- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-641-425/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00033-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas (pran.)
- Atsakovas
- G. C., I. C., V. Š.
- Ieškovas
- UAB „Žalvija“
- Kategorijos
- 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-641-425/2012
Algirdas Švedavičius Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00033-2012-1
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. spalio 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. C., I. C., V. Š. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-156-500/2012 pagal ieškovo UAB „Žalvija“ ieškinį atsakovams G. C., I. C., V. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Žalvija“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2010 m. liepos mėn. 02 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. C., I. C. ir V. Š., taikyti restituciją – V. Š. solidariai iš G. C. ir I. C. priteisti 130 000 Lt, o G. C. ir I. C. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priteisti V. Š. priklausančią kiaulių bandą, priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Ieškovas paaiškino, kad atsakovas ūkininkas G. C. nuo 2009-ų metų reguliariai pirko iš ieškovo pašarus kiaulėms. Atsakovas su ieškovu reguliariai neatsiskaitydavo, todėl pastoviai didėjo atsakovo skola ieškovui už parduotus pašarus. 2011-07-19 atsakovas G. C. pasirašė ieškovui vekselį 250 000 Lt sumai, tačiau savo įsipareigojimo mokėti skolą ieškovui atsakovas nevykdė, todėl ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo. 2012-01-06 ieškovas iš antstolio gavo ginčijamos sutarties kopiją ir tokiu būdu sužinojo, kad atsakovas G. C. ir jo sutuoktinė I. C. pardavė jiems priklausančią kiaulių bandą savo dukrai, t. y. atsakovei V. Š.. Sudarydami ginčijamą sandorį atsakovai siekė sudaryti tik įspūdį, kad sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau realiai to atsakovai nesiekė. Pagal sudarytą sutartį atsakovai C. kiaules privalėjo perduoti atsakovei V. Š. per vienerius metus nuo sutarties pasirašymo dienos, tačiau nustatytu laiku kiaulių atsakovai C. V. Š. neperdavė, jie ir toliau išliko tikraisiais kiaulių savininkais ir valdytojais, kiaules prižiūrėjo, pirko joms pašarus, kiaulių bandą deklaravo savo vardu, savo vardu parduodavo kiaules jau ir po to, kai kiaulės buvo deklaruotos atsakovės V. Š. vardu. Atsakovė V. Š. įkeitė Pasvalio kredito unijai iš tėvų gautą turtą už gaunamą 130 000 Lt kreditą, panaudotą neva sudaryto sandorio įvykdymui. Ieškovas darė išvadą, kad atsakovai C. realiai siekė gauti kreditą, o ne parduoti jiems priklausantį turtą. Ginčijamas sandoris yra tariamas sandoris, todėl jį prašė pripažinti negaliojančiu bei taikyti restituciją.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2012-05-31 sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia 2010 m. liepos mėn. 02 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. C., I. C. ir V. Š., pagal kurią pardavėjai G. C. ir I. C. pardavė pirkėjai V. Š. ne mažesnę kaip 400 vnt. kiaulių bandą, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovų G. C. ir I. C. atsakovės V. Š. naudai 130 000 Lt, o atsakovę V. Š. įpareigojo grąžinti atsakovams G. C. ir I. C. kiaulių bandą, priteisė iš G. C., I. C. ir V. Š. ieškovo UAB „Žalvija“ naudai po 1 500,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei valstybės naudai po 10,00 Lt pašto išlaidų. Teismas bylos medžiaga nustatė, kad atsakovas G. C. yra ūkininkas ir jo ūkio veikla yra kiaulių auginimas. Atsakovai ginčijamo sandorio sudarymo dieną buvo skolingi tiek ieškovui UAB „Žalvija“, tiek kitiems kreditoriams dideles pinigų sumas. Pagal atsakovų sudarytą sandorį parduotas kiaules atsakovai C. privalėjo perduoti pirkėjai V. Š. per vienerius metus nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2011-07-02, tačiau to nepadarė. 