Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje G. L. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje sudėtis. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir perkvalifikuodamas veiką iš ANK 526 straipsnio 3 dalies į ANK 45 straipsnio 4 dalį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamame nutarime išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, o ne ANK 526 straipsnio 3 dalyje požymių buvimą G. L. veikoje. Vien tai, kad apeliantui nepriimtinos tokios apylinkės teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar kitiems teisės aktams. Be to, skundžiamame apylinkės teismo nutarime buvo išnagrinėti visi administracinio nusižengimo bylai reikšmingi duomenys, su kuriais sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, o apeliacinio skundo motyvai, kurių dauguma – keliamos abejonės ir pateikiamos savos interpretacijos, nepateikiant subjektyvius samprotavimus patvirtinančių duomenų, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamo nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl aukštesnysis teismas pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.

Dėl veikos perkvalifikavimo į ANK 45 straipsnio 4 dalį.

9. Apeliaciniame skunde keliamas G. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, pagrįstumo klausimas. G. L. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, nurodo, kad apylinkės teismas neteisėtai ir nepagrįstai pakeitė veikos kvalifikavimą iš ANK 526 straipsnio 3 dalies į ANK 45 straipsnio 4 dalį.

11. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs G. L. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir jam pateiktą administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, panaikino (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. L. pripažintas kaltu padaręs ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas 1 000 (vieno tūkstančio) eurų bauda, ir priėmė naują nutarimą – G. L. pripažino kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė administracinę nuobaudą – 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad pagal padaryto administracinio nusižengimo esmę ir veikos turinį G. L. veiksmai kvalifikuotini ne pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį (kaip buvo nurodyta 2021 m. spalio 1 d. G. L. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), o pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kadangi jis paskelbtos Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos laikotarpiu viešoje uždaroje erdvėje, t. y. parduotuvėje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės), taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju G. L., parduotuvėje nedėvėjęs veido kaukės, pažeidė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos Valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio mėn. 30 d. sprendimo Nr. V-1563 „Dėl paslaugų, teikiamų kontaktiniu būdu, parduotuvių, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų, laisvalaikio ir pramogų vietų, viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų paslaugų teikimo būtinų sąlygų” 2 punkto reikalavimus, tuo sukeldamas pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Taigi, pritartina apelianto skundo teiginiui, jog apylinkės teismas ne tik G. L. veiksmus perkvalifikavo pagal kitą ANK straipsnį (į ANK 45 straipsnio 4 dalį), tačiau pakeitė ir administracinio nusižengimo protokole G. L. suformuluotą kaltinimą, nurodydamas naujas faktines veikos aplinkybes.

13. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, ištaisydamas Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje nurodytus trūkumus, administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. L. apeliacinį skundą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka (nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek Institucijos atstovui, proceso dalyviai apie teismo posėdį buvo tinkamai informuoti (b. l. 48-50)), G. L. veiksmus perkvalifikuodamas pagal kitą ANK straipsnį iš dalies pakeitė G. L. 2021 m. spalio 1 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. lapkričio 3 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas administracinio nusižengimo aplinkybes (b. l. 51-52). Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad apylinkės teismas 2022 m. kovo 9 d. administracinėn atsakomybėn traukiamam G. L. paštu išsiuntė laišką su pranešimu apie galimą veikos kvalifikavimo pakeitimą iš ANK 526 straipsnio 3 dalies į ANK 45 straipsnio 4 dalį bei veikos faktinių aplinkybių keitimą (b. l. 53-54). 2022 m. kovo 15 d. teismo pranešimas dėl veikos kaltinimo ir faktinių aplinkybių keitimo buvo įteiktas L. L. (b. l. 55). Apeliantas apylinkės teismui iki sekančio teismo posėdžio nepateikė duomenų (raštu, el. paštu ar kt.), jog nesutinka su galimu veikos kvalifikavimu ir faktinių aplinkybių pakeitimu (b. l. 56). Įvertinus tai, kad išdėstyta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo tinkamai informuodamas apie galimą veikos kvalifikavimo ir faktinių aplinkybių pakeitimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė G. L. įstatymo garantuojamas procesines teises – teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis.

14. Įvertinus byloje surinktus duomenis, skundžiamame nutarime apylinkės teismo nurodytą teisinį reglamentavimą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog G. L. nepatenka nė į vieną civilinės saugos sistemos ar civilinės saugos sistemos pajėgų subjektų baigtinį sąrašą. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigybes, jo teises ir pareigas bei atsakomybę už jam pavestų įgaliojimų atlikimą. Nesant byloje surinktų įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių apie G. L. pareigas būti atsakingam už CSĮ ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi, negalima ir jo atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nes jis nėra tinkamas administracinėn atsakomybėn patraukti subjektas. Todėl pagrįstai buvo sprendžiamas veikos kvalifikavimo į ANK 45 straipsnio 4 dalį klausimas.

