- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-11
- Bylos Nr.
- 1A-229-309/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06352-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- E. L., A. A.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. L. ir A. A. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, patikslinto Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi, kuriuo:
E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose;
A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. L. nuteistas už tai, kad įgijo, gabeno, laikė ir realizavo netikrus pinigus, t. y. 2017 m. vasario 9 d., apie 9.30 val., veikdamas kartu A. A., pastarojo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur A. A. automobilyje jam padavė vieną netikrą 50 eurų banknotą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam pasakė minėtą banknotą parduotuvėje perkant prekes iškeisti į tikrus pinigus, tokiu būdu jis įgijo netikrą vieną 50 eurų banknotą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurį pasikėsino realizuoti S. G. komercinės įmonės parduotuvėje „A.“, adresu: (duomenys neskelbtini), pateikdamas pardavėjai atsiskaitydamas už prekes, kurių bendra suma 6,79 eurai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes pardavėja pastebėjo, kad pateikta 50 eurų vertės kupiūra yra netikra, tokiu būdu jis įgijo, gabeno, laikė ir pasikėsino realizuoti Lietuvos apyvartoje esančius netikrus pinigus,
po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nepavykus realizuoti S. G. komercinės įmonės parduotuvėje „A.“, adresu: (duomenys neskelbtini), netikro 50 eurų banknoto, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, apie 10.00 val., veikdamas kartu A. A., pastarojo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur iš A. A. įgytą tą patį netikrą vieną 50 eurų banknotą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nuėjęs į IĮ J. R. parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), minėtą banknotą pateikė pardavėjai atsiskaitydamas už prekes, kurių bendra suma 6,69 eurai, grąžą gaudamas atitinkamai tikrais pinigais, kuriuos parnešė ir atidavė automobilyje sėdėjusiam A. A., tokiu būdu jis gabeno, laikė ir realizavo Lietuvos apyvartoje esančius netikrus pinigus,
po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 10.20 val., veikdamas kartu A. A., pastarajam automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam padavus dar vieną netikrą 50 eurų banknotą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasakius, kad minėtą banknotą jis turi parduotuvėje perkant prekes iškeisti į tikrus pinigus, tokiu būdu jis įgijo dar vieną netikrą 50 eurų banknotą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurį pasikėsino realizuoti IĮ R. G. komercinės įmonės parduotuvėje, adresu: (duomenys neskelbtini), pateikdamas pardavėjai atsiskaitydamas už pirktas prekes, kurių bendra suma 6,85 eurai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes pardavėja pastebėjo, kad pateikta 50 eurų vertės kupiūra yra netikra, tokiu būdu jis įgijo, gabeno, laikė ir pasikėsino realizuoti Lietuvos apyvartoje esančius netikrus pinigus.
1.1. A. A. nuteistas už tai, kad įgijo, gabeno, laikė ir realizavo netikrus pinigus, t. y. 2016 metų vasarą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 3 vienetus Lietuvos apyvartoje esančius netikrus 50 eurų vertės pavyzdžio banknotus su vienoda serija ir numeriu (duomenys neskelbtini), kuriuos laikė įdėjęs į savo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžę, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. vasario 9 d., apie 9.30 val., veikdamas kartu su E. L., automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jis automobilyje padavė E. L. vieną netikrą 50 eurų banknotą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam pasakė minėtą banknotą parduotuvėje perkant prekes iškeisti į tikrus pinigus ir kurį E. L. netrukus pasikėsino realizuoti S. G. komercinės įmonės parduotuvėje „A.“, adresu: (duomenys neskelbtini), pateikdamas pardavėjai atsiskaitydamas už prekes, kurių bendra suma 6,79 eurai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes pardavėja pastebėjo, kad pateikta 50 eurų vertės kupiūra yra netikra, tokiu būdu jis įgijo, gabeno, laikė ir pasikėsino realizuoti Lietuvos apyvartoje esančius netikrus pinigus,
