- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-03-25
- Bylos Nr.
- II-64-771/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00643-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (toliau – Pareiškėjui) G. L. (apie teismo posėdžiu pranešta tinkamai),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. atžvilgiu (duomenys neskelbtini). priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir paskirta 1 000 Eur bauda, dėl to kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalyje, tai yra dėl to, kad jis, 2021 m. liepos 8 d. 09.50 val. (duomenys neskelbtini) nedėvėjo veidą ir nosį dengiančios apsauginės veido kaukės ir atsisakė ją dėvėti, kai visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 1 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situaciją ir kurios metu yra privalomos vyresniems nei šešių metų asmenims viešose, uždarose erdvėse, išskyrus atvejus, kai sportuojama arba kai teikiama paslauga, kurios negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke ir kai dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negalima, ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Tokiais savo veiksmais G. L. pažeidė 2021 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 506 „dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 :Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo pakeitimo“. Tame pačiame nutarime buvo patikslinta, kad G. L. pažeidė ne 2021 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo pakeitimo“, bet pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-06-30 sprendimo Nr. V-1563 Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų 2 punktą.
Šalies argumentai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. lapkričio 30 d. gautas persiųstas G. L. skundas. Skunde asmuo nurodo, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, laiko jį neteisėtu, todėl prašo nutarimą panaikinti, o administracinę teiseną nutraukti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialusis subjektas, kuris yra atsakingas už CSĮ ir kitą civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Pareiškėjas yra tos nuomonės, kad jis neatitinka ANK 526 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjekto (specialiojo subjekto) požymių, todėl skundžiamas nutarimas vien tik šiuo aspektu negali būti laikomas teisėtu, todėl yra naikintinas. ANK 526 straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti konkrečią teisės normą - konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą, kurią yra kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, jame yra nurodyta, kad pareiškėjas neva tai sukėlė ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo (toliau - ESOV) 2021-06-30 sprendimo Nr. 3 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų“ (toliau - ESOV sprendimas) 2 punktą. Kita vertus, Pareiškėjas pažymi, kad ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Jau minėta, kad ANK 526 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą. CSĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, jog ESOV yra civilinės saugos sistemos subjekto valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, paskirtas vadovauti visoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Ši definicinė teisės norma, aiškinant ją sistemiškai su CSĮ 3 straipsnyje pateiktu baigtiniu civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašu, atskleidžia tai, kad ESOV yra civilinės saugos sistemos subjekto (šiuo konkrečiu atveju - Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskirtas valstybės tarnautojas, darbuotojas ar valstybės politikas, tačiau ESOV nėra savarankišku civilinės saugos sistemos subjektu. Be to, ši definicinė teisės norma taip pat atskleidžia tai, kad ESOV funkcija yra vadovauti civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant ekstremalųjį įvykį ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius ekstremaliosios situacijos židinyje. Pratęsiant tai, pažymėtina, kad civilinės saugos sistemai priklausančių subjektų kompetencija civilinės saugos srityje yra reglamentuota CSĮ II skyriuje (9-14¹ straipsniuose). Sisteminė šį įstatymo skyrių sudarančių teisės normų analizė suteikia pagrindą daryti išvadą, kad civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimas ir/ar jų priėmimas yra priskirtas ribotam, konkrečiai šiame įstatyme nurodytam, subjektu ratui: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybei (CSĮ 9 str.), 2) Vidaus reikalų ministrui (CSĮ 10 str. 2 d. 3 p.), 3) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui bei jam pavaldžioms įstaigoms (CSĮ 12 str. 2 d. 5 p.). Kita vertus jokia CSĮ teisės norma nesuteikia ESOV kompetencijos (įgaliojimų) priimti civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktus, todėl Pareiškėjo vertinimu, ESOV turi teisę priimti tik administracinius sprendimus (teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei), būtinus konkrečiai ekstremaliajai situacijai likviduoti, bet ne norminius administracinius aktus (viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei), reglamentuojančius civilinę saugą. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ANK 526 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, o ESOV, pareiškėjo vertinimu, neturi teisės priimti civilinę saugą (bendrąja prasme) reglamentuojančių norminių administracinių aktų, o tik administracinius sprendimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti, skunde aptariamas ir šioje byloje taikomas ESOV sprendimas turi būti traktuojamas kaip administracinis sprendimas, bet ne kaip civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas. Todėl pareiškėjo atsakomybė už ESOV sprendimo 2 punktu nurodyto įpareigojimo nevykdymą ANK 526 straipsnio pagrindu negali kilti ir dėl šios priežasties.
Atsiliepimas
Gautame Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime nurodoma, kad susipažinus su G. L. skundu, su juo nesutinka, nes mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK normomis. Prašo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
ANK 526 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad „Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų ir įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų“. To paties straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad „šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šitų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų“.
Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. asmuo padarydamas administracinį nusižengimą, turėjo pažeisti ar nevykdyti Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų. Todėl šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą, ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, teismas turi nustatyti, ar asmuo nevykdė bei pažeidė Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų numatytus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. L. buvo nubaustas už tai, kad 2021 m. liepos 8 d., 9.50 val. (duomenys neskelbtini), nedėvėjo veidą ir nosį dengiančios apsauginės veido kaukės ir atsisakė ją dėvėti, kai visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 1 d. paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija ir kurios metu yra privalomos vyresniems nei šešių metų asmenims viešose, uždarose erdvėse, išskyrus atvejus, kai sportuoja arba kai teikiama paslauga, kurios negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke ir kai dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negalima, ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek (duomenys neskelbtini)administracinio nusižengimo protokolo grafoje „nusižengimo esmė ir nustatytos aplinkybės“, tiek 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo grafoje „pažeidimo esmė“ nurodytos analogiškos pažeidimo padarymo aplinkybės ir (duomenys neskelbtini)koks teisės aktas buvo pažeistas, tačiau pirmiau paminėto nutarimo grafoje „Kitos aplinkybės“ nurodyta „Patiksliname, kad buvo pažeistas ne 2021 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 506 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo pakeitimo“, bet pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-06-30 sprendimo Nr. V-1563 Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų 2 punktą“.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų (toliau – Sprendimas) 2 punktas reglamentuoja – įpareigoti vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis uždarose paslaugų teikimo ir veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Pažymėtina ir tai, kad šis spendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) 3.1.1. papunkčiu, kuriame nurodyta, jog „paslaugos, teikiamos kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo veikla vykdoma, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, išskyrus šio nutarimo 3.1.2 papunktyje nurodytus atvejus“ bei kitais teisės aktais, tarp jų ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad 2021 m. birželio 30 d. priimtas Sprendimas tik papildo 2021 m. birželio 28 d. Nutarimą. Šiuo konkrečiu atveju Nutarimo 3.1.1. punktą.
ANK 526 straipsnyje numatytos veikos objektas yra valdymo tvarka, o padaryta veika užtraukia atsakomybę už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimus. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už veiką numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalį, asmuo turi būti pažeidęs arba nevykdęs Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymą ar kitus civilinę saugą reglamentuojančius teisės aktus, esant atitinkamai situacijai šalyje. Be to, svarbu paminėti, kad teismų praktikoje yra akcentuojama, jog už ANK 526 straipsnį atsako ne bet koks asmuo, o specialus subjektas. Teismų praktikoje specialus subjektas yra asmuo, kuris įmonėje atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi (2021 m. kovo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. II-269-369/2021). Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 1 straipsnį, kuris reglamentuoja, jog šis įstatymas nustato civilinės saugos sistemos organizavimo ir veikimo teisinius ir organizacinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją, kitų įstaigų, ūkio subjektų, gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje, o 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinė sauga - veikla, apimanti valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms, veiksmus joms gresiant ar susidarius, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą“. Civilinės saugos įstatymo 3 straipsnyje pateikiamas baigtinis civilinės saugos sistemą sudarančių subjektų sąrašas. Civilinės saugos sistemą sudaro 10 subjektų. Į civilinės saugos sistemos subjektų sąrašą neįtraukta Lietuvos kariuomenė, tačiau remiantis Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, gali būti pasitelkiami kariniai vienetai įstatymų nustatytais atvejais. Taip pat į civilinės saugos sistemą neįeina gyventojai. Tačiau Civilinės saugos įstatyme yra reglamentuota, kad paskelbus ekstremalią situaciją gyventojai - kiekvienas individas ir ūkio subjektas, kurį sudaro žmonių grupė, turi savo teises ir pareigas. Ekstremalios situacijos metu gali būti laikinai apribotos tam tikros individų ir grupių teisės.
Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad G. L. nepatenka nė į vieną minėtų civilinės saugos sistemos ar civilinės saugos sistemos pajėgų subjektų baigtinį sąrašą. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigybes, jo teises ir pareigas bei atsakomybę už jam pavestų įgaliojimų atlikimą. Nesant byloje surinktų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių apie G. L. pareigas būti atsakingam už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, negalima ir jo atsakomybė pagal ANK 526 straipsnį, nes asmuo šio straipsnio atžvilgiu nėra tinkamas administracinėn atsakomybėn patraukti subjektas.
Iš teismų formuojamos praktikos matyti, kad „po karantino paskelbimo veika, kuomet asmuo viešoje vietoje nedėvi kaukės ar padaro kitą karantino sąlygų pažeidimą, turi būti kvalifikuota nebe kaip ANK 526 straipsnio 3 dalyje, o kaip ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenų padaryti administraciniai pažeidimai buvo kvalifikuojami pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį tol, kol buvo kildinami iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, kurie buvo priimti šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos metu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo atitinkamomis nuostatomis. Bet iš teismų formuojamos praktikos matyti, kad „karantinas buvo paskelbtas ir jo metu taikomi reikalavimai buvo nustatyti remiantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatomis, todėl analogiška veika po karantino paskelbimo jau kvalifikuojama kaip ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas“.
Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismų praktiką, G. L. veiksmai turi būti kvalifikuotini ne pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, o pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kadangi jo padarytas administracinis nusižengimas padarytas paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos laikotarpiu (duomenys neskelbtini), kur Pareiškėjas nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės), taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai. Pareiškėjo kaltę, padarius šį administracinį nusižengimą, patvirtinta rašytinė bylos medžiaga: policijos pareigūnų E. G., M. M. tarnybiniai pranešimai ir jų priedai (BODY kamerų vaizdo įrašas), liudytojo – parduotuvės apsaugos darbuotojo V. B. tarnybinis pranešimas.
ANK 45 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų”. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad „Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų“.
ANK 45 straipsnyje numatytos veikos objektas yra žmonių gyvybė ir sveikatos apsauga. Šis straipsnis užtraukia atsakomybę asmenims už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ANK 45 straipsnis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimus. Klaipėdos apylinkės teismas apibrėžė, kad „aptariamų teisės normų dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus, tai yra: 1) visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentus ir sprendimus; 2) higienos norminius aktus; 3) kitus visuomenės sveikatos srities teisės aktus; 4) Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą.“ Nagrinėjamo straipsnio dalykas yra jo dispozicijoje išvardytų teisės aktų reikalavimų pažeidimas. ANK 45 straipsnio tikslas yra apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę nuo pavojaus, kuris kyla pažeidus išvardintų teisės aktų normas. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytus karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Veiką kvalifikuojant pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį pakanka nustatyti tai, jog asmuo padarė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo pažeidimą. Šiame straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti padarinių, todėl atsakomybei kilti užtenka nustatyti faktą, jog buvo pažeistos teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės sveikatos srities reikalavimus, nuostatos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti nebūtinas ligos požymių ar jos diagnozavimo nustatymas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat reikšmės neturi ir tai, ar asmuo buvo persirgęs COVID-19 ir turėjo įgytą natūralų imunitetą. Atsakomybei pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kilti nebūtinas ligos požymių ar jos diagnozavimo nustatymas nei kitiems asmenims, nei pačiam pažeidėjui.
Kaip jau buvo minėta, ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų 2 punkte, tuo sukeldamas pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad G. L. administracinis nusižengimas buvo padarytas – 2021 m. liepos 8 d., t. y. valstybės lygio ekstremalios situacijos metu. Šiuo atveju administracinio nusižengimo kvalifikavimui pakanka nustatyti faktą, kad asmuo nesilaikė reikalavimo – vyresniems nei šešių metų asmenims dėvėti veidą ir nosį dengiančias apsaugines veido kaukes, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokias nors konkrečias pasekmes kitiems asmenims, t. y. ar asmuo užkrėtė kitus COVID-19 ar ne. Neabejotina, kad šiuo metu COVID-19 kelia itin didelį pavojų visuomenės sveikatai. Tačiau, dėl kai kurių asmenų lengvabūdiško elgesio, yra pažeidžiamos kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklės, kas sukuria realias galimybes tolesniam pavojingos užkrečiamos ligos plitimui visuomenėje. Toks neatsakingas elgesys, kai nesilaikoma reikalavimo – dėvėti veidą ir nosį dengiančias apsaugines veido kaukes, yra pavojingas visos visuomenės sveikatai, ypatingai šiuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, todėl šiuo konkrečiu atveju vien tik pats reikalavimo nesilaikymo faktas yra pakankamas ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo inkriminavimui.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad G. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Tai patvirtina byloje ištirtos ir nustatytos aplinkybės.
ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, ir nustatęs, kad administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Pažymėtina, kad toks veikos perkvalifikavimas nekeičia esminių bylos aplinkybių, nesunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinės padėties, abiejų straipsnių (ANK 526 straipsnio 3 dalyje ir ANK 45 straipsnio 4 dalyje) sankcijose numatytos identiško dydžio baudos (nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų), todėl galimas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, G. L. veika perkvalifikuotina iš ANK 526 straipsnio 3 dalies į ANK 45 straipsnio 4 dalį.
ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą – baudą, jos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ANK 45 straipsnio 4 dalis numato, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas pagrįstai nenustatė G. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir už padarytą administracinį nusižengimą paskyrė inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį. Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
2022 m. kovo 9 d. Šiaulių apylinkės teismo pranešimu teismas raštu G. L. pranešė, kad jam inkriminuojamas administracinis nusižengimas iš Administracinių nusižengimų kodekso 526 str. 3 d. gali būti perkvalifikuota į Administracinių nusižengimų kodekso 45 str. 2 d.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, jog G. L. skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos (duomenys neskelbtini)nutarimas yra naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas – pagal kurį G. L. pripažintinas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir jam skirtina nuobauda – bauda, lygi straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 640 str., 642 str.,-
nutaria:
Pareiškėjo G. L. skundas tenkintinas iš dalies.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos (duomenys neskelbtini)nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. L. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 526 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.
Priimti naują nutarimą – G. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.