2011-11-25 kiaulės buvo deklaruotos atsakovės I. C. vardu ir tik 2011-12-01 perrašytos atsakovės V. Š. vardu. Tačiau ir po kiaulių perrašymo kiaulėmis ir toliau kaip savo rūpinosi atsakovas G. C., kuris ir toliau pirko savo vardu pašarus kiaulėms, 2011-12-09 savo vardu pardavė kiaules ir pan. Teismas darė išvadą, kad visuma paminėtų aplinkybių įrodo, kad pirkimo-pardavimo sandorio prigimtį atitinkančios teisinės pasekmės nei po sandorio sudarymo, nei po sutartyje numatyto termino perduoti kiaules pirkėjai, nei po jų įregistravimo atsakovės V. Š. vardu, neatsirado, ginčijamas sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Teismas ieškovo ieškinį tenkino ir ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu CK 1.86 str. 1 d. pagrindu, taikė restituciją. 2012-06-26 papildomu sprendimu Pasvalio rajono apylinkės teismas iš atsakovų G. C., I. C. ir V. Š. ieškovo UAB „Žalvija“ naudai priteisė po 1 200 Lt žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Atsakovai G. C., I. C., V. Š. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-05-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Žalvija“ ieškinį atmesti. Apeliantai pažymėjo, jog byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad pirkėja sumokėjo 130 000 Lt sumą pardavėjams 2010-07-02 pavedimu, taip pat nustatyta, kad pirkėjai 2011-12-01 įvykdė savo pareigą ir perdavė kiaules V. Š.. Teismas negali pripažinti ginčijamo sandorio tariamu, kadangi juo buvo sukurtos realios teisinės sandorio esmę atitinkančios pasekmės. Teismas pripažino, kad įstatymas nedraudžia sumokėti už perkamus daiktus iki jų perdavimo pirkėjui ir tokia sąlyga negali būti pagrindu pripažinti sandorį tariamu. Teismas turėjo aiškintis, kodėl atsakovai laiku nevykdė sąlygos perduoti kiaulių bandos pirkėjai. Apeliantai nurodė, kad sandorio vykdymo atidėjimas ir delsimas buvo nulemtas aplinkybės, jog atsakovai I. C. ir G. C. tikėjosi iš kiaulių bandos gauti ir perduoti pirkėjai prieauglį ir atsakovai negalėjo numatyti, kad šio tikslo nepavyks pasiekti sutartyje numatytu terminu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė V. Š. ginčo laikotarpiu dirbo atsakovo G. C. ūkyje, todėl nepagrįstai nurodyta, kad atsakovė žinojo ūkio finansinę situaciją sandorio sudarymo ir numatomo sandorio įvykdymo metu. V. Š., sužinojusi apie gresiantį išieškojimą iš kiaulių bandos, pareikalavo įvykdyti sandorį. Tokiu būdu buvo pažeisti kreditoriaus UAB „Žalvija“ interesai suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, tačiau šiuo atveju pažeistiems interesams ginti yra taikytinas actio Pauliana institutas, o ne CK 1.86 str. nuostatos. Teismo teiginys, kad ir po perdavimo G. C. kiaulėmis rūpinosi kaip savo, nepagrįstas jokiais įrodymais. Visos V. Š. perduotos kiaulės ir jų prieaugis buvo parduodamas jos vardu, o tai kad G. C. pirko pašarus kiaulėms, neįrodo, kad pašaras pirktas perduotiems gyvūnams, nes ir šiuo