paskirtą bausmę BK 64¹ str. pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, jog paskirta bausmė – areštas 18 parų. Bausmės neatlikęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2014 m. lapkričio 17 d. apie 11.11 val. Kalniečių g. 247, Kaune, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atsidarius automatiniams garažo vartams įsibrovė į daugiabučio namo garažų masyvą ir nenustatytam asmeniui stovint po garažo vartais tam, kad šie automatiškai neužsidarytų ir stebint aplinką, kad nieks nepastebėtų, paėmė garaže stovėjusį nukentėjusiajai D. Ž. priklausantį dviratį „TREK 3700 Green“, ir su juo iš garažų patalpos pasišalino, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai D. Ž. priklausantį 1000 litų vertės turtą.

A. J. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas įvyko lapkričio 17 dieną. Čia buvo Kalniečių ir Ukmergės gatvių sankryžoje, prie Maksimos. Ten būnant su iš matymo pažįstamu A. bei kalbantis pamatė, kad šalia gatvės stovėjusiame name atsidarinėja garažo vartai ir išvažiuoja mašina. Sugalvojo tada nueiti pažiūrėti į tą garažą. Jau kai buvo garaže, tai vartai pradėjo po truputį užsidarinėti. Kad vartai neužsidarytų, tai A. tada atsistojo tiesiai prie vartų ir su koja laikė, kad neužsidarinėtų vartai, Užėjus į garažą pamatė dviratį. Dviratis buvo šviesios spalvos. Tai kalnų dviratis. Jo padanga buvo truputėlį nuleista. A. prieš atsistodamas prie vartų jų laikyti dar apžiūrėjo garaže, ar nėra daugiau ko paimti. o jis pats tada sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Niekas jų nepastebėjo, iš namo niekas jų nesivijo, nešaukė ant jų. Su A. daugiau nesimatė. Dviratį pardavė stoties turguje. Pardavė jį turguje už 200 litų. Pinigus jau išleido. Anksčiau yra taip pat teistas už vagystes. Anksčiau vogė iš automobilių. Nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad į garažą buvo patekta paties garažo vartams automatiškai atsidarius, o ne išlaužus jų spyną ar atidarymo mechanizmą, kvalifikacijai visiškai jokios reikšmės neturi, kadangi patekimas į privatų garažą yra apribotas bet kokiems pašaliniams asmenims, taigi ir kaltinamajam, kuris tai neabejotinai supranta, nes tame name negyvena.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007).

Pagal šią praktiką BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam įsibrovimo požymiui konstatuoti yra svarbu nustatyti jau vien tik tai, kad patekimas į tokias patalpas pašaliniams asmenims yra apribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2009, 2K-592/2011).

Taigi, vadovaujantis minėta praktika, nagrinėjamu atveju A. J. padaryto nusikaltimo kvalifikacijai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį reikšmės visiškai neturi, ar į garažą jis pateko patiems garažo vartams automatiškai atsidarius, kaip, kad yra nustatyta, ar į jį būtų patekęs išlaužęs garažo vartus ar jų spyną, nes bet kokiu atveju, kaip minėta, patekimas į šį garažą pašaliniams asmenims be jo savininkų žinios iš viso negalimas, ką, sprendžiant iš parodymų, žinojo ir suprato kaltinamasis.

Nustačius kvalifikuojantį įsibrovimo požymį veikos kvalifikavimui taip pat visiškai jokios reikšmės neturi pagrobto turto – dviračio vertė. Pažymėtina, kad kaltinamasis su pagrobtu dviračiu iš karto pasišalino iš įvykio vietos, dviratį pardavė, kas reiškia, kad jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 178 str. 2 d.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas A. J. pripažinti kaltu padarius BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

A. J. prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, todėl tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors nustatyti duomenys rodo su juo kartu veikus dar vieną asmenį, tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, jis byloje nėra kaltinamasis, apie jį faktiškai jokios informacijos negalėjo suteikti ir kaltinamasis, todėl nėra pagrindo pripažinti kad A. J. veikė bendrininkų grupę su šiuo asmeniu, kas tokiu atveju galėtų būti jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

