- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1241-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06960-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- V. R., K. R.
- Atsakovas
- K. A.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. R. ir K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. R. ir K. R. ieškinį atsakovei K. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės K. A. priešieškinį ieškovams V. R. ir K. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami atidalinti ieškovams V. R. ir K. R. natūra jų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 1953/5914 neįrengtos pastogės dalį, kas sudaro (19,53 kv. m) pastogės ploto bei ieškovės V. R. asmeninės nuosavybės teise valdomą 2944/5914 pastogės dalį (29,44 kv. m) pastogės ploto, kur bendrai ieškovų kartu nuosavybės teise valdomą pastogės plotą sudaro 48,97 kv. m, iš šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios 59,14 kv. m negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Architektūros projektai“ patikslintą Neįrengtos pastogės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), atidalijimo schemą, suformuojant ieškovams 48,97 kv. m ploto nuosavybės teise atskirą nekilnojamojo turto objektą, schemoje pažymėtą indeksu „B“; priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai pateikė UAB „Architektūros projektai“ parengtą patikslintą neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), atidalijimo schemą, prašė teismo šia schema vadovautis.
2. Ieškovai nurodė, kad pagal patikslintą atidalinimo schemą patekimas į ieškovų prašomą atidalinti natūra pastogės dalį, pažymėtą indeksu „B“, bus projektuojamas iš jiems nuosavybės teise priklausančių butų Nr. 5 ir Nr. 6 pagal atskirai ieškovų parengtus negyvenamųjų patalpų prijungimo prie gyvenamųjų patalpų projektus. UAB „Architektūros projektai“ parengta patikslinta pastogės atidalijimo iš bendrosios nuosavybės schema atitinka bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, joje nurodytas pastogės naudojimosi būdas yra objektyviai ir techniškai įmanomas. Toks atidalinimo būdas nesukuria šalims bendrosios dalinės nuosavybės, yra ekonomiškas, nepažeidžia kitų gyvenamojo namo, kuriame yra siekiamos atidalinti patalpos, savininkų teisių ir teisėtų interesų. Patikslintoje atidalijimo schemoje yra nurodytos atitvarinių sienų (pertvarų), skiriančių šalių siekiamas atidalinti patalpas plotis – 15 cm bei medžiaga – keramzito blokeliai, o taip pat nurodyta jų mūrijimo vieta, t. y. nurodyta, jog atitvarinės sienos bus mūrijamos ieškovų prašomų atidalinti patalpų, pažymėtų indeksu „B“ pusėje. Pažymėjo, jog atsakovės siūlomi atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai procedūriškai ir techniškai nepriimtini, nes prie jų nėra pateikta jokių techninių skaičiavimų ir pagrindimų, iš kurių galima būtų spręsti apie tai, ar įmanomas (realus) ir, ar teisėtas (atitinka statybų procedūras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus) tokių schemų įgyvendinamas ir, ar jie nedaro neproporcingos žalos daiktui. Atsakovė nepateikė atidalinimo jos siūlomais būdais įgyvendinimui būtinų darbų sąmatų (atidalinimo būdų įgyvendinimo kainos), iš kurių galima būtų spręsti, ar tokie atsidalinimo būdai yra racionalūs bei ekonomiškai pagrįsti. Nurodė, kad atsakovė, prašydama teismo išspręsti klausimą dėl jai priklausančios pastogės dalies atidalijimo, aiškiai neįvardija, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą ji prašo suformuoti. Atsakovės prašomas suformuoti atskiras daiktas neatitinka idealiosios bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovė turėtų parengti statinio kapitalinio remonto projektą, atlikti statinio projekto ekspertizę ir gauti namo butų savininkų sutikimą. Ieškovai jau yra gavę visų namo bendraturčių sutikimus, išskyrus atsakovę, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastogės sujungimui, paskirties