Dėl ANK 45 straipsnio 4 dalies padarytos veikos.

17. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad G. L. paskelbtos Valstybės lygio ekstremalios situacijos laikotarpiu, t. y. 2021 m. liepos 8 d., 9:50 val., viešoje vietoje, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), nedėvėjo veidą ir nosį dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės), taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19. Tokiais savo veiksmais G. L. pažeidė Valstybės operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo 2 punkto reikalavimus, tuo sukeldamas pavojų išplisti ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Kad įvykio metu jis nedėvėjo nosį ir burną dengiančios veido kaukės neginčijo ir pats apeliantas. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, t. y. policijos pareigūnų bei apsaugos darbuotojo tarnybinių pranešimų matyti, kad teikdamas paaiškinimus apie įvykį G. L. nurodė, jog kaukės nedėvėjo, todėl, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra nurodyta, kad apsauginės veido kaukės yra privalomos ir jokiais Vyriausybės paskelbtais nutarimais jis neprivalo vadovautis (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 5-6, 8-9). Apeliaciniame skunde G. L. nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog už šių veiksmų atlikimą (kaukės nedėvėjimą viešoje vietoje) turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kadangi, jo vertinimu, kvalifikuojant jo veiksmus pagal nurodytą straipsnio dalį, būtina ne tik nustatyti, kad buvo teisės aktų pažeidimas, tačiau turi būti įrodyta, kad buvo sukeltas realus pavojus išplisti ligai. Apygardos teismas, pakartotinai įvertinęs administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, konstatuoja, kad tokios apelianto išvados yra nepagrįstos, kadangi nagrinėjamu atveju realus pavojus išplisti ligai buvo sukeltas.

18. Kaip ir minėta, G. L. administracinis nusižengimas padarytas 2021 m. liepos 8 d., t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ Nr. 506, (įsigaliojusio nuo liepos 1 d.) paskelbtos Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu. Nors tokiu reguliavimu varžoma tam tikra asmens pasirinkimų laisvė, šis ribojimas buvo nustatytas teisės aktų nuostatomis (nagrinėjamu atveju Valstybės operacijų vadovo sprendimu), buvo imperatyvus visiems šalies gyventojams, todėl vien tai, kad apeliantui toks epideminologijos situacijos šalinimo būdas nepriimtinas, savaime nelemia to, kad asmuo galėjo reikalavimą ignoruoti ir jo nesilaikyti, kadangi asmens patiriami tam tikri nepatogumai negali būti iškeliami aukščiau už visų asmenų teisę į gyvybę ir asmens apsaugą bei ignoruojant visuomenės interesus gyventi sveikoje ir saugioje aplinkoje.

19. Pažymėtina, jog pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn ne už kitų asmenų užkrėtimą pavojinga COVID-19 liga (už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnį), o už pavojaus ligos plitimui sukėlimą. Akivaizdu, kad Valstybės lygiu paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu kaukių nedėvėjimas viešose vietose sukelia riziką išplisti COVID-19 ligai, kuri plinta oro lašeliniu būdu, kiti asmenys būdami tokioje aplinkoje, kvėpuodami ar liesdami aplinkui esančius paviršius, kurie yra galimai užkrėsti ir nedezinfekuoti, gali užsikrėsti ar pernešti užkratą kitiems asmenims.

20. Tuo metu, kai visoje šalies teritorijoje yra paskelbta ekstremali situacija, o didžioji dalis valstybės žmogiškųjų ir materialių išteklių yra sutelktos siekiui kuo efektyviau sustabdyti greitai plintančią pavojingą užkrečiamą ligą, neatsakingas G. L. elgesys einant į viešą vietą, parduotuvę, be veidą uždengiančios kaukės, o apsaugos darbuotojui prašant tyčia atsisakant dėvėti veido kaukę, yra pavojingas visuomenės sveikatai. Nustatyti ribojimai yra skirti stabdyti tolimesnį ligos plitimą, todėl nuo jų nukrypstantis elgesys ekstremaliosios situacijos laikotarpiu yra labai rizikingas, žmonės, nesilaikydami ekstremaliosios situacijos sąlygų (nurodytos Valstybės operacijų vadovo Sprendime), rizikuoja ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikata bei gyvybe. Bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nėra duomenų, jog G. L. administracinio nusižengimo padarymo metu nesirgo COVID-19, tačiau atsižvelgiant į tai, kad liga gali būti besimptomė, subjektyvus asmens manymas, jog jis pats ar kiti asmenys tam tikru laikotarpiu neserga, neatleidžia jo nuo teisės aktais nustatytų privalomų saugumo reikalavimų.

21. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tiek karantino metu, tiek Valstybės lygiu paskelbtos ekstremaliosios situacijos metu nustatė reikalavimus laikytis saugaus atstumo, dėvėti apsaugos priemones, apribojo kontaktus ir kt., siekdama apsaugoti visuomenės narių gyvybę bei sveikatą, nes būtent socialinio kontakto nebuvimas ir tinkamų apsaugos priemonių naudojimas riboja galimybes plisti ypač pavojingai užkrečiamai COVID-19 ligai. Iš administracinės nusižengimo bylos aplinkybių matyti, kad administracinis nusižengimas padarytas viešoje vietoje, t. y. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) metu, stovint prie (duomenys neskelbtini) ir šalia esant (duomenys neskelbtini), kuriems dėl jo nedėvimos kaukės padidėjo rizika užsikrėsti pavojinga liga. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto veiksmai nedėvint kaukės viešoje vietoje, rodo abejingumą teisės aktų nuostatoms, tokiu lengvabūdišku elgesiu asmuo sukėlė pavojų ne tik savo paties, bet ir niekuo dėtų aplinkinių asmenų sveikatai ar net gyvybei, todėl pažeisdamas ekstremaliosios situacijos reikalavimus, t. y. Valstybės operacijų vadovo Sprendimo 2 punktą, prisiėmė riziką atsakyti už savo padarytą teisės pažeidimą.

22. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apygardos teismas akcentuoja, kad G. L., viešoje vietoje nedėvėdamas nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (veido kaukės), bei byloje nesant įrodymų, kad jis įvykio metu nesirgo COVID-19 liga, savo veiksmais sukėlė pavojų išplisti užkrečiamai ligai, t. y. COVID-19, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

23. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, jog Valstybės operacijų vadovas neturi teisės priimti norminių administracinių teisės aktų. Priešingai, Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas atsako už Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimą ir jos padarinių šalinimo organizavimą. Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas toliau organizuoja darbus savivaldybės lygiu, tačiau vadovaujasi Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimais ir vykdo jo nurodymus. Niekas negali trukdyti Valstybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo veiksmams arba atšaukti jo nurodymų civilinės saugos sistemos pajėgoms, dalyvaujančioms likviduojant gresiančią ar susidariusią Valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius (Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, 20 ir 21 punktas). Pačiame apeliaciniame skunde yra teisingai pažymėta, jog CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo <...> vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais. Be to atkreiptinas dėmesys, kad CSĮ 27 straipsnio 4 dalis 2 punktas numato, jog gresiant ar susidarius Valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Valstybės operacijų vadovo funkcijas vykdo Vyriausybės paskirtas Vyriausybės narys arba Valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į įvykio, ekstremaliojo įvykio pobūdį. Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad Vyriausybė, kaip civilinės saugos sistemos objektas, skiria Valstybės operacijų vadovą, kuris CSĮ numatytą kompetenciją įgyvendina civilinės saugos uždavinius. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas atskleidžia, jog Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos Operacijų vadovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą bei jam pavestus įgaliojimus priimti teisės aktus, reikalingus ekstremaliajai situacijai suvaldyti, t. y. reikalingus užtikrinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevenciją. Taigi apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl Operacijų vadovo kompetencijos yra deklaratyvūs, kurie vertintini kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

24. Taip pat, atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, kuriais teigiama, jog Operacijų vadovas nepriima sveikatos srities teisės aktų. Minėta, kad atsakomybė už šių teisės aktų pažeidimą pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį kyla tuomet, kai tokia veika: 1) sukeltas pavojus išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms; 2) jos padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis laikomos ligos, kurios įstatymu nustatyta tvarka yra įtrauktos į tokių ligų sąrašus. Šiai bylai aktualiu atveju COVID-19 yra įtraukta į 2002 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais patvirtintą ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą. ANK 45 straipsnio 4 dalies prasme pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms gali sukelti asmens nesilaikymas teisės aktų, priimtų šių ligų profilaktikos ir kontrolės srityje. Šis požymis gali būti inkriminuojamas ir tais atvejais, kai, pavyzdžiui, plintant ypač pavojingai užkrečiamajai ligai asmuo pažeidžia teisės aktuose nustatytas priemones, skirtas šios ligos plitimui suvaldyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-24-719/2022). Pažymėtina, kad minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ buvo nustatytos priemonės COVID-19 infekcinės ligos plitimui suvaldyti. Taigi minėtas Vyriausybės nutarimas laikytinas visuomenės sveikatos srities teisės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-22-628/2022). Analogiškai sveikatos srities teisės aktu laikytinas ir Valstybės Operacijų vadovo 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. V-1563.

25. Apygardos teismas pabrėžia, jog apylinkės teismas, G. L. pakeisdamas veikos kvalifikavimą ir paskirdamas administracinę nuobaudą pagal administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, įvertino G. L. charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę dėl administracinio nusižengimo padarymo lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė ir į skirtinos baudos dydį, t. y. parinkdamas nuobaudos vidurkį. Apygardos teismo vertinimu, nesant kitų išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima sušvelninti G. L. paskirtą baudą arba administracinės nuobaudos neskirti, skundžiamu nutarimu paskirta bauda laikytina proporcinga ir teisinga.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 25 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.