metu atsakovas savo vardu turi kelis gyvūnus. Aplinkybė, kad ginčo sandorio sudarymo metu G. C. ūkio funkcionavimui buvo reikalingos finansinės lėšos nepaneigia ginčo sandorio tikrosios valios sudaryti kiaulių pirkimo-pardavimo sandorį. Sprendimu teismas iš esmės konstatavo, kad minėtas sandoris yra skirtas kitam sandoriui pridengti, t. y. V. Š. veikė kaip statytinė, G. C. gaunant kreditą iš Pasvalio kredito unijos, tačiau tokiai situacijai taikytinas ne CK 1.86 str., bet CK 1.87 str. nuostatos. Apeliantai pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad V. Š. būtų žinojusi apie atsakovų neketinimą vykdyti prisiimtų įsipareigojimų dėl kiaulių perdavimo, V. Š., imdama paskolą iš Pasvalio kredito unijos, planavo vykdyti realią ūkinę veiklą, turėjo tam darbinės patirties, įgijo reikiamą išsilavinimą. Teismas, tenkindamas ieškinį, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, kadangi dėl blogos G. ir I. C. turtinės padėties teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimų grąžinti V. Š. 130 000 Lt nebus įvykdyta ir jai teks vykdyti įsipareigojimus Pasvalio kredito unijai neturint nei lėšų, nei gyvulių. Tokiu sprendimu galimai pažeidžiamos ir į bylą neįtraukto trečiojo asmens teisės.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Žalvija“ atsiliepimu prašė G. C., I. C. ir V. Š. apeliacinį skundą atmesti, priteisti lygiomis dalimis iš G. C., I. C. ir V. Š. UAB „Žalvija“ naudai 1 089 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pažymėjo, jog apeliantai akcentuoja tik jiems palankias aplinkybes, sumenkindami ar ignoruodami jiems nepalankias. Ieškovas nurodė, kad kainos sumokėjimas pats savaime sandorio realumo neįrodo ir turi būti vertinamas su kitomis bylos aplinkybėmis. 130 000 Lt pervedimas buvo ne kainos už kiaules sumokėjimas, tačiau paskolos perdavimas tikriesiems paskolos gavėjams. Ieškovas nesutiko su apeliantų vertinimu, jog byloje buvo nustatyta, kad pardavėjai savo įsipareigojimus pagal sutartį visiškai įvykdė. Kiaulės ir po perdavimo liko G. ir I. C. fermoje, V. Š. nepateikė jokių kiaulių išlaikymą pagrindžiančių įrodymų, į bylą nebuvo pateiktas kiaulių priėmimo-perdavimo aktas, nors pagal 2010-07-02 sutartį toks aktas turėjo būti. Kiaulių perdavimą atsakovai grindžia tik Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, tačiau šis registras įrašus daro pagal vienašalius kiaulių laikytojų pranešimus ir netikrina faktinio kiaulių perdavimo. Formalus pinigų pervedimas ir formalus įrašų Ūkinių gyvūnų registre pakeitimas nepaneigia kitų byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių ir ginčijamo sandorio tariamumo. Kiaulės V. Š. vardu buvo perrašytos tik po to, kai ieškovas kreipėsi į antstolį dėl ženklios skolos pagal vekselį išieškojimo. Iš atsakovų pateiktų įrodymų ieškovas darė išvadą, kad bandos prieauglis turėjo sudaryti apie 2 808 paršelius, o tai sudaro net 7 bandas po 400 kiaulių, taigi atsakovai turėjo galimybę užauginti kiaulių bandą ir ją perduoti V. Š. nesumažindami savo turimos bandos. Jei atsakovų tikslas iš tiesų buvo užauginti prieauglį ir iš jo vykdyti pirkimo-pardavimo sutartį, neaišku, kodėl numatytu terminu nebuvo perduota bent dalis kiaulių, tokiu būdu užtikrinant tiek I. Ir G. C. ūkio tęstinumą ir sudarant galimybę pradėti ūkininkauti V. Š.. Be to, nesuprantama, kodėl nepavykus užauginti prieauglio, nuspręsta visai nebevykdyti ūkininkavimo