keitimui į gyvenamąsias patalpas, jų rekonstrukcijos atlikimui bei statybą leidžiančio dokumento išdavimui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimuose į ieškinį, patikslintą ieškinį su ieškovų reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti. 2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškimu atsakovė K. A., pakeitusi pradinę atsakovę E. V., patikslino priešieškinio reikalavimus ir prašė atidalyti atsakovės nuosavybės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovei nuosavybės teise natūra priteisti: 7,97 kv. m ploto pastogės patalpų dalį, pažymėtą indeksu „A“, UAB „AUM Studio“ parengtoje „Neįrengtos pastogės un. nr. (duomenys neskelbtini) atsidalijimo tarp bendraturčių patikslintoje schemoje Nr. 1“; arba 8,28 kv. m ploto pastogės patalpų dalį, pažymėtą indeksu „A“, UAB „AUM Studio“ parengtoje „Neįrengtos pastogės un. nr. (duomenys neskelbtini) atsidalijimo tarp bendraturčių schemoje Nr. 2“; arba 8,19 kv. m ploto pastogės patalpų dalį, pažymėtą indeksu „A“, UAB „AUM Studio“ parengtoje „Neįrengtos pastogės un. nr. (duomenys neskelbtini) atsidalijimo tarp bendraturčių schemoje Nr. 3“; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pradinė atsakovė E. V. 2018 m. rugsėjo 18 d. sudarė 1017/5914 pastogės dalių pirkimo–pardavimo sutartį su atsakove K. A., kuriai perėjo ir visos su šiuo turtu susijusios materialiosios iš bendrosios dalinės nuosavybės kylančios teisės, kurias turėjo ankstesnė turto savininkė E. V.. Po 2018 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdžio paaiškėjo, kad pagal UAB „AUM Studio“ parengtą „Neįrengtos pastogės un. nr. (duomenys neskelbtini) atsidalijimo tarp bendraturčių schemą Nr. 1“ atskiri 3 įėjimai į kiekvienam bendraturčiui po atidalijimo teksiančias atskiras pastogės patalpų dalis negalės būti įrengti dėl to, kad pratęsiant laiptinės maršą iki pastoginio aukšto, atsiranda aukščių skirtumas tarp laiptų ir grindų lygio. Dėl šios priežasties atsakovės siūlomas pirmasis atsidalinimo variantas buvo patikslintas, perkeliant po atsidalinimo atsakovei teksiančią pastogės patalpų dalį iš kairės į dešinę pusę. Pažymėjo, jog pagal visus atsakovės siūlomus atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantus, ieškovams ir atsakovei po atsidalijimo tenkančių atskirai naudojamų neužimtų pastogės patalpų plotas faktiškai atitiks jų turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Visuose atsakovės siūlomuose atsidalijimo variantuose pastogės patalpose yra suprojektuoti bendro naudojimo laiptai, kuriais iš po pastogės esančios laiptinės šalys galėtų patekti į savo atskiras pastogės patalpas. Laiptų, skirtų tam, kad ieškovai ir atsakovė galėtų patogiai patekti į jiems priklausančias atidalintas pastogės patalpas, įrengimas bei jų priskyrimas bendram ieškovų ir atsakovės naudojimui, neprieštarauja atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės principams. Bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas pagal atsakovės siūlomus variantus yra tiek procedūriškai, tiek ir techniškai įgyvendinamas, nepadarys jokios neproporcingos žalos pastogei. Ieškovų siūloma pastogės patalpų atsidalijimo schema neleistų atsakovei racionaliai ir efektyviai naudotis turima nuosavybe, atsakovei nebūtų užtikrinama normali galimybė patogiai patekti į priskirtą pastogės patalpų dalį. Atsakovei nebūtų galimybės realiai panaudoti viso jai tenkančio pastogės patalpų ploto, sumažėtų atsakovei priklausančios nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas, o tai pažeis atsakovės, kaip pastogės dalies patalpų savininkės, teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, jog atsakovė, kaip ir ieškovai, turi tikslą jai priklausančioje atidalintos pastogės dalyje įsirengti gyvenamosios paskirties patalpas, o tai įmanoma padaryti rekonstrukcijos metu padidinus tinkamą naudojimui pastogės patalpų plotą. Jeigu pastogės patalpos bus atidalintos