- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- 2S-1020-459/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02041-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- J. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0010/11/02773 vykdymą, kol bus išnagrinėtos administracinės bylos pagal pareiškėjo skundus, ir prašo iš antstolio Aleksandro Selezniovo išreikalauti vykdomąją bylą. Nurodė, kad pareiškėjui tapo žinoma, kad antstolis Aleksandras Selezniovas atlieka išieškojimo veiksmus iš pareiškėjo turto, nors pareiškėjas su buvusia sutuoktine susitarė, kad pareiškėjas išmokės visą sumą, o buvusi sutuoktinė atsisakys išlaikymo išieškojimo. Nurodo, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, jo padėtis pablogėtų ir pareiškėjo teisių gynimas taptų sudėtingesnis arba neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo J. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
2.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad skundas yra pateiktas antstoliui. Atsižvelgdamas į tai konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nesilaikydama išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, teismui nepateikė jokių įrodymų, jog su skundu kreipėsi į antstolį.
2.3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokie antstolio atlikti veiksmai gali pažeisti jo interesus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad yra iškilusi reali grėsmė pareiškėjo teisių gynimui.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. K. prašo panaikinti 2019 m. kovo 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Apeliantas dėl bylos faktinių aplinkybių nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė faktines aplinkybes, kurios parodo ne tik suinteresuoto asmens antstolio Aleksandro Selezniovo ydingą vykdymą, bet ir esant aiškiems nusikalstamos veikos požymiams. Teigia, kad nors ir buvo priteistas išlaikymas, tačiau apeliantas su buvusia sutuoktine abipusiu sutarimu sutarė, jog apeliantas išmokės visą sumą, o buvusi sutuoktinė atsisakys išlaikymo išieškojimo.
3.2. Apeliantas dėl įrodymų išreikalavimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nurodė išreikalauti vykdomąją bylą, tačiau teismas vykdomosios bylos neišreikalavo, todėl atsisakė nuo įrodymų, esančių vykdomojoje byloje, rinkimo.
3.3. Apeliantas nurodo, kad dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, advokatų veiksmų vilkinant bylos nagrinėjimą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmų neužtikrinant teisinės pagalbos yra pažeidžiamos apelianto teisės, o pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė formaliai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
6. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, be to, pažeidė procesinės teisės normas, neišreikalaudamas vykdomosios bylos iš antstolio Aleksandro Selezniovo, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes. Teigia, kad dėl advokatų, antstolio ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus veiksmų yra pažeidžiamos apelianto teisės, o klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas formaliai.
7. Atsižvelgiant į apelianto nurodytus argumentus, byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepadarė įrodymų vertinimo ir proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, pažeidimų.
8. Vykdymo procesas reglamentuotas Civilinio proceso kodekso, kurio XXXI skyrius detalizuoja skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarką, įskaitant ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šiame procese. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis ir ši procesinė priemonė negali būti taikoma be pagrindo. Vienas iš vykdymo veiksmų sustabdymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo atvejų siejamas su skundo dėl antstolio veiksmų padavimu (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 510 straipsnio 2 ir 8 dalys). Skundą dėl antstolio veiksmų teikiančiam asmeniui pageidaujant, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, apeliantui pageidaujant, jog nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat turėtų pateikti teismui. Taigi skundo pateikimas pačiam antstoliui yra privaloma ir būtina sąlyga inicijuojant laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą ir sprendžiant klausimą dėl jų galimumo. Tai reiškia, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą sprendžia būdamas tikras, kad antstoliui atitinkamas skundas yra pateiktas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, ar teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantas vieną skundo egzempliorių pateikė antstoliui Aleksandrui Selezniovui.
9. Pirma, iš apelianto pateiktų duomenų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apeliantas teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų ir prašymą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė teismui duomenų, kad jis su skundu kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą. Apeliantas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės pateikė skundus Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad skundą yra pateikęs antstoliui ir tuo pagrindu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki kol bus išnagrinėtas skundas, atsižvelgiant į tai sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neįvykdė pareigos (nutarties 8 punktas), teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikti duomenis, kad apeliantas su skundu kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą.
10. Antra, CPK 144 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą, tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, iš esmės nesprendžia skundo pagrįstumo klausimo. Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pats savaime nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Jis visada turi būti susijęs su vienu iš teisių gynimo būdų – šiuo atveju skundo dėl antstolio veiksmų padavimu antstoliui – ir yra papildomas procesas pagrindinės bylos proceso atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju apeliantas ne tik nepateikė duomenų, ar apeliantas skundo kopiją pateikė antstoliui (nutarties 9 punktas), bet ir pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė. Apeliantas nurodo, kad jo procesinė padėtis žymiai pablogės, tačiau įvertinus apelianto nurodytus argumentus sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog apeliantas savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nemotyvuoja, nepateikia jokių objektyvių duomenų ir aiškių argumentų, kad yra iškilusi reali grėsmė jo teisėtų interesų gynimui (CPK 178 straipsnis).
11. Trečia, įvertinus nutarties 9 ir 10 punktuose nustatytas aplinkybes, manoma, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai nebuvo tenkintas apelianto prašymas išreikalauti iš antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomąją bylą, kadangi, kaip nurodyta nutarties 10 punkte, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuo atveju, jei suinteresuoti asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantas ne tik prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir atskirajame skunde nenurodo, kaip vykdomosios bylos išreikalavimas užkirstų kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo jo galbūt palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymą, o vykdomosios bylos neišreikalavimas tokio sprendimo įvykdymą pasunkintų ar padarytų neįmanomą.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 6–11 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
13. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.