A. J. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė jau būdamas anksčiau 8 kartus teistas, tame tarpe už vagystes, baustas ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, turi neišnykusį teistumą, šį nusikaltimą padarė praėjus tik trims dienoms po to, kai 2014-11-14 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d ir nubaustas arešto bausme, kas rodo jų tokį elgesį esant tipiniu, taip pat tai rodo, kad pats kaltinamasis savo tokio elgesio nevertina kritiškai, nesistengia pasitaisyti, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių ir ateityje nenusikalsti, bet yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Tuo pačiu tai reiškia, kad kaltinamasis yra recidyvistai BK 27 str. prasme, kuriems įstatymas numato tipinę bausmę – laisvės atėmimą (BK 56 str.).

Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, nevedęs, į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tai reiškia, kad yra pagrindas manyti, kad A. J. yra įmanomą taisyti, paveikti jį taip, kad ateityje nenusikalstų, o taip pat ir teisingai nubausti paskiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę ir ją vykdant realiai.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis nustatytinas ne didesnis nei BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

A. J. paskyrus bausmę – laisvės atėmimą, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą).

A. J. naują nusikaltimą padarė jau po 2014-11-14 teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo (nauja veika padaryta 2014-11-17), kuris jau yra įsiteisėjęs, kas reiškia, kad jis naują nusikaltimą padarė neatlikęs prieš tai teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės. Todėl jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turės būti subendrinta su 2014-11-14 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme pagal BK 64 str., taisykles.

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra įrodytas, todėl turi būti patenkintas. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji naują dviratį pirko už 1800 litų, naudojo apie 2 metus, dviratis buvo gero stovio, techniškai tvarkingas, jos prašoma priteisti suma – 1000 litų, kurią nukentėjusioji vertino pagal rinkos kainas, teismo manymu yra atitinkanti realią iš jos pagrobto dviračio vertę šiuo metu. Pats kaltinamasis taip pat sutiko su reikalaujama priteisti suma. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatomis, teismas iki euro įvedimo dienos ir euro įvedimo dieną (2015 m. sausio 1 d.) paskirtų piniginių baudų ar nustatytų piniginių prievolių dydį savo sprendimuose privalo nurodyti litais ir eurais, o apskaičiavimams taikyti perskaičiavimo kursą. Kadangi litai bus perskaičiuojami į eurus, taikant oficialų lito ir euro kursą 1 EUR = 3,45280 LTL, tai 1000 Lt atitinka 289 eurus ir 62 eurocentus.

Byloje elektroniniu paštu buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias tarnyba patyrė dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo ginant A. J. šiame procese.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto A. J. ir šioje byloje vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau teismas sprendžia, kad šioje byloje advokato darbo apmokėjimui patirtų išlaidų priteisti iš kaltinamojo negalima. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniųjų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014).

Byloje esantis daiktinis įrodymas nuosprendžiui įsiteisėjus – vienas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas voke baudžiamojoje byloje, paliktinas šioje byloje kaip dokumentinė tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 1 metams ir 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. J. laisvės atėmimo bausmę 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį (10 parų) 2014-11-14 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir iki dabar neatliktos arešto bausmės, prieš tai ją pakeitus į laisvės atėmimą (1 arešto parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai) ir galutinę subendrintą bausmę A. J. paskirti laisvės atėmimą 10 mėnesių ir 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą ir pratęsti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2014-11-19 iki šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios dienos, kai A. J. buvo laikinai sulaikytas ir paskyrus kardomąją priemonę suėmimą suimtas, prilyginant 1 (vieną) sulaikymo dieną 1 laisvės atėmimo dienai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus – 1 kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą voke baudžiamojoje byloje, palikti šioje byloje kaip dokumentinę tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. J. nepriteisti.

Nukentėjusiosios D. Ž. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti jos naudai iš A. J. 1000 litų (289,62 eurų).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.