po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nepavykus realizuoti S. G. komercinės įmonės parduotuvėje „A.“, adresu: (duomenys neskelbtini), netikro 50 eurų banknoto, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, apie 10.00 val., veikdamas kartu E. L., automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur E. L. iš jo įgytą tą patį netikrą vieną 50 eurų banknotą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), nuėjęs į IĮ J. R. parduotuvę, adresu: (duomenys neskelbtini), pateikė pardavėjai atsiskaitydamas už prekes, kurių bendra suma 6,69 eurai, grąžą gaudamas atitinkamai tikrais pinigais, kuriuos parnešė ir atidavė jam automobilyje, tokiu būdu jis gabeno, laikė ir realizavo Lietuvos apyvartoje esančius netikrus pinigus,
po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 10.20 val., veikdamas kartu E. L., automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padavė E. L. dar vieną netikrą 50 eurų banknotą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasakė jam minėtą banknotą parduotuvėje perkant prekes iškeisti į tikrus pinigus ir kurį E. L. netrukus pasikėsino realizuoti IĮ R. G. komercinės įmonės parduotuvėje, adresu: (duomenys neskelbtini), pateikdamas pardavėjai atsiskaitydamas už pirktas prekes, kurių bendra suma 6,85 eurai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes pardavėja pastebėjo, kad pateikta 50 eurų vertės kupiūra yra netikra, tokiu būdu jis gabeno, laikė ir pasikėsino realizuoti Lietuvos apyvartoje esančius netikrus pinigus,
po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nepavykus E. L. realizuoti R. G. komercinės įmonės parduotuvėje, adresu: (duomenys neskelbtini), netikro 50 eurų banknoto, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną, laikotarpyje nuo 10.20 val. iki 14.55 val., jis laikė ir gabeno automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje dar vieną netikrą 50 eurų banknotą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kol jį 2017-02-09 automobilio kratos metu rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnai.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. L. prašo išnagrinėti jo bylą ir skirti jam švelnesnę bausmę, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, taip pat skirti nemokamus darbus bei pačius griežčiausius įpareigojimus.
2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis apylinkės teisme vykusio pirmojo teisiamojo posėdžio metu davė neteisingus parodymus, kuriuos buvo davęs ir pirmosios apklausos metu, t. y. jog nuo pat pirmojo apsipirkimo parduotuvėje jis žinojo, kad pinigai yra netikri, nes duoti tokius parodymus jį įtikino (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnas, pažadėdamas jį paleisti iš sulaikymo. Taip pat nurodo, kad jis yra suimtas ilgą laiką ir iš savo klaidų pasimokė, nori padėti savo mamai, vienai auginančiai mažamečius vaikus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti ir gyventi dorai, nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, ateityje pažada nebenusikalsti.
2.2. Šiaulių apygardos teisme 2017 m. rugpjūčio 3 d. gautas nuteistojo E. L. apeliacinio skundo papildymas. Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamojo proceso įstatyme apeliantams nenumatyta galimybė paduotus apeliacinius skundus keisti ar pildyti, šie skundai gali būti tik atšaukiami (BPK 316 straipsnis), be to, minėtas skundo papildymas pateiktas praleidus nuosprendžio apskundimo terminą, jame išdėstyti argumentai iš esmės analogiški apeliacinio skundo argumentams, pateiktas skundo papildymas nenagrinėjamas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo įvertinti jo duotus parodymus, t. y. tai, kad jis savo parodymų nekeitė, tik juos išsamiau papildė, atsižvelgti į tai, kad jis savo kaltę pripažino nuo pat sulaikymo, ir taikyti BK 64¹ straipsnį.
3.1. Nurodo, kad jis nusikalto todėl, kad jam trūko pinigų, dėl savo neteisėtų veiksmų labai gailisi, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Teigia, kad E. L. nežinojo, kur jis pastarąjį kviečia važiuoti, apie tai, kad banknotai netikri, jis (E. L.) taip pat nežinojo, tik po to, kai pastarasis grįžo iš parduotuvės nešinas cigaretėmis ir energetiniu gėrimu, jis (A. A.) pasakė, kad banknotai netikri, taigi, tik trečią kartą eidamas į parduotuvę E. L. suprato savo veiksmus.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. L. ir jo gynėja bei nuteistojo A. A. gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistųjų E. L. ir A. A. apeliaciniai skundai atmetami.
5.1. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų. Spręsdamas E. L. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas įstatymo pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir jam paskyrė tinkamą bausmę.
