- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- I-2762-484/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01357-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–7).
Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. iki 2018 m. vasario 28 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų.
Paaiškina, kad buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kurių plotas buvo nuo 6,43 kv. m. iki 8,1 kv. m. Lukiškių TI-K kamerose laikoma po 3–4 asmenis, tačiau kamerose buvo dvi kėdės. Sanitariniai mazgai yra toje pačioje patalpoje, atskirti 1,35 m sienele, o nuo stalo nutolę 1, 50 m. Pažymi, kad sanitariniai mazgai neįrengti kaip atskiros kabinos, todėl neužtikrinamas privatumas jais naudojantis.
Teigia, kad Lukiškių TI-K kameros neatitinka ir higienos normų reikalavimų, t. y. ventiliacija neveikia, pilna tarakonų, neužtikrinamas apšvietimas, temperatūra, nevalomi langai, kuriuos išsivalyti trukdo ant langų sumontuotos grotos. Kamerose drėgna, tamsu, čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija. Taip pat kamerose, kurios yra pusrūsyje drėgnumas viršija 70 proc. Paaiškina, kad švaraus oro kiekis neatitinka norminio oro švarumo. Taip pat oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų.
Lukiškių TI-K suteikia teisę vieną valandą pasivaikščioti lauke, nors pagal Europos Komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimo antrąjį bendrąjį pranešimą Nr. CPT/Inf (92)3, mano, kad turi teisę 8 valandas per dieną praleisti lauke.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K dažnai nebūna šilto (karšto) vandens ir nesudaryta galimybė visą kūną prausti po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Lukiškių TI-K maistas nėra skanus, jo energetinė vertė – nuo 1300 iki 1500 kcal. Paaiškina, kad jo svoris yra 70 kg, ūgis – 184 cm, kasdien sportuoja, todėl Lukiškių TI-K nėra užtikrinamas maisto kiekis ir kokybė.
Teigia, kad dėl tokių sąlygų patyrė miego sutrikimus, depresiją, pažeminimą, fizinius nepatogumus, diskomfortą, dvasinius ir psichologinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23–32).
Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2018 m. vasario 28 d. Vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Tvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija skirstydama atvykusius asmenis į kameras laikosi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.
Paaiškina, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos yra įrengti stalai kartu su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 kv. m. x 0,7 (1,33 kv. m.). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 kv. m.) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 kv. m.), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m.). Pažymi, kad Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti. Teigia, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama. Pažymi, kad langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu.
Nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, ne žemesne nei 1,5 m aukščio. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m.), kurioje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos kamerose: nuo Nr. 1 iki 75, nuo Nr. 226A iki 244, nuo Nr. 104 iki 200, nuo Nr. 202 iki 227, nuo Nr. 356 iki 370, nuo Nr. 371 iki 385, nuo Nr. 309 iki 323, nuo Nr. 324 iki 338, nuo Nr. 340 iki 352. Pažymi, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose: nuo Nr. 252 iki 257, nuo Nr. 386 iki 395, nuo Nr. 406 iki 417, nuo Nr. 418 iki 426.
Lukiškių TI-K priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai, bendraudami su suimtaisiais bei nuteistaisiais, laikosi bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Kamerose yra dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, kamerose langai pritaikyti vėdinti, jos vėdinamos natūraliu būdu per langus. Atkreipia dėmesį, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės. Gyvenamosiose kamerose oro temperatūra yra ne mažesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Taip pat Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema.
Lukiškių TI-K sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę iki 15 minučių. Asmens privatumui užtikrinti dušo patalpose įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Visi suimtieji kasdien turi teisę vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Jeigu suimtasis sutinka, pasivaikščiojimo gali nebūti arba jis gali būti sutrumpinamas. Paaiškina, kad pagal Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 nuostatas, 8 valandų rekomendacija yra taikoma įvairiai veiklai kalinimo metu, tačiau ne pasivaikščiojimui gryname ore.
Nurodo, kad Lukiškių TI-K maistas tiekiamas dienotvarkėje nustatytu metu, o pagamintas maistas yra tikrinamas. Pažymi, jog valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka fiziologines mitybos normas.
Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2018 m. vasario 28 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas plotas.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), kaip ir iki 2015 m. spalio 30 d. galiojusi Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.
EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).
Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Bylos medžiaga patvirtina ir nėra ginčo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2018 m. vasario 28 d. buvo laikomas šiose kamerose: 7,48 kv. m. ploto kameroje Nr. 110 (1 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 199 (1–2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 191 (1–2 asm.); 7,94 kv. m. ploto kameroje Nr. 174 (1–2 asm.); 7,56 kv. m. ploto kameroje Nr. 150 (1–2 asm.); 7,30 kv. m. ploto kameroje Nr. 315 (1–2 asm.); 7,76 kv. m. ploto kameroje Nr. 320 (1–2 asm.). Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktą informaciją, darytina išvada, jog pareiškėjas vertinamu laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 231 parą. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose laikytų asmenų skaičių, spręstina, kad tinkamas plotas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui buvo užtikrintas visą kalinimo laikotarpį, pareiškėjui skirtingais laikotarpiais teko nuo 3,65 kv. m. iki 7,94 kv. m. ploto. Todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių pareiškėjo teisę į minimalų 3,6 kv. m. gyvenamąjį plotą.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo įrengta pakankamai kėdžių.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti stalas (1 vnt.) ir taburetės arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukai.
Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose 2–4 lovos yra įrengti stalai kartu su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos (b. l. 23–32).
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus Pranešime ,,Dėl K. K. skundo” pažymėta, jog kamerose iki 4 lovų yra kėdutės, o kamerose, kuriose daugiau kaip 4 lovos – suolai, kurie atitinka stalo dydį (b. l. 36–39).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nenurodė, jog prašė Lukiškių TI-K administracijos išduoti jam papildomų baldų, o ši atsisakiusi tai padaryti. Teismas pažymi, kad šis pareiškėjui kilęs nepatogumas taip pat susijęs su kameros ploto trūkumu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas teisės aktais nustaytas minimalus plotas, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.
Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai neužtikrino privatumo.
Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.
Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).
Byloje pateiktame Lukiškių TI-K Pranešime ,,Dėl K. K. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (b. l. 36–39).
Žemesnės instancijos teismas
Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Remiantis byloje pateiktais duomenimis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, darytina išvada, kad sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nei vienoje kameroje, kurioje buvo pareiškėjas. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista visą jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2018 m. vasario 28 d., iš viso 231 parą.
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kameros neatitinka higienos normų reikalavimų, t. y. neužtikrinama ventiliacija, apšvietimas, temperatūra, oro judėjimo greitis, kaupiasi drėgmė. Taip pat kamerose yra tarakonų.
Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatos, kurių 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 p.).
Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 p.).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas kameroje Nr. 199. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2018 m. vasario 28 d. buvo laikomas kamerose Nr. 110, 150, 174, 191, 199, 315, 320 (b. l. 23–32).
Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai, iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai. NVSC, periodiškai atliekantis sveikatos saugos kontrolę, ventiliacijos, apšvietimo, temperatūros, netinkamo oro judėjimo greičio, drėgmės pažeidimų, tarakonų buvimo požymių ar kitų pažeidimų, Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nenustatė (b. l. 40–42, 49–51, 52–53, 54–55, 62–63).
NVSC 2017 m. balandžio 6 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-437(16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 110, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. liepos 12 d., buvo vizualiai nešvarūs langų stiklai (b. l. 46–48). NVSC 2017 m. gegužės 3 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-638(16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 110, langų stiklai buvo vizualiai švarūs (b. l. 52–53). Šiuo atveju NVSC nustatytas pažeidimas pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas kameroje Nr. 110 nebuvo laikomas, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nenustatyti.
NVSC 2017 m. gegužės 17 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-744(16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 110 buvo vizualiai nešvarus grindų paviršius (b. l. 56–58). Lukiškių TI-K 2017 m. birželio 6 d. rašte Nr. 9-6557 nurodyta, kad suimtieji bei nuteistieji privalo tvarkyti kameras, kuriose gyvena, t. y. valyti kameros sienų, grindų, langų, baldų, durų (iš kameros pusės), sanitarinių įrenginių paviršius. Gyvenamųjų kamerų tvarkos palaikymui yra išduodamas valymo inventorius. Kamerų gyventojams išaiškinta, kad kameras ir langus valyti turi jie patys (b. l. 61). NVSC 2017 m. birželio 29 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-1078 (16.16.8. 10.12) nustatyta, kad pakartotinio patikrinimo metu, kameroje Nr. 110 grindų paviršius buvo vizualiai švarus ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 62–63). Šiuo atveju Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimas taip pat nustatytas ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas šioje kameroje nebuvo laikomas, todėl nėra pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
NVSC 2017 m. rugsėjo 25 d. Patikrinimo akte Nr. PA.10-1494 (16.16.8. 10.12) nustatyta, kad kameroje Nr. 320, kurioje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 27 d., buvo vizualiai nešvarūs langų stiklai (b. l. 66–68). Lukiškių TI-K 2017 m. spalio 11 d. Rašte Nr. 9-10992 nurodyta, kad šioje kameroje vidinėje pusėje esančios grotos laikinai išimtos, kad būtų galima pasiekti išvalyti langus ir kamerų stiklai išvalyti (b. l. 70). Kadangi šiuo atveju pažeidimas buvo nustatytas ir pašalintas laikotarpiu, kai pareiškėjas šioje kameroje nebuvo laikomas, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu taip pat nekonstatuotini.
Iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į NVSC dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Lukiškių TI-K administracija ginčo laikotarpiu buvo sudariusi sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Pagal šią sutartį buvo sutarta, kad bus nuolat vykdoma patalpų priežiūra (išsiaiškinant vabzdžių buvimą ir atliekant jų naikinimo darbus) (b. l. 71–78). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K administracija ėmėsi būtinų priemonių parazitams, tarakonams, graužikams išvengti, todėl Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu taip pat nekonstatuotini.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad negali išsivalyti kameroje esančių langų, nes trukdo įmontuotos grotos.
Kaip minėta, Eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos ir lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apie lango įrengimą atitinka nurodytų teisės aktų reikalavimus, todėl šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K neužtikrino teisės kasdien pasivaikščioti lauke 8 valandas.
BVK 103 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.
Pažymėta, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, jog turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo suteikiama mažiau negu valanda pasivaikščioti gryname ore ar buvo trukdoma pasinaudoti šia teise. Be to, iš Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės matyti, jog Lukiškių TI-K laikomiems asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore (b. l. 82–83). Teismas neturi pagrindo abejoti dėl BVK nuostatų užtikrinimo, duomenų, kad pareiškėjas norėjo pasivaikščioti, o Lukiškių TI-K pareigūnai to neleido, byloje nėra. Kaip pats pareiškėjas skunde nurodo, vieną valandą per dieną buvo leidžiama pasivaikščioti, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pasivaikščiojimų gryname ore nenustatyta.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K nesudaryta galimybė dažniau nei kartą per savaitę visą kūną prausti po šiltu dušu.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Situaciją, kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo dušu naudotis galėjo kartą per savaitę, EŽTT apibūdino kaip apgailestaujamą, tačiau pažeidimo dėl šių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.44558/98)).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kad Lukiškių TI-K dušuose nuolatos tiekiamas karštas vanduo. Suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše iki 15 minučių (b. l. 36–39). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas buvimo Lukiškių TI-K metu turėjo galimybę kartą per savaitę iki 15 min nusiprausti po šiltu dušu, todėl Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino minėtą pareigą.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą taip pat kildina iš neužtikrinto tinkamo tiekiamo maisto kiekio ir kokybės. Be to, patiekiamas maistas buvo neskanus.
BVK 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal. Teismas pažymi, kad minėtos normos nedirbantiems ir sportuojantiems vyrams energetinės maisto vertės nenustato. Taip pat nenustatyta, kad sportuojantys asmenys būtų priskiriami dirbančiųjų grupei ir turėtų teisę į kitokias mitybos normas nei nedirbantieji. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris, patikrinęs maistą, patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale (b. l. 23–32). Teismas pažymi, kad subjektyvus maisto skonio ar jo vertės suvokimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas teigdamas, kad maitinimas jam, kaip sportuojančiam asmeniui, buvo nepakankamas, nenurodė, koks maitinimas jam turėjo būti skirtas ir kokiu pagrindu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo paskirtas ir turėjo būti tiekiamas kitokio kiekio ir energetinės vertės maitinimas, ar, kad pareiškėjui realiai tiekiamo maitinimo energetinė vertė neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo priažinti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo pasireiškusiu miego sutrikimu, depresija, pažeminimu, fiziniais nepatogumais, diskomfortu, dvasiniais ir psichologiniais išgyvenimais. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą, negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamą poveikį privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimo. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).
Pastebėtina, kad vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, vienais atvejais leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017), kitais atvejais – sudaro pagrindą spręsti, jog pažeidimo pripažinimas nėra tinkama satisfakcija ir turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo kalinamas Lukiškių TI-K pažeidžiant privatumą naudojantis sanitariniais mazgais iš viso 231 parą. Teismo vertinimu, 231 paros laikotarpis, kai pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, laikytinas ilgu ir sudarančiu pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, t. y. 231 parą, į pažeidimo mastą, jo trukmę, į aplinkybę, kad didžiąją laiko dalį pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-771-756/2018, LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-602/2018, LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1062/2018), į aplinkybę, kad pareiškėjas be skunde nurodytų aplinkybių nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir jam priteistinas 650 Eur neturtinės žalos dydis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui K. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.