Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2012-05-10 · Civilinė byla Nr. 2-1175-896/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-10
Bylos Nr.
2-1175-896/2012
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00673-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Ieškovas
Marijampolės savivaldybės
Atsakovas
S. P., V. P., R. P., T. P.
Trečiasis asmuo
UAB „Marijampolės butų ūkis“, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos
Civilinė byla Nr.2-1175-896/2012(Proceso Nr. 2-28-3-00673-2012-6)
Kategorija 50.11.2.; 74.2.4.; 99.7.; 116.1.(S)MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 10 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant ieškovo Marijampolės savivaldybės atstovei A. P., atsakovams S. P., V. P. ir R. P., trečiojo asmens UAB „Marijampolės butų ūkis“ atstovei Renatai Paškauskaitei, trečiojo asmens Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos sk. atstovei Ritai Strazdienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Marijampolės savivaldybės ieškinį atsakovams S. P., V. P., T. P. ir R. P., trečiojo asmens UAB „Marijampolės butų ūkis“ atstovei Renatai Paškauskaitei, trečiojo asmens Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos sk. atstovei Ritai Strazdienei dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo nutraukti 2002-09-06 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB “Marijampolės butų ūkis” ir S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolė; iškeldinti atsakovus S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) V. P., gim. 1963-03-23, T. P., gim. 1991-03-19, ir R. P., gim. 1994-07-09, iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Marijampolė, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Ieškovo Marijampolės savivaldybės administracijos atstovė A. P. paaiškino, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Su atsakove S. P. 2002-09-06 buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Kartu apsigyveno jos vyras V. P. ir vaikai T. P. bei R. P.. Atsakovė nuo 2010-01-01 nė karto nėra mokėjusi už komunalinius patarnavimus. UAB „Marijampolės butų ūkis“ 2006, 2008, 2009 m. kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl skolos. Pareiškimai buvo patenkinti. Dalis išieškojimų buvo išieškota. Atsakovų skola didėja, 2012-01-01 skola buvo 3396,34 Lt. Atsakovė ne kartą buvo įspėta, tačiau nemokėjo. Yra susidariusi skola ir už šildymą. UAB „Litesko“ atsakovė yra skolinga 3578,94 Lt. Skolos nemokėjimas yra piktybiškas, nes dėl pašalpų ir kompensacijų atsakovė į savivaldybę nesikreipė. Pas atsakovus atlikus patikrinimą nustatyta, kad nepilnametė dukra R. P. su tėvais negyvena, ji su mažamete dukra gyvena pas dukros tėvą Baraginės kaime.

Atsiliepimas

Atsakovė S. P. su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jeigu bus nutraukta sutartis, tai jie neturi kur eiti. Ji žada mokėti. 2010 – 2011 m. ji dirbo UAB „Statranga“. Ten jai skolą išskaičiuodavo iš atlyginimo. Bet ji nežino kokią būtent skolą išskaičiuodavo. Šiuo metu ji nedirba, užsiregistravusi darbo biržoje nuo kovo mėn. Ji žino, kad dabar įsiskolinimas yra apie 7000 Lt. Šeimos pajamos šiuo metu yra apie 800-900 Lt. Vyras gauna pensiją. Ji socialinių išmokų negauna, nes kreipėsi į seniūniją ir jai pasakė, kad jeigu yra skola, tai kompensacijos mokėti negali. Nuo bylos iškėlimo teisme jie nemokėjo skolos, nes vyras dar negavo darbo užmokesčio. Jis pradėjo dirbti kovo mėnesį, iki to laiko jis visą laiką sirgo. Jie gyvena iš pensijos likučių, skolinasi pinigus. Dieną prieš teismo posėdį į butą sugrįžo gyventi dukra R. P. su draugu ir vaiku. Iki to laiko jie gyveno pas dukros draugo tėvus. Sūnus T. P. bute negyvena, jis jau 5 m. gyvena užsienyje.

Atsakovas V. P. su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad jiems nėra kur eiti. Sutinka mokėti tiek kiek galės. Jis pradėjo dirbti. Bet dirbo ir prieš tai trejus metus, tik paskutiniu metu buvo nedarbingas. Nedarbingumo metu iš Sodros gavo pašalpą. Dabar dirba, bet darbo užmokesčio dar negavo. Gaus 800-900 Lt atlyginimą. Apie įsiskolinimą žino. Iš nedarbingumo pensijos jam atskaito už įsiskolinimą šilumai. Geranoriškai mokėti skolą nebuvo galimybių, reikėjo dukrą išlaikyti. Nuo vakar dukra parėjo gyventi atgal. Sūnus gyvena Anglijoje.

Atsakovė R. P. paaiškino, kad ji nuo vakar gyvena tame bute. Ji gyveno (duomenys neskelbtini) kaime pas draugą, bet pradėjo nesutarti su draugo šeima, todėl iš jų išsikėlė. Socialinių išmokų ji negauna. Gavo tik vienkartinę išmoką už dukrą. Draugas dirba, jis žiemą uždirba 900 Lt, o vasarą apie 2000 Lt. Tėvų bute gyvens laikinai, kol susiras butų nuomotis. Jos tėvas dirba, o mama užsiregistravusi darbo biržoje. Tėvai norėdavo sumokėti už butą, bet vis neišeidavo. Ji pati į savivaldybę dėl socialinio būsto nesikreipė, nežino ar jai suteiktų.