remiantis ieškovų siūloma atsidalijimo schema, atsakovė negalės jai po atidalijimo teksiančių pastogės patalpų pertvarkyti į gyvenamosios paskirties patalpas, kadangi patekimui į šias patalpas nėra techninių galimybių įrengti laiptų. Nurodė, kad ieškovų siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra techniškai ydingas. Ieškovų projektuojami laiptai iš ieškovams priklausančių butų patenka į pastogės dalis, esančias pačiame pastogės pakraštyje, arti karnizo, kuriame pastogės aukštis yra apie 1,60 m. Tokie laiptai neatitinka reikalavimų, nes laiptinės aukštis ties išlipimu į pastogę turėtų būti ne mažesnis nei 2,0 m. Ieškovų atidalijimo schemoje laiptai pažymėti indeksu „2“ patenka į pastogės dalį, kurios aukštis yra mažesnis nei 0,3 m, todėl ieškovai per tokius laiptus į savo pastogės dalį turėtų tiesiog įšliaužti dėl nepakankamo aukščio, kas taip pat patvirtina jų siūlomo atsidalijimo varianto techninį negalimumą. Pažymėjo, jog ieškovų patikslintoje schemoje nurodytų patekimų į ieškovams priklausančias pastogės dalis bei atitvarų, skiriančių siekiamas atidalinti patalpas, užimamas plotas nebuvo atimtas iš bendro pastogės patalpų ploto, todėl ieškovams tenkanti neužstatyta pastogės patalpų dalis negalės sudaryti 48,97 kv. m. Kadangi įgyvendinant ieškovų siūlomą atsidalijimo variantą jiems tenkančios pastogės patalpų dalies plotas bus mažesnis nei 48,97 kv. m, ieškinys, kuriuo prašoma po atsidalijimo suformuoti ieškovams 48,97 kv. m ploto pastogės patalpas negali būti tenkinamas, nes tokio dydžio atskiras nekilnojamojo turto objektas pastogėje atsakovams realiai negali būti suformuotas. Be to, ieškovų siūlomas atsidalijimo variantas, pagal kurį projektuojamas dvejų laiptų iš jiems priklausančių butų, įrengimas, finansiškai yra daug brangesnis nei atsakovės siūlomoje atsidalijimo schemoje projektuojamos vienos bendros laiptinės įrengimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovai (kaip ir atsakovė) nepateikė jokių duomenų apie technines galimybes iš palėpės patalpos suformuoti atskirus turtinius vienetus. Šalys siekia atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę ir iš vienos negyvenamosios paskirties patalpos suformuoti atskiras patalpas, kurių paskirtis ateityje būtų keičiama į gyvenamosios. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad tiek pagal ieškovų, tiek pagal atsakovės siūlomus variantus, būtų būtina atlikti statybos darbus: statyti pertvaras tarp ketinamų formuoti atskirų patalpų, įrengti laiptus, todėl būtų reikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Nei viena iš šalių neteikė jokių įrodymų, kad jų siūlomi variantai yra techniškai įmanomi įgyvendinti, t. y. ar pastato laikančiosios konstrukcijos atlaikytų planuojamus pakeitimus. Teismas sprendė, kad šalys neįrodė, kad jų siūlomais projektais, juos įgyvendinus, bus užtikrinamos tinkamo būsto sąlygos, taip pat neįrodyta, kad atidalyti siūlomos dalys atitinka esminius statinio reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 4 straipsnyje (mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga; saugus naudojimas; apsauga nuo triukšmo; energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas). Teismo padarė išvadą, kad byloje siūlomi atidalijimo variantai, nepateikus įrodymų, kad šalių planuojami patalpos pertvarkymai yra įmanomi tiek technine, tiek procedūrine prasme, neatitiktų nuosavybės atidalijimu įstatymo leidėjo siekiamo ir šalių deklaruojamo tikslo.
6. Teismas nurodė, kad šalims neteikiant duomenų apie technines jų siūlomų atidalijimo projektų įgyvendinimo galimybes, teismas neturi galimybės konstatuoti, kad šalių siūlomi atidalijimo variantai, atsižvelgiant į konkrečią atidalijamo turto situaciją, yra techniškai ir procedūriškai priimtini, t. y. įmanomi įgyvendinti. Nenustačius šių aplinkybių, negalima išvada apie tai, kuris iš šalių siūlomų atsidalijimų variantų yra tinkamiausias.
7. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus dėl palėpės patalpos atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmetė, nes nenustatyta galimybė atidalinti patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės nei pagal ieškovų, nei pagal atsakovės siūlomus atidalijimo variantus (CPK 178 str., CK 4.82 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovai V. R. ir K. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Nagrinėjamo ginčo atveju visi turto bendraturčiai aiškiai išreiškė valią, kad turto bendrosios nuosavybės teisė pasibaigtų. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo šios valios nepaisyti ir priimti nei vienam iš bendraturčių nepriimtiną sprendimą – palikti turtą neatidalytą. Toks teismo sprendimas prieštarauja ir proceso ekonomiškumo, ir proporcingumo reikalavimams, kadangi lemia, jog automatiškai yra užprogramuojamas naujas tapatus teisminis ginčas, reiškiant tuos pačius reikalavimus dėl turto atidalijimo.
Šalies argumentai
8.2. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad ginčo šalių padėtis yra pernelyg konfliktinė, jog būtų rastas abi šalis tenkinantis turto atidalijimo būdas ir / ar negalint atidalinti turto dėl kitų objektyvių priežasčių, privalėjo spręsti dėl turto atidalijimo priteisiant kompensaciją bendraturčiui. Teismas tokio klausimo net nesvarstė, taigi, darytina išvada, kad teismas iš esmės pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teises įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teisę bei atitinkamai nepaisė nuoseklios šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.
8.3. Teismo abejonės, ar ieškovų pateiktas planas gali būti techniškai įgyvendintas, niekuo nepagrįstos, kadangi teismas nenurodė nė vieno motyvo, kodėl toks planas negalėtų būti techniškai įgyvendintas. Ieškovų pasiūlyto plano prieštaravimų teisės aktams teismas sprendime nenustatė, o atsakovė neįrodė. Teismo motyvai, kuriais jis atsisakė tvirtinti ieškovų pateiktą patalpų atidalijimo planą, yra formalūs ir deklaratyvūs. Teismui nenustačius jokių esminių ieškovų pasiūlyto patalpų atidalijimo plano trūkumų, sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys, laikytina nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
9. Atsakovė K. A. atsiliepimu prašo ieškovų V. R. ir K. R. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
10. Ieškovai apeliaciniame skunde neteisingai aiškina CK 4.80 straipsnį ir 4.81 straipsnį, teigdami, jog bendraturčiui kreipusis į teismą dėl atidalijimo teismas privalo arba atidalyti daiktą natūra, arba spręsti dėl kompensacijos bendraturčiui, kadangi teismas sprendžia tenkinti arba netenkinti byloje pareikštus reikalavimus. Esamoje situacijoje visi bendraturčiai atidalijimo metu siekė gauti patalpos dalį, t. y. siekė, kad po atsidalijimo būtų suformuoti du atskiri asmeninės nuosavybės teise turimi nekilnojamojo turto objektai, ir nė viena iš šalių neprašė tokio atidalijimo būdo, kad visa palėpė atitektų vienai šaliai natūra, o kitai – būtų išmokama kompensacija pinigais. Bylose dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo teismas ex officio negali peržengti pareikšto ieškinio (priešieškinio) reikalavimų ribų bei savo nuožiūra nuspręsti, kuriam iš bendraturčių priskirti turtą, o kuriam priteisti piniginę kompensaciją, jeigu toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas palikti turtą neatidalytą laikytinas visiškai teisingu. Teismas konstatavo, kad nė vienos šalies reikalavimo tenkinti nėra pagrindo, kadangi atsidalijimo planai nėra tinkamai parengti, todėl pagal juos atidalijimas negalimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai abiejų šalių reikalavimus atmetė.
Šalies argumentai
10.1. Ieškovų teigimu, teismui manant, kad bendroji dalinė nuosavybė negali būti atidalijama natūra, privalėjo būti sprendžiamas kompensacijos klausimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas siūlė spręsti klausimą dėl atidalijimo būdo, ieškovams priskiriant visą palėpės patalpą, o atsakovei išmokant kompensaciją, tačiau būtent patys ieškovai kategoriškai nesutiko su tokiu teismo siūlomu variantu. Pirmosios instancijos teismas jokių materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimo nepadarė.
