- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- e2-24018-886/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14913-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- R. Z., Kauno rajono savivaldybės administracija
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Laima Kriaučiūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei M. B. dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo, tretieji asmenys R. Z., Kauno rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ieškovė, NŽT) ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę M. B., žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užgrobtą valstybinę žemę, esančią prie žemes sklypo (duomenys neskelbtini) pašalinant medinius vartus tarp sklypų; tuo atveju, jei atsakovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės, leisti ieškovei pašalinti medinius vartus, visas išlaidas išieškant iš atsakovės. Ieškovė nurodo, kad atsakovės faktiškai naudojamos žemės sklypo ribos neatitinka Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų ribų. Tarp atsakovei priklausančių žemės sklypų yra įregistruota Jėžiškių gatvė, kuri užtverta įrengtais mediniais vartais, taip pat į gatvę patenka akmenų mūro sienelė ir dalis tujų gyvatvorės. Ieškovė ne kartą buvo įpareigota minėtus pažeidimus pašalinti, tačiau iki šiol to nepadarė. Už atsakovės valdomo žemės sklypo yra trečiojo asmens R. Z. žemės sklypas, todėl užtverdama pravažiavimą atsakovė pažeidžia ir jo interesus (1-10 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ginčo žemės sklypas nėra gatvė, o siauras žemės ruožas, įsiterpęs tarp dviejų atsakovei priklausančių žemės sklypų. Jėžiškių gatvė pasibaigia ties atsakovės vartais ir šioje vietoje nebus suformuojama ir ateityje, nes tam kliudytų visiškai prie pat esantis vandens telkinys, o greta medinių vartelių ir tujų yra didžiulis betoninis elektros stulpas su atrama ir du tvirti ilgamečiai medžiai - ąžuolas ir liepa. Visi gatvės kaimynai daug metų, nuo pat jų įsikėlimo, yra informuoti apie galimybę nevaržomai pėsčiomis judėti per užtvertą žemės sklypo ruožą nuo Jėžiškių gatvės pabaigos iki miško, nes abejose pusėse esantys mediniai varteliai yra nerakinami. Vartelių egzistavimas niekaip neapsunkina artimiausių sklypų gyventojų naudojimosi gatve, pasibaigiančia ties jais - netrukdo bet kokio gabarito transporto priemonėms patekti į jų kiemus, manevruoti, išvažiuoti, prasilenkti. Patekti į R. Z. priklausantį žemės sklypą galima ir kitu būdu: taku palei mišką, sukant į jį iš Laumžirgių g. arba Paberupio gatve, kertant atsakovei priklausančio sklypo kampą, kur šiuo metu iš Paberupio gatvės link miško yra susiformavęs vietinės reikšmės keliukas. Vartai ir tujų gyvatvorė atsirado aptveriant atsakovei nuosavybės teise priklausančius sklypus, kurių viename yra gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, o kitame - vandens telkinys, veja, augalai, juos aptverti atsakovė turėjo dėl saugumo. Atsakovė mano, kad jos padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai, atsakovė norėtų su ieškove ginčą išspręsti taikiai ir gauti ieškovės sutikimą įrengti vartus (78-82 b. l.).
Trečiasis asmuo R. Z. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį tenkinti (71 b. l.)
Atsakovė neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, iš esmės neginčijo aplinkybės, kad yra užėmusi valstybinės žemės plotą, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalis). Ieškovė, atsakovė ir tretieji asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2019 m. lapkričio 8 d. paskelbiant pranešimą, siunčiant teismo pranešimus CPK133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius keletą kartų patikrinimų metu nustatė ir žemės naudojimo patikrinimo aktuose (2018 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo aktas Nr. 7ŽN-79-(14.7.73); 2018 m. gruodžio 5 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 7ŽN-124-(14.7.73); 2019 m. gegužės 30 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 7ŽN-52-(14.7.73), bei prie jų pridėtose fotonuotraukose užfiksavo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) naudojamas pažeidžiant nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotas ribas. Tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruota Jėžiškių gatvė yra užtverta įrengtais mediniais vartais, į ją patenka akmenų mūro sienelė, dalis tujų gyvatvorės (24-28, 33-35, 38-39, 49-53 b. l.). Neteisėtą valstybinės žemės naudojimo faktą patvirtina atsakovės raštai ieškovei, kuriuose atsakovė pripažįsta pastačiusi vartus ant valstybinės žemės, tačiau prašo duoti jai laiko tuos pažeidimus pašalinti (30-32 b. l.).
Ieškovė 2019 m. birželio 10 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija), prašydama surašyti privalomąjį nurodymą pašalinti laikinus statinius iš valstybinės žemės ir informuoti Kauno rajono skyrių apie atlaisvinimo procesą (23 b. l.).
VTPSI Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas 2019 m. rugpjūčio 3d. atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje buvusi akmenų mūro sienelė išardyta, tačiau minėti mediniai vartai likę (21 b. l.).
Ieškovė šioje byloje reiškia negatorinį ieškinį. Pažymėtina, kad pareiškus negatorinį ieškinį, būtina įrodyti du dalykus – kad ieškovas yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, o atsakovas turi pareigą įrodyti, jog jis elgiasi teisėtai, tai yra neužima ir nesinaudoja valstybine žeme, arba įrodyti aplinkybę, jog turi teisėtą pagrindą užimti ir naudoti valstybinę žemę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo žemės sklypas, ant kurio atsakovė yra pasistačiusi medinius vartus, priklauso valstybei ir jį patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnyba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad žemės sklypo savininkas yra ne Lietuvos Respublika.
Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad nori su ieškove ginčą išspręsti taikiai ir gauti ieškovės sutikimą įrengti vartus. Teismas nutartimi pasiūlė ieškovei apsvarstyti klausimą dėl galimų taikos sutarties sąlygų ir iki teismo posėdžio raštu pranešti, ar šioje byloje galima sudaryti taikos sutartį. Ieškovė 2019 m. lapkričio 18 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ieškovė neketina pateikti taikos sutarties, tačiau tai neužkerta kelio atsakovei kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos centrinę būstinę su konkrečiu taikos sutarties pasiūlymu (110 b. l.). Teismui nepateikta duomenų, kad atsakovė kreipėsi dėl taikos sutarties sudarymo į ieškovę.
Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė kreipėsi į NŽT Kauno skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekdama išpirkti tarp atsakovei priklausančių dviejų žemės sklypų įsiterpusį valstybinės žemės ruožą (111-112 b. l.) NŽT Kauno skyrius 2019 m. balandžio 30 d. informavo atsakovę, kad yra planuojamas minėtos teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kad atsakovė turi teisę teikti prašymus dėl minėtos įsiterpusios valstybinės žemės pirkimo ir tapti projekto iniciatore (118 b. l.). 2019 m. gegužės 13 d. raštu informavo atsakovę, kad laisvas valstybinės žemės plotas galimai yra pravažiavimas, ir įpareigojo atsakovę pateikti informaciją, ar planuojamas rengti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas prisijungiant laisvą valstybinės žemės plotą neturės neigiamos įtakos galimai kelių plėtrai ar kitai planuojamai veiklai (119 b. l.). Gretimų sklypų savininkai pateikė prieštaravimus dėl atsakovės prašymo, nurodę, kad jie šiuo žemės plotu naudojasi kaip pravažiavimu (122-125 b. l.). Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyrius 2019 m. gegužės 15 d. informavo NŽT Kauno rajono skyrių, kad nepritaria įsiterpusio laisvos žemės ploto, besiribojančio su atsakovės žemės sklypu (121 b. l.). NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas, remdamasis gretimų sklypų savininkų prieštaravimais ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyrius raštu, 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 7FPĮ-295-(14.7.124E) atsisakė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas įsiterpusio valstybinės žemės ploto suformavimas ir prijungimas prie besiribojančio žemės sklypo (126 b. l.).
Teismas konstatuoja, jog aplinkybė, kad atsakovė kreipėsi į NŽT Kauno skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nepaneigia fakto, kad ji savavališkai yra užėmusi valstybei priklausančios žemės dalį ir joje pasistačiusi vartus be valstybinės žemės valdytojo sutikimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kreipėsi į NŽT dėl leidimo valstybei priklausančioje žemėje statyti vartus. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovė turi teisinį pagrindą naudotis valstybinės žemės dalimi, užtverdama ją mediniais vartais.
Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.1.06 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Pagal CK 4.110 straipsnį, turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises, nustatytas CK 4.95–4.99 straipsniuose.
CK 6.963 straipsnyje nurodyta, kad patikėtinis, laikydamasis įstatymo ir sutarties, įgyvendina savininko teises į jam perduotą patikėjimo teise turtą (1 dalis); visos teisės, kurias patikėtinis įgyja įgyvendindamas savininko teises, įskaitomos į jam perduoto turto sudėtį (2 dalis); patikėtinis turi teisę ginti patikėjimo teisę tokiais pat būdais, kokiais yra ginama valdymo ir nuosavybės teisė (3 dalis).
CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalis nustato, kad savavališkai užimti žemės sklypai turi būti grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų, o savavališkai žemės sklypus užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje surinktų rašytinių įrodymų visumą, daro išvada, kad egzistuoja abi negatorinio ieškinio sąlygos. Ieškovė turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, jai patikėjimo teise perduotą turtą valdyti, naudotis ir juo disponuoti, taip pat turi teisę ginti savo pažeistas teises – reikalauti pašalinti bet kuriuos jos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti atlaisvinti užimtą valstybinę žemę pašalinant joje esančius statinius (CK 4.37, 4.98 straipsniai). Todėl ieškinys tenkinamas, atsakovė įpareigojama atlaisvinti užimtą valstybinę žemę, pašalinant valstybinės žemės dalyje esančius medinius vartus tarp sklypų.
CPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. CPK 273 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.
Teismas, vadovaudamasis CPK 273 straipsnio 1 dalimi, šiame sprendime nustato, kad atsakovei aukščiau nurodytų įpareigojimų teismo nustatytu terminu neįvykdžius, ieškovei leidžiama pašalinti pažeidimus, visas išlaidas išieškant iš atsakovės.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už ieškinį mokėtinas 75 eurų žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteisiama 75 Eur žyminio mokesčio.
Ieškinį tenkinus, iš atsakovės valstybei priteisiama 7,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Įpareigoti atsakovę M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti neteisėtai užgrobtą valstybinę žemę, esančią prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pašalinant medinius vartus tarp sklypų, kurių kadastro (duomenys neskelbtini).
Tuo atveju, jei atsakovė M. B. per teismo nustatytą terminą neatlaisvins valstybinės žemės, leisti ieškovei pašalinti pažeidimus, visas išlaidas išieškant iš atsakovės M. B..
Priteisti iš atsakovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 75 Eur (septyniasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio ir 7,42 Eur (septynis Eur ir 42 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.