5.2. Akivaizdu, kad teismas pripažino E. L. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tarp jų ir paties E. L. parodymus, kuriuos jis po pirmojo teisiamojo posėdžio pakeitė, ir motyvuotai nurodė, kodėl vienais E. L. parodymais remiasi, o kitus atmeta. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo argumentais visiškai sutinka ir jų nebekartoja.
6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
6.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. L. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. L. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 213 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, nusikalto būdamas anksčiau teistas keturis kartus (1 t., b. l. 108–114, 115–124), naują nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, taigi yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 125–134), nedirba, yra registruotas darbo biržoje (1 t., b. l. 136). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad E. L. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 13 punktas). E. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
6.2. Nors BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus E. L. už jo padarytą nusikaltimą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nedirba, teisiamajame posėdyje nurodė, kad jo materialinė padėtis yra sunki, skirti jam baudą būtų netikslinga. Įvertinus E. L. asmenybę, taip pat netikslinga būtų skirti ir laisvės apribojimą ar areštą – iš bylos matyti, kad nors ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės – laisvės apribojimas, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas bei nenorą laikytis įstatymų. Be to, paskyrus E. L. laisvės apribojimą su įpareigojimais, teismo įpareigojimų jis nevykdė, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi 2016 m. kovo 9 d. nuosprendžiu jam paskirta laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalis buvo pakeista į areštą.
6.3. Kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu E. L. už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, kuri yra žymiai mažesnė negu šios bausmės vidurkis (BK 213 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 2 metai 1 mėnuo 15 dienų) nėra aiškiai per griežta, ją švelninti nuteistojo skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
7. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
7.1. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).
7.2. Nors skundžiamu nuosprendžiu E. L. nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, tačiau jis iki šio nuosprendžio priėmimo yra teistas keturis kartus, visus kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui, ankstesniu nuosprendžiu paskyrus jam laisvės apribojimą su įpareigojimais, teismo įpareigojimų nevykdė, todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartimi 2016 m. kovo 9 d. nuosprendžiu jam paskirta laisvės apribojimo bausmės neatlikta dalis buvo pakeista į areštą. Tai rodo, kad E. L. išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, sistemingai daro nusikalstamas veikas (jis anksčiau teistas 2015 m. spalio 16 d., 2015 m. gruodžio 17 d., 2016 m. sausio 18 d. ir 2016 m. kovo 9 d. nuosprendžiais), jų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina. Dėl to kolegija sprendžia, kad E. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje vien tik baudžiamojo poveikio priemonės ar priemonių paskyrimo nepakaktų E. L. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytas nusikalstamas veikas jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas. Kartu pažymima, kad tai, jog apeliantas blogina tiek savo, tiek savo artimųjų padėtį, tėra jo paties netinkamo elgesio ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas.
8. Skirdamas bausmę nuteistajam A. A., teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 213 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, nusikalto būdamas anksčiau teistas net devynis kartus (2 t., b. l. 5–23), naują nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui (taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu), yra baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 32–35, 36–43), vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 44). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad A. A. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 13 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
8.1. Apeliuodamas į švelnesnę bausmę, nuteistasis A. A. skunde nurodė, kad jis savo kaltę pripažino nuo pat jo sulaikymo, parodymų nekeitė, tik išsamiau juos papildė.
8.2. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.
Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011).
8.3. Iš bylos matyti, kad A. A., nurodydamas, kad prisipažįsta kaltu, pripažino ne visas byloje neginčijamai nustatytas faktines aplinkybes, kaltu prisipažino tik iš dalies, todėl, kolegijos vertinimu, minėtas nuteistojo teiginys, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikaltimą, yra deklaratyvus, pastarasis tai nurodė tik verčiamas byloje surinktų įrodymų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nepripažino A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kitaip vertinti bylos aplinkybes ir daryti priešingas išvadas apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
8.4. Kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. A. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Apeliantui paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams yra mažesnė negu BK 213 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis yra 2 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl daryti išvadą, kad ši bausmė per griežta, nėra pagrindo.
9. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pagal šio straipsnio 2 dalį 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi A. A. savo kaltę pripažino tik iš dalies, o ne visiškai, baudžiamojoje byloje nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, ji nebuvo baigta baudžiamuoju įsakymu, akivaizdu, kad BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų taikyti apeliantui minėto straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Nuteistųjų E. L. ir A. A. apeliacinius skundus atmesti.