ir visa kiaulių banda buvo perduota pirkėjai, užuot sumokėjus 6 500 Lt baudą, numatytą sutartyje. Iš atsakovų pateiktų dokumentų matyti, jog V. Š. tėvų ūkyje buhaltere dirbo nuo 2007-10-08 iki 2011-05-10, tad 2010-07-02 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu V. Š. buvo puikiai žinoma ūkio finansinė padėtis ir galimybių perduoti 400 kiaulių prieauglį nebuvimas. V. Š. nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms apginti, kadangi niekada ir neturėjo tikslo nusipirkti iš tėvų kiaulių bandos ir pradėti savarankišką ūkininkavimą. Nors atsakovai teigia, jog atsakovas G. C. pašarus pirko savo vardu turimoms kiaulėms, tačiau šiai dienai nei I. C., nei G. C. deklaruotų kiaulių neturi. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad G. C. 2011-12-09 perdavė skerdimui net 36 kiaules, nors nuo 2011-11-25 deklaravo turįs tik 2 kiaules. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad atsakovas pašarų pirko ne po kelis šimtus kilogramų, tačiau tonomis, nors pašarų galiojimo laikas yra trumpas ir atsakovui kelioms kiaulėms būtų užtekę kelių šimtų kilogramų pašarų. Nors apeliantai teigia, jog buvo sudarytas apsimestinis, o ne tariamas sandoris, tačiau 2010-07-02 sutartimi siekta ne pridengti kitą sandorį, o sukurti iliuziją, kad kiaulės yra perleidžiamos V. Š.. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad Pasvalio kredito unija sąmoningai veikė sudarydama apsimestinį sandorį, nors tokiu atveju pridengiamo sandorio šalys suvokia, jog yra sudaromas apsimestinis sandoris. Tačiau net ir ginčui taikant CK 1.87 str., sprendimu sukurtos teisinės pasekmės yra teisingos ir analogiškos CK 1.87 str. taikymo pasekmėms. Atsakovų argumentas, kad dėl blogos I. ir G. C. turtinės padėties V. Š. nebus grąžinta 130 000 Lt suma ir dėl to ji negalės grąžinti paskolos Pasvalio kredito unijai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo. V. Š., sudarydama tariamą sandorį, turėjo įvertinti ir įvertino galimas pasekmes, tretiesiems asmenims sužinojus, kad sandoris tariamas. Ieškovas taip pat nesutiko su apeliantų teiginiu, kad jo interesams ginti turi būti taikomas actio Pauliana institutas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Teismas, nagrinėdamas bylą, yra saistomas šių dviejų privalomų ieškinio elementų. Ieškovas UAB „Žalvija“ ieškinyje reiškė reikalavimą pripažinti 2010-07-02 Pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp G. C., I. C. bei V. Š. negaliojančia, kadangi ji yra tariama, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms bei prašė taikyti restituciją.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „Žalvija“ su atsakovu G. C. 2009-03-06 sudarė pašarų Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 08/164 (T. 2, b. l. 104). Atsakovas G. C. 2010-01-06 deklaravo turįs 394 kiaules (T. 2, b. l. 114). Genadijus ir I. C. 2010-03-26 Dovanojimo sutartimi dovanojo V. Š.: 2 452,91 kv.m. fermą, kitus statinius (mėšlidę), inžinerinius įrenginius (vandens bokštą, 2 gręžinius) esančius (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l.71-73). Atsakovė V. Š. 2010-06-28 pasirašė Paskolos sutartį Nr. 10-00034 su Pasvalio Kredito Unija. Pagal sutartį V. Š. suteikta 130 000 Lt paskola (T. 2, b. l. 65), paskolos grąžinimas užtikrintas V. Š. nuosavybės teise priklausančių fermos, mėšlidės, vandens bokšto ir dviejų gręžinių hipoteka (T. 1, b. l. 98-99). 