10.2. Ieškovai nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei pateiktame apeliaciniame skunde neįrodė, kad jų pateiktas atsidalijimo planas yra techniškai ir procedūriškai priimtinas, t. y. fiziškai įmanomas įgyvendinti, nedarantis žalos atsakovei ir kitiems pastato bendraturčiams, bei nepakenksiantis jų interesams. Vien tai, kad ieškovų byloje pateiktą atidalijimo planą parengė kvalifikuoti ekspertai, nepatvirtina, kad yra įvertintos visos techninės galimybės atlikti projekte nurodytus pertvarkymus, kad ieškovų pateiktas atidalijimo planas yra techniškai įvykdomas ir nedarantis žalos bendraturčiams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
11. Apeliacinis skundas tenkinamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių bendrasavininkių teisę atidalinti savo dalį natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės priklausančių patalpų (neįrengtos pastogės), aiškinimo ir taikymo.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1953/5914 pastogės dalys (t. y. 19,53 kv. m pastogės ploto), ieškovei V. R. asmeninės nuosavybės teise pastate (duomenys neskelbtini), priklauso 2944/5914 pastogės dalis (t. y. 29,44 kv. m) pastogės ploto, bendrai ieškovų kartu nuosavybės teise valdomą pastogės plotą sudaro 48,97 kv. m, atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 1017/5914 pastogės dalis (t. y. 10,17 kv. m) pastogės ploto. Tarp šalių nėra ginčo dėl pastogės idealiųjų dalių. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovams priklauso šiame pastate esantys butai Nr. (duomenys neskelbtini) (butai yra viršutiniame pastato aukšte). Duomenų apie tai, kad atsakovei nurodytame name priklauso butas nėra. Palėpės patalpa neatitverta jokiomis atitvaromis, joje nėra suformuotų jokių atskirų izoliuotų patalpų.
14. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė atidalinti ieškovams V. R. ir K. R. natūra jų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 1953/5914 neįrengtos pastogės dalį, kas sudaro (19,53 kv. m) pastogės ploto bei ieškovės V. R. asmeninės nuosavybės teise valdomą 2944/5914 pastogės dalį (29,44 kv. m) pastogės ploto, kur bendrai ieškovų kartu nuosavybės teise valdomą pastogės plotą sudaro 48,97 kv. m, iš šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios 59,14 kv. m negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Architektūros projektai“ patikslintą Neįrengtos pastogės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), atidalijimo schemą, suformuojant ieškovams 48,97 kv. m ploto nuosavybės teise atskirą nekilnojamojo turto objektą, schemoje pažymėtą indeksu „B“; priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai pateikė UAB „Architektūros projektai“ parengtą patikslintą neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), atidalijimo schemą, prašė teismo šia schema vadovautis. Atsakovė pateikė priešieškinį, pasiūlė savo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą.
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovai (kaip ir atsakovė) nepateikė jokių duomenų apie technines galimybes iš palėpės patalpos suformuoti atskirus turtinius vienetus. Šalys siekia atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę ir iš vienos negyvenamosios paskirties patalpos suformuoti atskiras patalpas, kurių paskirtis ateityje būtų keičiama į gyvenamosios. Teismo vertinimu, tiek pagal ieškovų, tiek pagal atsakovės siūlomus variantus, būtų būtina atlikti statybos darbus: statyti pertvaras tarp ketinamų formuoti atskirų patalpų, įrengti laiptus, todėl būtų reikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Nei viena iš šalių neteikė jokių įrodymų, kad jų siūlomi variantai yra techniškai įmanomi įgyvendinti, t. y. ar pastato laikančiosios konstrukcijos atlaikytų planuojamus pakeitimus. Teismas sprendė, kad šalys neįrodė, kad jų siūlomais projektais, juos įgyvendinus, bus užtikrinamos tinkamo būsto sąlygos, taip pat neįrodyta, kad atidalyti siūlomos dalys atitinka esminius statinio reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 4 straipsnyje (mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga; saugus naudojimas; apsauga nuo triukšmo; energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas). Teismas, vertinimams atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės galimybes, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovei tenkanti patalpa yra maža, o formuojant atskirą patalpą, patalpos plotas dar sumažėją, tačiau ieškovai kategoriškai atsisakė svarstyti tokį padalijimo būdą, kaip kompensacijos išmokėjimas atsakovei. Teismas padarė išvadą, kad byloje siūlomi atidalijimo variantai, nepateikus įrodymų, kad šalių planuojami patalpos pertvarkymai yra įmanomi tiek technine, tiek procedūrine prasme, neatitiktų nuosavybės atidalijimu įstatymo leidėjo siekiamo ir šalių deklaruojamo tikslo. Teismas nurodė, kad šalims neteikiant duomenų apie technines jų siūlomų atidalijimo projektų įgyvendinimo galimybes, teismas neturi galimybės konstatuoti, kad šalių siūlomi atidalijimo variantai, atsižvelgiant į konkrečią atidalijamo turto situaciją, yra techniškai ir procedūriškai priimtini, t. y. įmanomi įgyvendinti. Nenustačius šių aplinkybių, negalima išvada apie tai, kuris iš šalių siūlomų atsidalijimų variantų yra tinkamiausias.