Trečiojo asmens UAB „Marijampolės butų ūkis“ atstovė Renata Paškauskaitė paaiškino, kad ieškinio reikalavimus palaiko. Jos nuomone, atsakovai piktybiškai nemoka skolų. Nors atsakovai tam tikrais laikotarpiais dirbo, tačiau skolų nemokėjo.

Trečiojo asmens Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos sk. atstovė Rita Strazdienė paaiškino, kad šeimoje auga nepilnametė dukra su mažamete dukrele. Nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovų negalima, nes nepilnamečiai liks be šeimos būsto. Tokie sandoriai prieštarauja vaiko interesams ir pažeidžia jų teises. Apgyvendinti nepilnametės R. P. su dukra Vaikų teisių apsaugos sk. neturi galimybės. Jie yra lankęsi (duomenys neskelbtini) kaime, kur R. P. gyveno pas draugo tėvus. Tuo metu nesutarimų su tėvais nebuvo. Dukrelė buvo pavalgiusi ir prižiūrėta, namuose tvarkinga. Kad R. P. vakar sugrįžo pas tėvus, skyrius informacijos neturėjo. Jų nuomone, kad R. P., nors ir nepastoviai, tačiau gyvena su tėvais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2009-06-29 Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-849 patvirtintas Marijampolės savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio – kaupiamųjų lėšų skaičiavimo, mokėjimo ir surinkimo tvarkos aprašas; gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio administravimo išlaidos 0,034 Lt už 1 kv.m. (su PVM) (b.l. 4, 5-7). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, unikalus Nr. 1897-6004-7016:0145, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Marijampolės savivaldybės tarybai (b.l. 8). Iš Marijampolės savivaldybės tarybos 2002-05-08 sprendimo Nr. 84 ir 2006-08-08 sprendimo Nr. 1-865 matyti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio patvirtinimo ir nuomos sutarčių sudarymo sąlygos (b.l. 9-10). Tarp S. P. ir Marijampolės savivaldybės tarybos 2002-09-06 sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b.l. 11-12). Iš buto apyvartos žiniaraščio matyti, kad 2011 m. gruodžio mėn. skola už butą buvo 3396,34 Lt, 400,38 Lt delspinigiai. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. jokių mokėjimų už butą nėra (b.l. 13). UAB „Marijampolės butų ūkis“ 2011-01-28 įspėjo S. P., kad yra nesumokėta 2154,02 Lt skola už Marijampolės šiluma“ UAB Litesko filialo suteiktas paslaugas ir 2881 Lt skola už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus UAB „Marijampolės butų ūkis“ (b.l. 14). 2006-02-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo įsakymu iš S. P. priteista 203,36 Lt skola už nuomą, 2588,32 Lt skola už komunalines paslaugas, 180,26 Lt delspinigių, 22,28 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Marijampolės butų ūkis“ naudai (b.l. 15). 2008-03-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo įsakymu iš S. P. priteista 118,98 Lt skola už nuomą, 519,73 Lt skola už komunalines paslaugas, 45,59 Lt delspinigių, 12 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Marijampolės butų ūkis“ naudai (b.l. 16). 2009-12-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo įsakymu iš S. P. priteista 108,46 Lt skola už nuomą, 513,28 Lt skola už komunalines paslaugas, 21,12 Lt delspinigių, 21,12 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Marijampolės butų ūkis“ naudai (b.l. 17). Iš buto apyvartos žiniaraščio matyti, kad 2012 m. vasario mėn. skola už butą buvo 3520,36 Lt, 416,17 Lt delspinigiai. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. jokių mokėjimų už butą nėra (b.l. 26). Iš 2012-03-27 UAB „Marijampolės butų ūkis“ patikrinimo akto matyti, kad patikrinus butą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolė, nustatyta, kad bute gyvena S. P., V. P.. T. P. yra išvykęs į užsienį. R. P., gim. 1994-07-09, su savo dukra gyvena (duomenys neskelbtini) k., Marijampolės sav. (b.l. 38). Iš buto apyvartos žiniaraščio matyti, kad 2012 m. kovo mėn. skola už butą buvo 3578,35 Lt, 424,68 Lt delspinigiai. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. jokių mokėjimų už butą nėra (b.l. 42-43).

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Šios nuomos sutartys turi būti sudaromos rašytine forma. Nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Šie pagrindai ir teisiniai padariniai nustatyti CK 6.611 straipsnyje.