2010-07-02 atsakovai G. C., I. C. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove V. Š.. Pagal šią sutartį pirkėja V. Š. įsipareigojo sutarties pasirašymo dieną sumokėti 130 000 Lt pardavėjams, o pardavėjai įsipareigojo per vienerius metus nuo sutarties pasirašymo dienos perduoti pirkėjai priklausančią ne mažesnę kaip 400 kiaulių bandą (T. 1, b. l. 33). 2011-07-19 atsakovas G. C. pasirašė Paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įsipareigojo sumokėti ieškovui UAB „Žalvija“ 250 000 Lt (T. 1, b. l. 30). Pagal šį vekselį Šiaulių miesto VI-asis notaro biuras 2011-10-20 išdavė vykdomąjį įrašą (T. 1, b. l. 31), jį UAB „Žalvija“ 2011-11-16 pateikė vykdyti antstoliui Tomui Ubartui (T. 1, b. l. 32). I. C. 2011-11-25 deklaravo turinti 490 kiaulių (T. 2, b. l. 115). Atsakovė I. C. 2011-12-01 Pranešimu apie ūkinių gyvūnų perkėlimą informavo, kad kiaulių banda Nr. 41269700874 perduodama V. Š. (T. 2, b. l. 64). V. Š. 2011-12-01 deklaravo turinti 478 kiaules (T. 2, b. l. 116). I. C., G. C. pagal 2011-12-01 Nuomos sutartį išnuomojo V. Š. jiems priklausančias fermas, esančias(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) už 10 000 Lt mėnesinį mokestį (T. 2, b. l. 70). Pažymėtina, kad atsakovė V. Š. nuo 2007-10-08 iki 2011-05-10 dirbo buhaltere ūkininko G. C. ūkyje (T. 2, b. l. 78-79), 2010-02-23 baigė kursus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą (T. 2, b. l. 76), 2010-04-20 įregistravo ūkininkės V. Š. ūkį (T. 2, b. l. 81), 2011-06-21 baigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės technologijos studijų programą ir įgijo bakalauro laipsnį (T. 2, b. l. 80).
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str.1d.). Sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), kurie formuoja vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemia sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Nuo sandorio tiesioginio teisinio tikslo priklauso jo teisinis kvalifikavimas, t. y. tai, kokie materialiniai įstatymai yra taikomi sandoriui. Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti skirtas tariamojo sandorio institutas. CK 1.86 straipsnyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamasis sandoris yra niekinis ir sukelia teisinių padarinių, nurodytų CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkančių teisinių padarinių – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-337/2008).
CK 6.163str.1d. numatyta, kad sudarant sutartis ir esant ikisutartiniams santykiams šalys privalo elgtis sąžiningai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė V. Š. nuo 2007-10-08 iki 2011-05-10 dirbo buhaltere ūkininko G. C. ūkyje (T. 2, b. l. 78-79). Atsakovės V. Š. darbas ilgą laiką buhalterės pareigose savo tėvo G. C. ūkyje yra pakankamas išvadai, kad atsakovei I. C. ir atsakovei V. Š. turėjo būti labai gerai žinomos G. C. finansinės problemos ir ieškovo UAB „Žalvija“ pradėtas realus išieškojimo 250 000,00 Lt iš G. C. procesas, todėl 2011-12-01 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigydama 478 kiaulių iš G. C. atsakovė V. Š. iš tikro padėjo savo tėvui atsakovui G. C. gauti 130 000 Lt kreditą bei išvengti realaus atsiskaitymo su ieškove UAB „Žalvija“, kuri Šiaulių miesto VI-asis notaro biuro 2011-10-20 išduotą vykdomąjį įrašą išieškoti iš G. C. 250 000 Lt (T. 1, b. l. 31), 2011-11-16 pateikė vykdyti antstoliui Tomui Ubartui (T. 1, b. l. 32).