16. Ieškovai su teismo sprendimo išvadomis nesutiko, pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas jų ieškinio reikalavimas.
17. Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnis įtvirtina kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsiranda asmeninė nuosavybė, todėl juo iš esmės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas suvaržytų kito bendraturčio teises į atidalytąją daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taigi turto atidalinimo pasekmė yra tai, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę.
18. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).
19. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovų (apeliantų) pasiūlytas variantas labiau atitinka šalių turimas bendrojoje nuosavybėje bendrąsias dalis, t. y. ginčo dėl ieškovų schemoje nurodytų konkrečių šalims priskirtų pastogės dalių ploto nėra. Kaip ieškovų pasiūlyto atidalijimo varianto trūkumus teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų apie technines galimybes iš palėpės patalpos suformuoti atskirus turtinius vienetus. Ieškovai siekia atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę ir iš vienos negyvenamosios paskirties patalpos suformuoti atskiras patalpas, kurių paskirtis ateityje būtų keičiama į gyvenamosios. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pagal ieškovų siūlomą variantą, būtų būtina atlikti statybos darbus: statyti pertvaras tarp ketinamų formuoti atskirų patalpų, įrengti laiptus, todėl būtų reikalingi statybą leidžiantys dokumentai, tačiau nėra pateikta įrodymų, ar pasiūlytas atidalijimo variantas yra techniškai įmanomas įgyvendinti, t. y. ar pastato laikančiosios konstrukcijos atlaikytų planuojamus pakeitimus; ieškovai nepateikė esamos pastato būklės įvertinimo, konstrukcijų būklės aprašymo, ar tokie daugiabučio namo, kuris statytas 1940 metais, pastogės pertvarkymo darbai iš viso įmanomi, t. y. ar atlikus pertvarkymus pagal siūlomą variantą bus įvykdytas esminis statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimas. Ieškovai nepateikė esamų laikančiųjų konstrukcijų atidalijimo ir projektuojamos sienos jungimo su jomis (pastato sienomis, perdanga ir stogu) sprendinių; nėra aptarti priešgaisrinės apsaugos reikalavimai. Ieškovai neįrodė, kad jų siūlomais projektais, juos įgyvendinus, bus užtikrinamos tinkamo būsto sąlygos, taip pat neįrodyta, kad atidalyti siūlomos dalys atitinka esminius statinio reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 4 straipsnyje (mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga; saugus naudojimas; apsauga nuo triukšmo; energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovų palėpės dalies atidalinimas pagal pasiūlytą schemą nėra pakankamas; teismo vertinimu, ieškovai turėjo pateikti pasiūlymą, kurio turinys iš esmės atitiktų pastogės rekonstrukcijos projekto turinį.
20. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-701/2018, tačiau nagrinėjamos bylos ir minėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Minėtoje civilinėje byloje ieškovai siekė atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę ir iš vienbučio medinio, karkasinio namo suformuoti du atskirus vienetus – vienbučius gyvenamuosius namus, atidalyti žemės sklypo dalį. Kasacinis teismas konstatavo, kad šioje stadijoje nėra sprendžiama, kokie darbai bus atliekami atidalijant ginčo namą (paprastieji, kapitaliniai ar kitokie darbai), o nuo to priklauso, ar yra būtina rengti statinio projektą ir gauti statybas leidžiantį dokumentą, siekdama užkirsti kelią tolesniems šalių konfliktams, susijusiems su namo atidalijimo darbų vykdymu, ir įpareigojo ieškovę parengti statinio projektui keliamus reikalavimus atitinkantį projektą ir jį suderinti su atitinkama statybą leidžiančius dokumentus išduodančia institucija.
21. Nagrinėjamo bylos dalykas – neįrengtos pastogės dalių atidalijimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009). Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje e2A-451-186/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-611/2019 dėl pastogės dalies atidalijimo pripažino nepagrįstais kasatoriaus argumentus, kad pastogės dalies atidalijimas neįmanomas nenumačius statybos darbų, be informacijos, kokias sienas ir pertvaras planuojama įrengti, kokį poveikį namo konstrukcijoms turės pastogės pertvarkymai. Kasacinis teismas pripažino, kad bendrasavininkio pasiūlymas dėl atidalijimo buvo tinkamai atskleistas kitiems bendrasavininkiams pateiktus UAB „KM centras“ parengtą pastogės padalijimo schemą. Nurodytos teismų praktikos kontekste pažymėtina, kad siekiančio atsidalinti bendrasavininkio pasiūlymo forma (schema ar statinio projektas) priklauso nuo bylos faktinių aplinkybių.
22. Nagrinėjamoje byloje ieškovai (apeliantai) pateikė pastogės patalpų atidalijimo planą, parengtą UAB „Architektūros projektai“ (2 t. 13 e.b.l.), palėpės patalpos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės schema atitinka bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje, joje nurodytas patalpos naudojimas yra racionalus – ieškovams atidalijamos patalpos yra simetriškos, išdėstytos virš jiems nuosavybės teise priklausančių butų Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovai projektuoja patekimą į atidalijamas pastogės patalpas iš savo butų Nr. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis. Patikslintoje atidalijimo schemoje yra nurodytos atitvarinių sienų (pertvarų), skiriančių šalių siekiamas atidalinti patalpas plotis – 15 cm bei medžiaga – keramzito blokeliai, nurodyta jų mūrijimo vieta; nurodyta, kad atitvarinės sienelės bus mūrijamos ieškovų prašomų atidalinti patalpų pusėje, t. y. atsakovei išskiriamų patalpų plotas nesumažės. Atsakovei išskiriama 10,17 kv. m. pastogės patalpa, esanti pastogės centre, patekimas į jos pastogės dalį numatomas toks, koks egzistuoja dabar – per liuką, kuris pasiekiamas užkilus vertikaliai stovinčiomis kopėčiomis, įrengtomis namo paskutiniojo aukšto laiptinėje. Atsakovė savo nesutikimą su ieškovų pasiūlytu atidalijimo variantu grindė tuo, kad ieškovų siūloma atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka atsakovei yra labai nepatogi, nes kiekvieną kartą, norint patekti į savo pastogės dalį, jai tektų užlipti stačiomis kopėčiomis; atsakovė pripažino, kad minėtas liukas yra įrengtas tokioje vietoje, jog iš laiptinės nėra įmanoma įrengti nuožulnių laiptų tam, jog pasiekti jį. Todėl, atsakovės vertinimu, nėra užtikrintas tolimesnis tokio ieškovei atidalinto turto naudojimo racionalumas. Tačiau pažymėtina, kad šiuo metu visi pastogės bendrasavininkiai gali patekti į pastogę tik per liuką laiptinėje; po ieškovų pastogės dalies atidalijimo ir patekimo į pastogės patalpas įrengimo iš butų Nr. (duomenys neskelbtini), patekimas į pastogę per liuką bus skirtas tik atsakovės naudojimui, t. y. pastogės dalys bus visiškai atskirtos, kiekvienam iš bendrasavininkų bus užtikrintas atskiras patekimas į savo pastogės dalį, tokiu būdu bus išvengta ginčų dėl naudojimosi pastoge tvarkos. Bylos duomenimis atsakovė neturi daugiabučiame name buto, neturi techninės galimybės įrengti patekimą į jai priklausančią pastogės dalį kitaip, nei pasiūlė ieškovai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės argumentai nepaneigia ieškovų pasiūlymo racionalumo ir neįrodo jos teisių pažeidimo.
23. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų pasiūlytą turto atidalijimo schemą iš esmės dėl dviejų priežasčių – ieškovai nepateikė duomenų, kad pastato bendrasavininkiai pritars siūlomam patalpų pertvarkymui, sujungiant pastogės patalpas su butu Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovai nurodė, kad sienų pertvaros bus formuojamos ieškovams priskirtos patalpos dalies pusėje, tačiau, prašydami suformuoti jiems 48,97 kv. m. ploto negyvenamosios paskirties patalpą, neįvertino aplinkybės, kad pertvaros užims tam, tikrą plotą patalpoje, t. y. statant pertvarą sumažės faktinis patalpų plotas.
24. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad daugiabučio namo bendrasavininkių sutikimo dėl laiptų įrengimo iš (duomenys neskelbtini) buto į pastogę nelaikytina pakankama priežastimi atmesti ieškovų pasiūlymą dėl pastogės dalies atidalijimo. Byloje įrodyta, kad ieškovai turi visų namo bendrasavininkių sutikimus įrengti patekimą į pastogės patalpas per laiptus iš (duomenys neskelbtini) buto, viršutinio aukšto butų ((duomenys neskelbtini)) sujungimui ir rekonstrukcijai ieškovai gavo namo patalpų daugumos savininkų pritarimą, t. y. ir neįrengiant laiptų iš (duomenys neskelbtini) buto į pastogę, patekimas į ieškovams skirtą pastogės dalį būtų užtikrintas, t. y. pasiūlymas dėl atidalijimo pagal ieškovų variantą techniškai ir procedūriškai įgyvendinamas.
25. Ieškovai savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad prisiima riziką dėl faktinio pastogės patalpų ploto sumažėjimo įrengus pertvaras jiems tenkančios nuosavybės dalyje, todėl teismo pastebėjimas, kad ieškovai prašo suformuoti jiems 48,97 kv. m. ploto negyvenamosios paskirties patalpą, tuo tarpu statant pertvaras sumažės faktinis patalpų plotas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pastogės dalies atidalijimas pagal ieškovų pasiūlytą variantą yra neracionalus ar techniškai nepriimtinas.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. kad schemoje nurodytos pastogės dalys atitinka šalims priklausančias pastogės dalis; tai, kad ieškovai turi namo bendrasavininkių sutikimus įrengti patekimą į savo pastogės dalį per laiptus iš jiems nuosavybės teise priklausančio buto, sprendžia, jog pastogės dalies priskyrimas ieškovams pagal parengtą schemą atitiktų protingumo, sąžiningumo, teisingumo reikalavimus, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros principo bei nebūtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas yra tenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieškinys patenkintas ir vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, atsakovė privalo ieškovams atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovės ieškovams priteistina 69 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 847 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, iš viso 916 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
28. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas iš esmės yra patenkintas; teisėjų kolegija vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, priteisia ieškovams iš atsakovės 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą; duomenų apie išlaidas atstovo pagalbai apmokėti nepateikta.
29. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą pakeisti: panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: atidalinti ieškovams V. R. ir K. R. natūra jų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 1953/5914 neįrengtos pastogės dalį, kas sudaro 19,53 kv. m. pastogės ploto, bei ieškovės V. R. asmeninės nuosavybės teise valdomą 2944/5914 pastogės dalį, kas sudaro 29,44 kv. m pastogės ploto, kur bendrai ieškovų kartu nuosavybės teise valdomą pastogės plotą sudaro 48,97 kv. m. iš šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios 59,14 kv. m negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pagal UAB „ARCHITEKTŪROS PROJEKTAI“, į. k. 120920263, buveinės adresas Polocko g. 4-101, Vilnius, parengtą Neįrengtos pastogės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) atsidalinimo schemą, suformuojant ieškovams 48,97 kv. m ploto nuosavybės teise atskirą nekilnojamojo turto objektą, schemoje pažymėtą indeksu „B“.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovams V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovės K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 916 (devynis šimtus šešiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.