Teismas pažymi, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau šiuo atveju, kai ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, teismas atsižvelgia ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų, garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad teisės į būsto neliečiamybės gerbimą (Konvencijos 8 straipsnis) apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Toks apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-267/2011, nurodė, kad, atsižvelgiant į vaiko interesų prioritetinės gynybos principą ir į tai, kad sprendimas iškeldinti iš socialinio būsto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra radikaliausia teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimo forma, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar gintina asmens teisė į būsto neliečiamybę, taip pat apsvarstyti visas galimybes, kaip užtikrinti nepilnamečiams vaikams teisę turėti jų poreikius atitinkantį gyvenamąjį būstą. Sprendžiant šiuos klausimus būtina atsižvelgti į kiekvienoje byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes: asmenų apsigyvenimo socialiniame būste aplinkybes, laikotarpį, kurį asmenys gyvena socialiniame būste, jų elgesį (nuomos, komunalinių mokesčių mokėjimas ir pan.), turtinę padėtį, galimybes jiems apsirūpinti gyvenamuoju būstu, socialinio būsto savininko (valdytojo) elgesį ir pan. Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad savivaldybei, siekiančiai iškeldinti nuomininką iš socialinio būsto dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, tenka pareiga įrodyti, kad toks nemokėjimas yra ne sunkios nuomininko materialinės padėties, kurios jis neturi galimybių pakeisti, rezultatas, o piktnaudžiavimas socialinėmis garantijomis bei sąmoningas vengimas savo jėgomis užsitikrinti materialinį minimumą, kuris būtų pakankamas, be kita ko, nuomos mokesčiui sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. S. U., bylos Nr. 3K-3-557/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai teisėtai apsigyveno ginčo bute 1994 m. gruodžio 1 d. AB “Vernitas” leidimo apsigyventi pagrindu, o nuo 2002-09-06 gyvena sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pagrindu (b.l. 11). Taigi, bute atsakovai teisėtai gyvena jau beveik dvidešimt metų, kartu gyvena nepilnametė dukra, kuri augina mažametę dukrą, gimusią 2012 m. sausio mėn. Materialinė atsakovų padėtis yra sunki, atsakovė S. P. nedirba, yra užsiregistravusi darbo biržoje, atsakovo V. P. sveikata prasta, kaip paaiškino – jam prieš pusmetį daryta operacija, per tą laikotarpį šeima gyveno tik iš gaunamos nedarbingumo pašalpos, tačiau 2012 m. kovo mėnesį V. P. vėl pradėjo dirbti, jo darbo užmokestis bus 800-900 Lt. Tai visos šeimos pajamos. Teismas pastebi, kad atsakovai savo sutartinių įsipareigojimų nevykdo jau nuo 2009 m. gruodžio mėn., t.y. daugiau nei dvejus metus. Atsakovai pripažįsta skolas, tačiau, bylos duomenimis, prasidėjus šiam teisminiam ginčui, nesiėmė priemonių joms mažinti. Tačiau atsakovai paaiškino, kad V. P. atlyginimo dar nėra gavęs, todėl negalėjo sumokėti nuomos ir komunalinių mokesčių. Atsakovai nėra sistemingai pažeidinėjantys viešąją tvarką asmenys, byloje taip pat nenustatytos aplinkybės apie netinkamą atsakovų elgesį visuomenėje, todėl darytina išvada, kad atsakovai nėra asocialūs asmenys. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovai nurodė, jog juos iškeldinus iš gyvenamosios vietos, jie neturės kur eiti, atsidurs gatvėje.

Be to, siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalo būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktu, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos. Kartu pažymėtina, kad prioritetinės vaiko teisių gynybos principas negali lemti tėvų piktnaudžiavimo šiuo principu, pažeidžiant būsto savininko bei kitų asmenų, turinčių teisę ir siekiančių įstatymo nustatyta tvarka išsinuomoti socialinį būstą, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-267/2011). Nors vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, tačiau tais atvejais, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti, tokia pareiga atsiranda valstybės ir savivaldos institucijoms (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas, 11 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje L. K. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1153/2003; 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. Z. skundą, bylos Nr. 3K-3-201/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-580/2006; kt.). Patenkinus ieškinį būsto netektų nepilnametė atsakovė R. P., auginanti mažametę dukrą. Tai pažeistų vaiko teisę į būstą. Kito būsto, skirto R. P. su dukra gyventi savivaldybė pasiūlyti negali. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad ieškinio patenkinimo atveju mažametę atsakovės dukrą galima būtų apgyvendinti Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, tačiau tokiu atveju tektų atskirti motina ir dukrą. Teismas sprendžia, kad tokios priemonės šiuo atveju nepateisinamos.

Todėl teismas daro išvadą, kad esant byloje nustatytoms aplinkybėms nuomos mokesčio nemokėjimas nėra pakankamas pagrindas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus iš socialinio būsto, ieškovas neįrodė atsakovų piktnaudžiavimo socialinėmis garantijomis, todėl ieškinys atmestinas.

Byloje susidarė 15,30 Lt pašto išlaidos, kurios priteistinos iš ieškovo (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259,268-270 str. teismas,

Nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš Marijampolės savivaldybės administracijos, į.k. 188769113, 15,30 Lt (penkiolika litų 30 ct) pašto išlaidas valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Romeika