Kaip jau buvo nurodyta, V. Š. 2010-07-02 pavedimu sumokėjo G. C. ir I. C. sutartyje numatytą 130 000 Lt sumą, t.y. savo įsipareigojimus pagal sutartį šioje dalyje įvykdė. Ieškovas neginčijo šios aplinkybės, pats pripažino, jog pervestą 130 000 Lt sumą atsakovai jau panaudojo kitų kreditorinių įsipareigojimų dengimui. Atsakovai I. C. ir G. C. teigė, kad 2011-12-01 perdavė pirkėjai V. Š. pirkimo-pardavimo sutartimi parduotą 478 kiaulių bandą, tą pačią dieną apie perdavimą buvo informuotas viešasis registras, kad atsakovė V. Š. deklaravo turinti 478 kiaulių bandą. Formalus deklaravimas kiaulių bandos Viešame registre negali būti pakankamas išvadai, kad atsakovė V. Š. realiai įvykdė sutartinius įsipareigojimus pagal 2010-07-02 Pirkimo-pardavimo sutartį, nes byloje esantys įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą, kad kiaulių banda ir toliau liko G. ir J. C. priklausančiose fermose, G. C. ir toliau rūpinosi ir prižiūrėjo gyvulius, savo vardu įsigydavo didelį kiekį pašarų, savo vardu kiaules parduodavo, o atsakovė V. Š. realiai netapo pirkėja, nes kiaulių bandos neperėmė, ja kaip savo nesurūpino. Įvertinusi bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgusi į tai, kad sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis liko realiai neįvykdyta, nes 478 kiaulių bandos atsakovas G. C. realiai neperdavė atsakovei V. Š., kad V. Š. 2010-06-28 sudarydama 130 000 Lt Paskolos sutartį Nr. 10-00034 su Pasvalio Kredito Unija, paskolos grąžinimo įvykdymo užtikrinimui įkeitė unijai atsakovų G. ir I. C. 2010-03-26 Dovanojimo sutartimi dovanotus fermą, mėšlides, vandens bokštus ir du vandens gręžinius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė įrodė, jog ginčijamas sandoris yra tariamasis, sudarytas tik dėl akių (CPK 185 straipsnis), nes atsakovai G. ir I. C., dovanodami dukrai atsakovei V. Š. fermą, kitus statinius (mėšlidę), inžinerinius įrenginius (vandens bokštą, 2 gręžinius) esančius (duomenys neskelbtini) (T.2, b.l.71-73), sudarė galimybę dovanotą turtą įkeisti kredito unijai, o gautą 130 000 Lt paskolą perduoti G. ir J. C. 2010-07-02 pirkimo-pardavimo sutarties priedanga, o tuo pačiu sudaryti realią galimybę atsakovams G. ir J. C. išvengti atsiskaitymo su vienu iš didžiausių kreditorių, t.y. ieškovu UAB „Žalvija“. Atsakovai G. ir J. C. turėjo galimybę įkeitę kredito unijai fermą, mėšlides, vandens bokštus ir du vandens gręžinius, asmeniškai gauti paskolą, tačiau to nesiekė.
Aptartais įrodymais ir padarytų išvadų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2010-07-02 pirkimo-pardavimo sandorio prigimtį atitinkančios teisinės pasekmės nei po sandorio sudarymo, nei po sutartyje numatyto termino perduoti kiaules pirkėjai, nei po jų įregistravimo atsakovės V. Š. vardu, neatsirado, o ginčijamas pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas tariamai, tik dėl akių, neketinant sukurti realių teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263str.1d.).
Apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo virš aptartais motyvais ir padarytų išvadų pagrindu dėl atsakovų 2010-07-02 sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo tariamu sandoriu (CK 1.86str.). Nepripažintinas teisiškai svarbiu skundo motyvas, kad dėl blogos atsakovų G. ir I. C. turtinės padėties teismo sprendimo dalis dėl įpareigojimų grąžinti V. Š. 130 000 Lt nebus įvykdyta ir jai teks vykdyti įsipareigojimus Pasvalio kredito unijai neturint nei lėšų, nei gyvulių, nes iš byloje esančiu rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei V. Š. suteiktos 130 000 Lt paskolos grąžinimas kredito unijai yra užtikrintas, t.y. įregistruota hipoteka atsakovų G. ir I. C. 2010-03-26 Dovanojimo sutartimi dovanotai fermai, mėšlidei, vandens bokštams ir dviem vandens gręžiniams.
Apeliacinio skundo netenkinus, vadovaujantis CPK 93str., 98str., iš atsakovų solidariai priteistinos ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, nes šios išlaidos sąlygotos visų atsakovų bendrais veiksmais sudarant tariamą 2010-07-02 pirkimo-pardavimo sandorį.
Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150str.3d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutarė:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) I. C. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 1 089,00 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme UAB „Žalvija“ (įmonės kodas 157617545) naudai.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – V. Š. priklausančių kiaulių paršavedžių, kuilių ir paršelių areštą bendrai 130 000,00 Lt sumai, uždraudžiant atsakovei turtą parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims palikti galioti iki sprendimo įvykdymo.